Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
apklùpti
Apibrėžtis
klùpti, klum̃pa (-sta), -o intr.
1. linkti stačiai, kumpti; įlūžti: Nedašutinti ratlankiai lenkiant klum̃pa, genda An. Labai netikusiai pavažos linksta, klum̃pa Dgl. Šitų javų trumpesnis šiaudas, bet neklumpa Šts.
2. R, K pulti ant kelių; kniubti: Klupo žirgas ant kojelių, puolė berno kepurėlė V.Krėv. Arklys klum̃pa bėgdamas Rs. Klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių ArchIV592. Arklys klùpo ant visų keturių kojų ir krito negyvas Lnkv. Nuo dvaro jojau, žirgelis klupo KlvD90. Kano kas yr arkliui? Kaip tik važiuoji, teip ir klum̃pa an kojų Ds. Šaukė uždususi ir klupdama puolė ugnies kurti J.Paukš. Klupsma į kelius bulvių kasti Varn. Aš klumpù ir einu [sena būdama], o anas guli Arm. Eini ir klumpi Krn. Iš silpnumo klumpù eidamas par slenksnį ir virstu J. Jis eina, žmogus, klùpdamas virsdamas (kiek tik gali) Skr. Klupo mano mergužėlė tarp dviejų brolelių Vlkv. O kad atėjo iki takui Chidono, jog ištiesė Uza ranką savo paturėt skrynią, jaučiai nes klupo Ch1Krn14,9.
| prk.: Linksta liemeningi ąžuolai, klumpa po jų kojom vaitodamos pušys rš.
^ Ir šimtą duotas, (arklys) klumpa J.Jabl.
3. prk. daryti klaidą, apsirikti: Drąsina nusivylusius, stiprina klupusius kovoje P.Cvir. Jie klumpa kiekviename žingsnyje rš. Visuose daiktuose klumpu ir visados ieškau niekų A.Baran.
4. kalbant rikti, užsikirsti: Ir kalba narsiai, neklumpa! rš. Klùpdamas kalba, kurs nekalba ryškiai J. Neklumpančios buvo kalbos žmogus Šts. Per mėnesio laiką aš tiek pramokau jų kalbos, jog neklupdamas galėjau atsakinėti į daugumą karaliaus klausimų J.Balč.
5. klimpti, smukti: Tokia minkšta bala, kad karvės nemona ganyti, ba labai klum̃pa Ds. Kur pelkikėje, gyvolio kojos klumpa mažne aukšt kelių Žem.
6. žūti, dingti: Ir jo tę daug klùpo pinigų Kp. Kalba žmonės, kad ir klebono daug aukso klùpo bankoj An. Ir mano žiedas par jį klùpo Trgn. Jam paskolinai, tai jau skaityk (= manyk), kad klùpo Ds.
7. staiga imti ką daryti, pulti: Nu, jis klupęs prašyti to šunies, kad jam tą lapę sugautų Sln. Po pietų kad klupsim, kap matai rugius suvešim Skrb.
8. pulti: Kryžiuočiai vėl į mūšį grįžo, lietuvius paviję, ir ant lenkų klupo LTII398.
9. versti ką daryti, užsipulti: Į gyvenvietes dar neklum̃pa Gs.
◊ liežùvis klum̃pa nesiseka kalbėti: Jau mano klum̃pa liežùvis (pasigėriau) Kt. Liežùvis klum̃pa, kad nesumeiga kalbos, be nuosaikos J. Vaitas draugiškai kumščiavo į pašonę tai vienam, tai kitam ir klumpančiu liežuviu vogrojo nusikvatodamas V.Myk-Put. Kalbą pamiršau per kelerius metus nekalbėjęs – klups liežuvis Žem.
antklùpti (dial.) tr. užklupti: Antklupti ką negero beveikant Klp.
apklùpti
1. intr. kiek suklupti, palinkti: Apklùpusios avižos – prastos būs pjauti Šts.
2. intr. apšlubti: Kano kol (kažin kodėl) arklys ant vienos kojos apklùpo Ds. Jei gruode važinėsi nekaustytu arkliu, tai pamatysi, kad galės apklùpti Ds.
3. intr. pradėti negaluoti: Jau mano vyras su sveikata apklùpo Kb. Kap apklùpo vyras su sveikata, tai ir pradėjau varguoti Kb.
