apjóti

Apibrėžtis
jóti, jója, jójo
1. intr., tr. SD73, R, K raitam keliauti, vykti: Jis nevažiuos, jis raitas jõs Ėr. Antkertąs arklys yr kratus joti Ggr. Tada sėdaus aš an itos kumelės jot Grv. Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! K.Donel. Ne savo žirgeliu pas mane jojai JV10. Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v]andinelio žirgeliuo girdyti D7. Žirgai pabalnoti aukštais kalnais joti LB140. Oi kas tavę prašė, šelmi berneli, kad tu in mane jotai, kad mane dabotai TŽII296. Pakeleivingas ir jojąs į piršlius M.Valanč. Per dvarelį bejojančiam kepurėlė puolė LMD. Kada sugrįši krygaitėn jojęs? KlvD250. Ne savuoju jojęs, ir klane nusėsi Sim. Čeklija žirgą kaip į zalietas josiąs S.Dauk. Jójamos kelinės (su kuriomis maunasi, raitas jodamas) KII129. Galėtum pasipjauti smagią rykštę, tai turėtuva jojamąjį bizūną Mš. Per tiltelį bejojant, ir palūžo ramtelis KlvD193. Karalius joja mūsump DP2.
| Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu Skr. Kur joji arklius? J.Jabl. Kas josit šiandien arklius nakties? J.Jabl. Žiūriu – jo arklys jojama į ganyklą J.Jabl. Kumelaitė da nebuvo jotà Ėr. Matyt, gražiai jotas arklys, kad sušilo Grš. Arklys jojamas R291. Arklys paprato jójamas Nm. Jis turi jójamų ir važiuojamų arklių KII129.
| Lygų lauką jojau Švnč. Ir jis jójo daug kelio LB181. Aš to tilto nejosiu: aukso žiedą ridensiu (d.) Grž. Tėvelis senas, brolelis mažas, nėr kam karužį jóti JD638. Balnok, tėveli, bėrą žirgelį, jósiu svečią šalelę JV985. Ryto josiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD521.
^ Palengvai jodamas, toliau nujosi M.Valanč. Svetimu protu netolie tenujosi (tenueisi) S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Arklys neduodas jótis (nesiduoda jojamas) KII129. Kas josis šiandien arklius nakties? J.Jabl.
2. refl. lipti, rioglintis: Kur jojies kaip gyvulys, argi nematai, kad čia indai sudėti! Grz.
3. tr. nešti, vežti, gabenti: Ką čia joji, ratuose paslėpęs? Ssk. O kur joji tas žirkles, reiks jau pamesti Vkš.
4. tr. vyti, varyti, mesti lauk: Nustok loti, o lauk jósiu Skr.
| Nereikėtų dar joti iš rašomosios kalbos žodžio tverti K.Būg.
5. tr., intr. nedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu); dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbti: Šitas peilis gal negaląstas, kad tik joja ir nepjauna Lš. Pasipustyk dalgę dažniau, nejók žolės Ėr. Nejók paviršium žolės, ale, primygęs dalgį, pjauk Ds. Kas čia tom žirklėm pasidarė, kad jos tep jója? Al. Kokia čia dalgė – viršum žolės jója! Vlk. Ruošai ji (mergaitė) nelabai gera: jója tik paviršium Slm.
◊ ant sprándo (sprándu) jóti išnaudoti, skriausti: Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai (vargino, nedavė laisvės) sp. Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo Vvr. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja J.Jabl(Žem).
antjóti (dial.) tr.
1. užjoti ant ko: Antjojęs kalną, pamatė miestą Krkl.
2. jojant užtikti, rasti: Ir antjojau (bejodamas užtikau, radau) girės viduj žalią liepuželę D58. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą D5.
3. jojant pasivyti: Būrelis antjojo keletą sodiečių rš.
apjóti tr.
1. aplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą TDrV1. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi rš.
| Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas) SD230.
^ Viena subine devynis jomarkus neapjosi (nespėsi vienas visur) Žem.
2. apveikti, nugalėti: Kaip tik marti ateina į namus, tuoj močią apjója Ds. Nemanyk, visų tu taip neapjosi: prieis žalis pri sieto Brs. Nori vienas kitą apjót Lp. Dar jis tave lengvai galės apjot Lš. Kad jie žiūrėtų, savo dirbtų, ale vis nori visą svietą apjót Bsg. Ta merga tokia zdraicas, ana ten visas apjós Lk.
3. aplenkti: Ji apjõs tave (jau ji bus mokytoja, o tu dar mokykloje tebebūsi) Db.
