3 káršti, -ta (-a, -ia), -o (-ė) intr., kar̃šti
1. baigti amžių, gyventi senatvės dienas; būti karšinamam: Šis senelis káršta prie dukteries Sr. Varge augau, sielvartuose karšaũ Sch112(B). Jis buvo laimingas: sveikas augo, turtingas káršo Žem. Jis nei pats nežinojo, kur kárš Sg. Užsidaręs žmogelis į kamarą ir kárš savo paskuojas dienas Vvr. Turu vaikus, bet reik pas svetimą káršti Krš. Ji pas savo žentą atvažiavo káršti Klm. Anam tai bent buvo káršti – pas tikrūsius vaikus Brs. Ketu prie tavęs karšti M.Valanč. Senis baigė káršti Skr.
2. K, S.Dauk, SD451 senti; silpti, nebeturėti jėgų dėl senatvės: Senis káršta, t. y. guli lovoj, traška, baigias amžis J. Žmogus pradeda káršti K.Būg. Tavo boba jau visai káršta, galėsi kitą vesti Gršl. Motina atsigulė į lovą ir karšo ketverius metus rš. Ir tu, žydinti jaunyste, ir tu, karštanti senyste, duokit jam garbę aukščiausią SGII66. O kas sensta ir karša, arti yra pabaigos Sut1.
3. mirti: Karštu karštu, kažin, kada nukáršu Krkl.
^ Kuo vilkas gimė, tuo ir kárš KlvrŽ. Vilku gimęs, vilku ir karši Slnt. Laukas gimęs, laukas karšęs (jaunas įpratęs, ir senas darysi) ST545.
4. nokti, bręsti: Vasarojis nebauga jau, ale káršta, t. y. noksta J.
5. stigti, trūkti, neturėti: Kárštu kárštu pinigų, t. y. trūksta man J.
3 apkáršti intr. Š apsenti: Aš apkaršau jau, t. y. apsenau J. Mūsų senelis jau apkaršęs rš. Apkaršusi senystė R17, N.
3 įkáršti intr. įvargti: Dėlto jam įkar̃šo, lig pėsčias atejo iš Užpalių Užp.
3 iškáršti
1. intr., tr. pasenti, nubaigti amžių: Tėvai meilingai iškaršo S.Dauk. Iškáršau jau aš savo amžį, t. y. gyvenau iki senatvės, pasenau J. Bebrūzdamas paseno, vylės vienok dailiai iškaršiąs M.Valanč. Žmogus iškaršta, alba pasensta MT133. Nei vėl turėtų žmogus laukti, iki iškaršęs, ik pasenęs ir apsirgęs BPII53. Senelė, nugalėdama senatvišką iškaršusio veido ir balso sustingimą, šūktelėjo jam rš. Iškáršusiai moteriškei tatai regėjos nepatogus daiktas DP462. Žmogus labai senas ir iškaršęs SPI165.
^ Pasigėręs gultų, iškáršęs mirtų J.Jabl; B. Laukas gimęs, laukas ir iškarš B.
2. tr. nusilpninti: Karštinė iškar̃šo žmogų J.Jabl.
3. intr. išnokti:
^ Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčioms, iškaršo mergoms (grikiai) B.
4. intr. Tv mirti dėl senatvės.
3 nukáršti
1. intr. nusenti: Senis visai nukaršo, pusiau apako rš. Senis, būdamas silpnas ir nukaršęs, su darbu mažai pakrutėjo iš vietos rš. Galva nukaršus ir žila rš. Ir nukaršęs numirė BB1Moz25,8. Abudu nukaršo alba didį amžą gavo BPI235.
2. intr. nubaigti amžių: Aš pareisiu pas tave nukáršti Vkš. Nėkas anos nenukaršys, ana pati nukárš KlvrŽ. Sesuo nukaršo jo šeimoje Vaižg.
| refl.: Nugyveno – nė nukaršties neturėjo kuo Dr.
3. intr. nusilpti: Po tos ligos ans suvisu nukaršo Krkl.
4. tr. nuvarginti, nuvaryti: Arkliai nukáršti, darbo to daug Ll.
5. intr. nunokti, subręsti: Varpos miežių nukaršusios J. Miežiai taip nukar̃šo, kad net trupa šiaudai Dkk. Nukáršę rugiai Jž. Miežiai nukáršo, galima pjauti Lp. Tokia sausa pagada, kaimat nukarš vasarojus Šmk. Ko miežių nepjaunat: gatavai nukaršę! Sdk. Mūsų dobilai visai nukaršę Kp.
6. intr. numirti: Senis nukaršo J.
| refl.: Karša karša, kažin kada nusikarš Krkl.
3 pakáršti intr.
1. pagyventi karštant: Dar nemirs, pakárš Ggr.
2. nusilpti: Ant senatvės pakaršo, pasilpnėjo, liko be sveikatos Blv.
3. subręsti: Rugiai pakáršę, geltoni, jau kirsti gal Škn.
3 pérkaršti intr.
1. persenti: Párkaršo senis ir nebžino, ką bekalbąs Brs. Tas žmogus jau perkaršęs Nj. Perkaršęs liūtas drybsojo, paskutinę dvasią gaudydamas S.Dauk. Upės ir upeliai perkaršusiais medžiais buvo užvirtę S.Dauk. Naktimis ji vis taip girgždauja, lyg perkaršęs medis P.Cvir. Dar niekad nebuvau girdėjęs, kad tokios perkaršusios senės dainuotų rš. Jūraitis dar neperkaršęs I.Simon. Tai, beje, jau perkaršę medžiai I.Simon.
| prk.: Toks perkaršęs paprotys mūsų žemėje visai nepritinkąs TP1881,48.
2. nusilpti: Ans pérkaršęs iš pasninko J. Ir tu párkaršęs parvažiavai Plt.
3. pernokti: Miežių varpos pérkaršusios J.
3 prikáršti intr.
1. nusilpti: Esu prikáršusi, tokia negalinti Šts.
2. privargti: Tu prikarši vaino[je] J.
3. prinokti: Vasarojis jau prikáršo J. Avižos jau visai prikaršo Brs. Rugiai jau prikaršę, ims birti Sd. Prikaršusi varpa, jau pjautini javai Ggr. Jau linai prikáršę besą Kal.
| prk.: Kaimynė visai prikaršusi, greit grius (gimdys) TDrI89.
4. pritrūkti: Ana prikáršusi buvo septynių grašių J.
| Buvo prikáršęs miego mano vaikelis: tujau pat užmigo Plt.
3 sukáršti intr. sulysti, suvargti: Sukáršai tu, t. y. susenėjai J. Bene sirgai, kad taip sukáršai? Krkl.