4. tr. užklupti: Priešai norėjo staiga mus apklupti rš.
įklùpti intr.
1. įlinkti stačiai; įlūžti: Įklùpęs lankas greičiau lūžta Kp.
2. įgriūti kur suklupus: Įklupo į griovį, pluplumpt Šts.
išklùpti intr. išlinkti, išgulti klumpant: Rugiai jau net išklùpę Rdm. Be zuperio [javai] išklupsta, išdryksta: netvirtas šiaudas Bsg.
nuklùpti intr.
1. nulinkti, išgulti klumpant: Aš pasižiūriu – tie miežiai nuklùpę, varpos nulinkę prie žemės Bsg.
2. netekti sveikatos, nusilpti: Suvisu aš nuklupaũ, čyst nepagaliu Prng. Regėjau jį, jis jau visai nuklùpęs (nusenęs) Kb. Kap suvisu nuklupsi nuo sveikatos, tai kas bus? Vrn. Nuklupaũ su sveikata, nieko negaliu darbuit Arm.
paklùpti intr.
1. kiek įklupti (lenkiant), įlinkti; įsiduobti: Gerai laiko lankas, kad ir paklùpęs Kp. Ans vanduo, kursai atneša prakeikimą, įeis jon ir aptins žyvatas jos, ir slėpsnys jos paklups Ch4Moz5,27.
2. SD381 kiek suklupti, kluptelėti: Važiavo nuo kalno, arklys paklùpo ir nulūžo koją Skr. Jeigu eidamas paklumpi, apie tave panos šneka LTR. Paklupo jis beeidamas ir išvirto J. Iš netyčių paklupo ir parpuolė ing vandenį Tat.
3. prk. suklysti, nusidėti: Paklupusį ant gero kelio atves brš. Obuolį sukrimtęs, amžinai paklupo SPII231. Teipo ir žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti, susigriešyti BPII222. To tiektai veizdėkime, idant širdyje nepakluptumbim DP82.
4. turėti nuostolį, nelaimę: Mes buvom paklupę su galvijais N. Su itom ligom tai čystai paklùpom šiuosmet Arm.
parklùpti intr.
1. atsiklaupti: Kalba maldas, suka rožančių ir, parklupęs troboj, bučiuoja žemę A.Vencl. Parklupo prieš jąją ant klupsčių rš.
2. suklupti, pargriūti klumpant: Ten mano žirgelis ant vienos kojos parklupo BsO242. Jis beeidamas parklùpo užkliudęs koją už akmens J. Bet staiga į rūsį parklupdamas ir uždusęs įvirto pasiuntinys rš.
^ Arklys ant keturių parklum̃pa, o žmogus ant dviejų neparklùps Kt.
3. prk. suklysti, paslysti, suklupti morališkai: Kad turtingasis parklupti nor, tai jo prieteliai jį attiesia, kad vargdienis parklumpa, tai ir jo prieteliai, jį palaiką, parstum BbSir13,25.
priklùpti intr.
1. priklaupti: Šypsos ir mama, kuri čia tūpčioja prieš veidrodį, čia priklupusi tėtei batą padeda užmaut P.Cvir.
2. pripulti klumpant: Moteriškė bėgo priklupdama prie žemės rš.
3. prk. netekti jėgų, palūžti senatvėje: Kad aš i ilgai da galėsiu, vis tiek ateis laikas – priklùpsiu Bsg.
4. prk. prisisukti, susibičiuliauti: Jei nori, gali ir prie Stasės priklupti, nepavydėsiu rš.
suklùpti
1. intr. sulinkti stačiu kampu: Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo Dgl. Lankelis dviejose vietose suklupęs Sv. Avižos po lietaus suklùpę Lzd. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę Vlk. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę, išklupę (išlinkę, išsivartę) Dkš.
2. intr. atsiklaupti: Teliukienė ravi, suklupusi į kelius rš. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių suklupusi: – Jūs, rūtelės garbinėlės, ar padėsit vargt vargelį? (d.) Grk.
3. intr. suklaupti (keliems, daugeliui): Visi suklupo ant kelių ir meldės BsV156. Suklupę visi meldžias J. Visos trys suklumpa poterių kalbėti I.Simon. Rado visus tų namų žmones suklupusius Ns1832,11–12.