4. paviršium padaryti, atlikti: Apjójo žolę, gerai nenupjovė, dabar ir pačiam pažiūrėt negražu Ėr. Jis tik apjójo pievą ir parėjo ėst Nmn. Reikė gražiai morkas nuravėt, o tu apjójai, apjójai ir palikai Slm. Koks čia grėbstymas – bet tik apjóta! Slm.
5. suversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javus: Apkūlus žirnius, reikia apjot, kitaip negerai išsikuls Vj. Dar apjosim, ir žirniai bus iškulti Mlt.
atjóti
1. tr., intr. atvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis (d.) Vlk. Ir atjojo jaunas bernytis (d.) Čb. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio KlvD24. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu J. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė LMD. Atjoja vaitas ant svirplio raitas (d.) Krtn. Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja Mžk. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį (d.) Kb. Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai M.Valanč. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu BM398. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo JV40. Laukiu bernyčio atjojant Pš. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant J.Jabl. Atjojom broliop tavo Ch1Moz32,6.
| prk.: Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja Trgn. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels S.Nėr. Vėtros kaukdamos atjoja sp.
^ Bėda raita atjoja, pėsčia išeina Kp.
| Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius JV982.
| Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant BsO44.
2. tr. prk. atšipinti, atkirsti: Atjojo kirvį bebambydama į akmenis Všk. Peilis atjotas, sugaląskiat Rt. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima Ll. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna! Kvt.
3. tr. prk. atnešti, atvilkti: Ką gi čia atjójai? Srv.
◊ ant sprándo atsijóti prisisotinti, kitą varginant, kankinant: Atsijojai tu ant mano sprando?! Skr.

×dajóti (hibr.) tr. žr. prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkelti Srj.
įjóti
1. intr. raitam įkeliauti kur nors: Perkūnas pro vartus įjojo KlvD334. Žentas įjójo į bangą ir įklimpo J. Nujojo pas stiklo kalną, bet tiktai į pusę teįjójo BM388. Dar neįjojau į pusę kelelio StnD29. O da neįjojau į pusę laukelio, ir užkilo šiaurus vėjas, nupūtė vainikėlį JV458. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas StnD14.
| refl. tr., intr.: Įsijósiu sau žirgelį žaliojon pievelėn Š.
2. refl. įsismaginti jojant, galėti greitai joti: Aš neįsijosiu: arklys labai kratus Š.
3. tr. įpratinti arklį raitą nešti: Visi žirgai buvo labai gerai įjoti Sch178.
išjóti
1. tr., intr. raitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau KlpD95. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti JV550. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti KlpD9. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu StnD25. Lietuvis išjo[ja] į girę raitas, o parvažiuo[ja] važiuotas (miške pasidirba ratus) S.Dauk. Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį JD629. Išjojo ižg miesto DP61. Ant šakos raitas išjojo Sim.
| Vaikai arklius išjojo į ganyklą J.Jabl. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius JD298.
| Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti JD633. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė D26. O aš išjojau šimtą dvarelių RD120. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią (d.) Ob.
| refl. tr.: Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu Š.
2. tr. išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei Ob. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Tj. Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Vkš. Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą rš.
3. tr. prk. atšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis)? Skr.
4. tr. prk. išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai J.Jabl. Išjójau iš stubos tą sukčių Skr. Išjos iš kailio visus mumis ta karė Ggr. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro rš.
5. tr. M įpratinti arklį raitą nešti.
6. tr. prk. pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo Kt. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs Ktk. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti Ds. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo Db.
7. tr. išmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai! Šll. Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?! Skr.
nujóti
1. intr., tr. raitam nuvykti, nukeliauti: Nujojau, nujojau, pas jauną mergelę nujojau JV1040. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelį, pas tėvelį į dvarelį, stainė[j] pastatysiu StnD29. Ans nujójo pirmąją kartelę mergintis J. Dar nenujojau į pusę kelio, pražvingo bėras žirgelis KlvD56.
^ Tai neaštrus peilis – boba į Rygą nujotų! Pg.
| Nuvargęs, sako, it laumės nujotas S.Dauk.
| refl.: Aš nusijočiau į tą kiemelį, kur aug mano mergelė N41. Pasibalnojau bėrą žirgelį, aš nusijojau į jaunimėlį JD913. Aš nusijočiau į tą kiemužėlį, į tą kiemelį, kur daug mergužėlių JV456. Būs nusijóti su arkliu i plėskę nusinešti [į pievas] Grg.
| Aš nusijočiau bėrus žirgelius, aš nuganyčiau žalią žolelę JD1238.
