1 klausinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, J, Š, klaũsinėti, -ėja, -ėjo J; Nm, M, R iter. klausti:
1. Nemėgsta, jeigu ji bando ko nors klausinėti P.Cvir. Tuojau pradėjo manęs klausinėti apie tave I.Simon. Klausinėjo dar manęs kaži ko, kame senolė J.Jabl(Žem). Daugiau klausinėsi, mažiau paklysi Ktk. Klausinėt – ne blūdinėt Erž. Klausinė́jo mane tėvas iš panagių, ką mes ten veikėm Alk. Klausinėjo mergelė, koks bernyčio būdelis StnD10. Tas brolis jos pradėjo klausinėti tos mergaitės BsPIV64. Vienas per kitą klausinėjo, kaip ji ten gyvenusi su žalčiais LTR. Tėvas jį iš tolo klausinėjo, kur taip ilgai buvęs LTR. Ei klausinėjo jauno bernužėlio, katras tavo žirgelis JD455. Kad atėjo močiutė, klausinėjo dukružės JD970. Klausinėjo bernužėlis savo bėro žirgužėlio JV774. Klausinėjo mergužėlės, katra tavo drobelė JD52. Ir paklausė bernaitėlis, ar turi tėvelį, klausinėjo bernaitėlis, ar turi motulę Švd. Prašau klausinėti kiek tinkamas Blv. Sako, i poterių klausinė́ja OG335.
| refl.: Vienas kito klausinė́jasi Ėr. Kalbėjo taipajag ir klausinėjosi su grekais BtApD9,29. Nusigando jie visi taipo, jog tarp savę klausinėjos CII824.
2. ieškoti klausinėjant: Jau žąsų klausinė́ja Ds.
| refl.: Jurgis jau kuris laikas klausinėjosi pasoginių P.Cvir.
1 antsiklausinė́ti (dial.) žr. 1 apklausinėti 2 (refl.): Tie apvogtieji antsiklausinėdami jį (vagį) prie Klaipėdos sugavę TP1880,42.
1 apklausinė́ti
1. iter. apklausti: Reiks apklausinė́t, gal kas turi lubinų Mlt.
| refl.: Pirma apsiklausinė́k gerai, neik teip Sdk.
2. refl. tr., intr. klausinėjant paieškoti: Reikia tik gerai apsiklausinė́ti, ir gausi Ukm. Apsiklausinėkiat, kas turia gerą karvę parduoti Plt. Apsiklaũsinėk gerą gyvenimuką, tai aš tau nupirksiu Alk. Apsiklausinė́jau aš aplinkuo avių prapuolusių J.
1 atsiklausinė́ti
1. klausinėti ligi nusibostant, ieškant ko ilgai: Lig valios atsiklausinė́jau, kol namus nupirkau Ktk.
2. klausinėjant sužinoti: Daug vargo turėjau, kol par žmonis atsiklausinė́jau, kad galėčiau jumis vėl susirasti Vkš.
1 ×dasiklausinė́ti (hibr.) tr. klausinėjant susirasti: Ten dasiklausinėjo vieną vargdienę mergaitę ir apsivedė su jąj BsPIV8.
1 išklausinė́ti tr.; SD45 išklausti, išsiteirauti, iškamantinėti, iškvosti: Karusei parūpo išklausinėti Stočkų apie Julę rš. Ji išklausinėjo, iš kur, koks, o paskui pasakė BsPIV209. Viršininkas išklausinėjo liudininkus rš. Negalėjau spėti nė visko išklausinėti tėčio rš. Išklausinė́k gerai kelį J. Ir senis išklausinėjo, kaip jis čia atėjo MPs. Išmiklausinėję norėjo manę išleist BtApD28,18.
| refl.: Dasitiriu, išsiklausinėju SD4. Atėjo vienąkart ir išsiklausinėjo, kaip ir kur gavo pinigų BsPII259. O tas žmogžudis išsiklausinėjo tos Onutės, kodėl jis toks drūtas BsPIV270. Iš jo išsiklausinėjo, iš kur jis esąs BsPI65. Išsiklausinėk apie visus gimines Ds.
1 nusiklausinė́ti klausinėjant kelio, nueiti, pasiekti ką: Tei jis nusiklausinė́jo ik į nekurį miestelį Jrk14.
1 paklausinė́ti
1. intr. pasiteirauti: Paklausinė́ti yra pasiteirauti J. Paklausinė́k, mažu kas matė Dkš.
| refl.: O kad prašvito, tai jis pasiklausinėdams ėjo linkui prie savo tėviškės BsPIII130. Reikės da pasiklaũsinėt, gal kas turia Rs. Lyg taip sau pasiklausinėjo, kur šiandien buvę studentai Vaižg. Jis kelio pasiklausinė́jo KI397. Išvydo didę daugybę žmonių aplink juos ir rašte mokytų, su jais pasiklausinėjančių BbMr9,14.
2. refl. klausinėjant pasiieškoti: Galite ir kitos kvatieros pasiklausinė́ti Jnšk.
1 pérklausinėti, parklausinė́ti
1. tr išklausinėti: Kuršatas … visą Mielkio žodyną perklausinėjo LTI417(A.Baran). Tie, perklausinėję mane, norėjo mane paleisti SkvApD28,18. Perklausinėk iš naujo, kaip sakys J. Kunigas nuėjęs ją perklausinėjo ir atrado, kad ji didį krikščionišką išpažinimą turėjo Ns1857,1.
2. intr. kurį laiką klausinėti: Žirgai parstovėjo, jis parklausinė́jo: „Kokia tavo drauguolėlė, kokia tavo drauguolė?“ JV218.
1 prasiklausinė́ti pasiteirauti (?): Spjovė, žusrišo akis ir pasleido svietan prasklausinėti Rod.
1 priklausinė́ti intr.
1. išsiklausti: I vė priklausinė́jo, kada ponas atvažiuos iš baliaus Rš.
2. daug klausinėti: Kiek ji priklausinė́jo – nieko negirdėt Gs.
1 suklausinė́ti
1. tr. klausinėjant ką suieškoti: Kaip jis pabėgs, tai argi tu jį suklausinėsi? rš. Mįslės, suklausinėtos po sodžius Sln.
| refl. tr.: Susiklausinėjo reikalingo kambario duris rš. Susiklausinėjo, kur gyvena, ir nuėjo V.Piet.
2. refl. klausinėti: Pradėjo susiklausinėti su juo, ieškodami nuog jo ženklo BtMr8,11.
1 užsiklausinė́ti vienas už kito klausinėti: Šiandien kiaušinių užsiklausinėja Al.