4. intr. kluptelėti, parpulti klumpant: Arkliai slydo ir suklùpo Krok. Suklupo ir ant nosies sukniubo Sr. Bėgo bėgo, lig suklupo Ds. Kad atjojo pas vartelių, kumelė suklupo TŽI143. Nešerti arkliai ir be Liepojaus, kieme suklups Sim. Suminklupo ristus žirgas, subyrėjo aukso kvietkos LTR(Sb).
^ Kad būt šuo nesuklupęs, būt kiškį pagavęs LTR(Šl). Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa KrvP(Dbč). Arklys an keturių kojų suklum̃pa, o žmogui an vieno liežuvio nėr dyvo Trgn. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa PPr272. Daugiau lupo, kai suklupo KrvP(Ut).
sukluptinai̇̃ adv. suklupdamas, klupiniais: Arklys bėgąs zoveda sukluptinai I.
5. intr. prk. suklysti, surikti, nepadaryti ko: Ne bėda, jei čia rasis klaidų: kartą kitą suklupsi, o po to ir įprasi laisvai žingsniuoti rš. Viens ėmė ir suklùpo (susipainiojo) liudydamas Prn. Vėl suklupo bekalbėdamas bailusis Samsonas rš. Liežuvis suklumpa (pasakoma tai, ko nereikia) Kp. Suklupaũ (nepasisekė), nesugavau akmenuko Lp.
6. intr. kalbant surikti, užsikirsti: Kad ir toks mokytas, o skaitydamas suklùpo Up.
7. intr. prk. palūžti, neištverti iki galo; paslysti morališkai: Jums garbė, kad nesuklupot, laikėt kardą saujoj S.Nėr. Tikėk, žmogeli, kad tas, kurs nesuklumpa, niekuomet ir pakilti negali A.Vien.
8. tr., intr. užsipulti: Ant jos visi suklupę (ėmę klausinėti): kame yr, kame yr, o ta apie nieką nežino Vaižg.
| Suklùpo mane, kad neleist, ir turėjau liktis Gs.
9. intr. visiems subėgti, supulti: Suklùpo visi – gal pagavo [žuvų] Aps.
10. intr. sugrubti: Rankos nuo šalčio suklùpo Dbk. Mėtykis mėtykis, Jonuk, sniegu, pamatysi, kad tau nagai suklùps! Kp. Draugai laukia, suklupusiomis rankomis pirštines taisinėdami Vr.
užklùpti
1. tr. MŽ458, K netikėtai užtikti, rasti ką kur: Užklùpo piemenį agurkus raunant darže J. Rods tiesa, mane varts (miško sargas) daugsyk užklùpo bedirbant K.Donel. Žmogus yra suimtinas kaip užkluptas bedarąs nusikaltimą rš. Tegu niekas negalvoja, jog Tarybų valstybės priešai galės mus užklupti nepasiruošusius (sov.) sp. Vis viena aš jį užklupsiu kada nors namie Stlm.
| Pakriaušėje audra užklupo Bru. Per tą mišką jam reikėjo eiti, o čia jį naktis užklupo SI331. Anūkėlis savo klausimu ją taip staiga užklupo, jog nežinojo net kas jam atsakyti V.Krėv. Gal ji ir negalėjo kitaip atsakyti, taip staiga užklupta? J.Dov. Išsivysčiusioji kova Indijos buržuaziją užklupo iš nežinių prš.
^ Bloga žinia visados iš pasalų žmogų užklumpa KrvP(Skp). Būk ramus, kai bėda užklumpa, būk ramus, ir kai laimė ištinka KrvP(Varn).
2. tr., intr. R užpulti: Užklùpk gerai, mažu ir pasisakys Gs. Jis neturėjo tiesos užklupti taip ant gyventojų V.Kudir. Žmonės mane užklupo, užpuolė B. Vanagas, užklupęs ant zuikučio, gyvą jį lesė Tat.
◊ pietùs užklùpti (nuo ko) gauti mušti: Užklùpsi nu munęs pietùs, pakliūsi man į nagą! Dr.
1. linkti stačiai, kumpti; įlūžti: Nedašutinti ratlankiai lenkiant klum̃pa, genda An. Labai netikusiai pavažos linksta, klum̃pa Dgl. Šitų javų trumpesnis šiaudas, bet neklumpa Šts.
2. R, K pulti ant kelių; kniubti: Klupo žirgas ant kojelių, puolė berno kepurėlė V.Krėv. Arklys klum̃pa bėgdamas Rs. Klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių ArchIV592. Arklys klùpo ant visų keturių kojų ir krito negyvas Lnkv. Nuo dvaro jojau, žirgelis klupo KlvD90. Kano kas yr arkliui? Kaip tik važiuoji, teip ir klum̃pa an kojų Ds. Šaukė uždususi ir klupdama puolė ugnies kurti J.Paukš. Klupsma į kelius bulvių kasti Varn. Aš klumpù ir einu [sena būdama], o anas guli Arm. Eini ir klumpi Krn. Iš silpnumo klumpù eidamas par slenksnį ir virstu J. Jis eina, žmogus, klùpdamas virsdamas (kiek tik gali) Skr. Klupo mano mergužėlė tarp dviejų brolelių Vlkv. O kad atėjo iki takui Chidono, jog ištiesė Uza ranką savo paturėt skrynią, jaučiai nes klupo Ch1Krn14,9.
| prk.: Linksta liemeningi ąžuolai, klumpa po jų kojom vaitodamos pušys rš.
^ Ir šimtą duotas, (arklys) klumpa J.Jabl.
3. prk. daryti klaidą, apsirikti: Drąsina nusivylusius, stiprina klupusius kovoje P.Cvir. Jie klumpa kiekviename žingsnyje rš. Visuose daiktuose klumpu ir visados ieškau niekų A.Baran.
4. kalbant rikti, užsikirsti: Ir kalba narsiai, neklumpa! rš. Klùpdamas kalba, kurs nekalba ryškiai J. Neklumpančios buvo kalbos žmogus Šts. Per mėnesio laiką aš tiek pramokau jų kalbos, jog neklupdamas galėjau atsakinėti į daugumą karaliaus klausimų J.Balč.
5. klimpti, smukti: Tokia minkšta bala, kad karvės nemona ganyti, ba labai klum̃pa Ds. Kur pelkikėje, gyvolio kojos klumpa mažne aukšt kelių Žem.
6. žūti, dingti: Ir jo tę daug klùpo pinigų Kp. Kalba žmonės, kad ir klebono daug aukso klùpo bankoj An. Ir mano žiedas par jį klùpo Trgn. Jam paskolinai, tai jau skaityk (= manyk), kad klùpo Ds.
7. staiga imti ką daryti, pulti: Nu, jis klupęs prašyti to šunies, kad jam tą lapę sugautų Sln. Po pietų kad klupsim, kap matai rugius suvešim Skrb.
8. pulti: Kryžiuočiai vėl į mūšį grįžo, lietuvius paviję, ir ant lenkų klupo LTII398.
9. versti ką daryti, užsipulti: Į gyvenvietes dar neklum̃pa Gs.
◊ liežùvis klum̃pa nesiseka kalbėti: Jau mano klum̃pa liežùvis (pasigėriau) Kt. Liežùvis klum̃pa, kad nesumeiga kalbos, be nuosaikos J. Vaitas draugiškai kumščiavo į pašonę tai vienam, tai kitam ir klumpančiu liežuviu vogrojo nusikvatodamas V.Myk-Put. Kalbą pamiršau per kelerius metus nekalbėjęs – klups liežuvis Žem.
antklùpti (dial.) tr. užklupti: Antklupti ką negero beveikant Klp.
apklùpti
1. intr. kiek suklupti, palinkti: Apklùpusios avižos – prastos būs pjauti Šts.
2. intr. apšlubti: Kano kol (kažin kodėl) arklys ant vienos kojos apklùpo Ds. Jei gruode važinėsi nekaustytu arkliu, tai pamatysi, kad galės apklùpti Ds.
3. intr. pradėti negaluoti: Jau mano vyras su sveikata apklùpo Kb. Kap apklùpo vyras su sveikata, tai ir pradėjau varguoti Kb.
4. tr. užklupti: Priešai norėjo staiga mus apklupti rš.
įklùpti intr.
1. įlinkti stačiai; įlūžti: Įklùpęs lankas greičiau lūžta Kp.
2. įgriūti kur suklupus: Įklupo į griovį, pluplumpt Šts.
išklùpti intr. išlinkti, išgulti klumpant: Rugiai jau net išklùpę Rdm. Be zuperio [javai] išklupsta, išdryksta: netvirtas šiaudas Bsg.
nuklùpti intr.
1. nulinkti, išgulti klumpant: Aš pasižiūriu – tie miežiai nuklùpę, varpos nulinkę prie žemės Bsg.
2. netekti sveikatos, nusilpti: Suvisu aš nuklupaũ, čyst nepagaliu Prng. Regėjau jį, jis jau visai nuklùpęs (nusenęs) Kb. Kap suvisu nuklupsi nuo sveikatos, tai kas bus? Vrn. Nuklupaũ su sveikata, nieko negaliu darbuit Arm.
paklùpti intr.
1. kiek įklupti (lenkiant), įlinkti; įsiduobti: Gerai laiko lankas, kad ir paklùpęs Kp. Ans vanduo, kursai atneša prakeikimą, įeis jon ir aptins žyvatas jos, ir slėpsnys jos paklups Ch4Moz5,27.
2. SD381 kiek suklupti, kluptelėti: Važiavo nuo kalno, arklys paklùpo ir nulūžo koją Skr. Jeigu eidamas paklumpi, apie tave panos šneka LTR. Paklupo jis beeidamas ir išvirto J. Iš netyčių paklupo ir parpuolė ing vandenį Tat.
3. prk. suklysti, nusidėti: Paklupusį ant gero kelio atves brš. Obuolį sukrimtęs, amžinai paklupo SPII231. Teipo ir žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti, susigriešyti BPII222. To tiektai veizdėkime, idant širdyje nepakluptumbim DP82.
4. turėti nuostolį, nelaimę: Mes buvom paklupę su galvijais N. Su itom ligom tai čystai paklùpom šiuosmet Arm.
parklùpti intr.
1. atsiklaupti: Kalba maldas, suka rožančių ir, parklupęs troboj, bučiuoja žemę A.Vencl. Parklupo prieš jąją ant klupsčių rš.
2. suklupti, pargriūti klumpant: Ten mano žirgelis ant vienos kojos parklupo BsO242. Jis beeidamas parklùpo užkliudęs koją už akmens J. Bet staiga į rūsį parklupdamas ir uždusęs įvirto pasiuntinys rš.
^ Arklys ant keturių parklum̃pa, o žmogus ant dviejų neparklùps Kt.
3. prk. suklysti, paslysti, suklupti morališkai: Kad turtingasis parklupti nor, tai jo prieteliai jį attiesia, kad vargdienis parklumpa, tai ir jo prieteliai, jį palaiką, parstum BbSir13,25.
priklùpti intr.
1. priklaupti: Šypsos ir mama, kuri čia tūpčioja prieš veidrodį, čia priklupusi tėtei batą padeda užmaut P.Cvir.
2. pripulti klumpant: Moteriškė bėgo priklupdama prie žemės rš.
3. prk. netekti jėgų, palūžti senatvėje: Kad aš i ilgai da galėsiu, vis tiek ateis laikas – priklùpsiu Bsg.
4. prk. prisisukti, susibičiuliauti: Jei nori, gali ir prie Stasės priklupti, nepavydėsiu rš.
suklùpti
1. intr. sulinkti stačiu kampu: Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo Dgl. Lankelis dviejose vietose suklupęs Sv. Avižos po lietaus suklùpę Lzd. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę Vlk. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę, išklupę (išlinkę, išsivartę) Dkš.
2. intr. atsiklaupti: Teliukienė ravi, suklupusi į kelius rš. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių suklupusi: – Jūs, rūtelės garbinėlės, ar padėsit vargt vargelį? (d.) Grk.
3. intr. suklaupti (keliems, daugeliui): Visi suklupo ant kelių ir meldės BsV156. Suklupę visi meldžias J. Visos trys suklumpa poterių kalbėti I.Simon. Rado visus tų namų žmones suklupusius Ns1832,11–12.
4. intr. kluptelėti, parpulti klumpant: Arkliai slydo ir suklùpo Krok. Suklupo ir ant nosies sukniubo Sr. Bėgo bėgo, lig suklupo Ds. Kad atjojo pas vartelių, kumelė suklupo TŽI143. Nešerti arkliai ir be Liepojaus, kieme suklups Sim. Suminklupo ristus žirgas, subyrėjo aukso kvietkos LTR(Sb).
^ Kad būt šuo nesuklupęs, būt kiškį pagavęs LTR(Šl). Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa KrvP(Dbč). Arklys an keturių kojų suklum̃pa, o žmogui an vieno liežuvio nėr dyvo Trgn. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa PPr272. Daugiau lupo, kai suklupo KrvP(Ut).
sukluptinai̇̃ adv. suklupdamas, klupiniais: Arklys bėgąs zoveda sukluptinai I.
5. intr. prk. suklysti, surikti, nepadaryti ko: Ne bėda, jei čia rasis klaidų: kartą kitą suklupsi, o po to ir įprasi laisvai žingsniuoti rš. Viens ėmė ir suklùpo (susipainiojo) liudydamas Prn. Vėl suklupo bekalbėdamas bailusis Samsonas rš. Liežuvis suklumpa (pasakoma tai, ko nereikia) Kp. Suklupaũ (nepasisekė), nesugavau akmenuko Lp.
6. intr. kalbant surikti, užsikirsti: Kad ir toks mokytas, o skaitydamas suklùpo Up.
7. intr. prk. palūžti, neištverti iki galo; paslysti morališkai: Jums garbė, kad nesuklupot, laikėt kardą saujoj S.Nėr. Tikėk, žmogeli, kad tas, kurs nesuklumpa, niekuomet ir pakilti negali A.Vien.
8. tr., intr. užsipulti: Ant jos visi suklupę (ėmę klausinėti): kame yr, kame yr, o ta apie nieką nežino Vaižg.
| Suklùpo mane, kad neleist, ir turėjau liktis Gs.
9. intr. visiems subėgti, supulti: Suklùpo visi – gal pagavo [žuvų] Aps.
10. intr. sugrubti: Rankos nuo šalčio suklùpo Dbk. Mėtykis mėtykis, Jonuk, sniegu, pamatysi, kad tau nagai suklùps! Kp. Draugai laukia, suklupusiomis rankomis pirštines taisinėdami Vr.
užklùpti
1. tr. MŽ458, K netikėtai užtikti, rasti ką kur: Užklùpo piemenį agurkus raunant darže J. Rods tiesa, mane varts (miško sargas) daugsyk užklùpo bedirbant K.Donel. Žmogus yra suimtinas kaip užkluptas bedarąs nusikaltimą rš. Tegu niekas negalvoja, jog Tarybų valstybės priešai galės mus užklupti nepasiruošusius (sov.) sp. Vis viena aš jį užklupsiu kada nors namie Stlm.
| Pakriaušėje audra užklupo Bru. Per tą mišką jam reikėjo eiti, o čia jį naktis užklupo SI331. Anūkėlis savo klausimu ją taip staiga užklupo, jog nežinojo net kas jam atsakyti V.Krėv. Gal ji ir negalėjo kitaip atsakyti, taip staiga užklupta? J.Dov. Išsivysčiusioji kova Indijos buržuaziją užklupo iš nežinių prš.
^ Bloga žinia visados iš pasalų žmogų užklumpa KrvP(Skp). Būk ramus, kai bėda užklumpa, būk ramus, ir kai laimė ištinka KrvP(Varn).
2. tr., intr. R užpulti: Užklùpk gerai, mažu ir pasisakys Gs. Jis neturėjo tiesos užklupti taip ant gyventojų V.Kudir. Žmonės mane užklupo, užpuolė B. Vanagas, užklupęs ant zuikučio, gyvą jį lesė Tat.
◊ pietùs užklùpti (nuo ko) gauti mušti: Užklùpsi nu munęs pietùs, pakliūsi man į nagą! Dr.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): užklupti,klupti,antklupti,paklupti,parklupti,priklupti,suklupti,apklupti,įklupti,išklupti,nuklupti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to stumble
prancūzų kalba: supporter
vokiečių kalba: befragt
rusų kalba: споткнуться
lenkų kalba: przykryj
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio apklùpti
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)