2. refl. nusidaužyti, nusitrankyti: Nusijojai kaip nakabis, per naktis besidaužydamas Sd.
| Nusijojo su vaikiais Šts.
| Nusijoju (bejodamas prasitrinu odą) SD230.
3. tr. prk. nuveikti, nugalėti: Liga apsėda žmogų ir nujó[ja] Šts. Bobos pamokė, kaip drugį nujoti galima, ir nujojau Šts. Menkasis esi visumet nujójamas Šts.
4. tr. prk. nugabenti, nukišti, nudėti: Jisai šakę nujojo Krkl. Kur tu viedrą nujojai? Rm. O kur pirštines nujójai, kad grynom rankom vaikščioji? Mrc. Nenujok mano laikraščio Ktk. Peilius tai amžinai nujoja ir nujoja nuo stalo Srv. Kur tu nujójai botagą? Šn. Nenujók adatą: paskuo nebgalės berasti Lk. Tik jau pasidėk ką čia, tujau vaikai būs kur nujoję Vvr.
5. tr. prk. nuplėšti; nulaužti, nusukti: Neseniai pasiūdinau anam šarką, ir jau nujojo (nudėvėjo) Vvr. Aš tavo kaklą nujósiu (nusuksiu, nulaušiu), jeigu visada tokis blogas būsi Nč.
| refl. tr.: Ko ten karstais po tus medžius, nusijosi kumet sprandą, ir būs po visų karstymos! Vkš.
6. tr. prk. pavogti: Pasdėjau obuolių, kad sunoktų, ėmė kažkas ir nujojo Ds. Nujójo aveles šiąnakt Ktk. Žiūrėk, kad tau kas dviračio nenujót Alv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš.
7. tr. prk. numesti; nuvaryti: Nujok tik tu nuo stalo lempą! Skr.
| Antsninga ir nujó[ja] (nuleidžia, nuvaro) tą sniegą – nėr žiemos kelio Šts.
8. tr. prk. paviršium žolę nupjauti: Pjovėjas, kad jį šunys: kiek pjovė, kiek ne – nujójo, nujójo paviršam! Srv.
pajóti intr.
1. nedaug joti: Jis, pajójęs biškį, sugrįžo J. Padėkavojęs pajojo toliaus BsMtI62. Valandelę pastovėjęs, pajojo viduriniuoju keliu Slnt. Anuodu broliu vienas vienu, antras antru pajojo keliu S.Dauk.
2. įstengti joti: Par lauką jojau, keliu nepajójau JV69. Nusilpęs jojikas nepajojo rš.
^ Girtas ir ant lazdos pajoja Mlt.
3. raitam palįsti po kuo: Nuo lietaus po stogu pajojo Rm.
4. prijoti prie ko: Jaunasis bernelis po gonkų pajojo JD1569. O ir pajójo jaunas bernelis po stiklelio langeliu (d.) Vlk.
parjóti
1. intr., tr. parkeliauti, pargrįžti raitam: Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, – kaip išjosiu, taip parjosiu D87, StnD25. Parjó[ja] mano brolužėlis JV43. Nei pas vieną nesustojau, in tave parjojau TDrIV19. Laukiu bernelio parjojančio, rūtų vainikelį parnešančio KlvD23. Mačiau išjojant, mačiau parjojant, mačiau žirgą balnojant (d.) Nmk.
| Kad parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum J.Jabl.
| refl. tr.: Žmogelis svetimą arklį panorėjęs parsijoti namo rš.
2. tr. prk. parvežti, pargabenti: Parjójo vežimą malkos Db.
pérjoti
1. tr., intr. raitam perkeliauti, išjodinėti: Pérjojo su viena adyna tris žemes LB219. Visą kiemelį perjojau, aš sau mergelės negavau JV226. Tas bernas jau vėl pérjojęs kelias žemes LB20. Dingojaus nepérjosiąs [per girelę] LB42.
2. intr. kiek pajoti, pajodinėti: Nevažinėjau dabar arkliu, tai nors pérjok (truputį pajodinėk), kad nuo kojų nenusistovėtų Ds. Gerai balną turėt, ar kada pérjot reikia Ds. Taigi, perjok (pajok, pamėgink), tada derėsta Sdk.
prajóti
1. intr. pro šalį raitam prakeliauti: Vyrai prajójo pro šalį Als.
2. intr. nujoti: Šimtą mylių prajojau, žalioj girioj sustojau (d.) Mlt.
3. tr. pratrinti, sugadinti jojant: Aš be balno tuoj užpakalį prajóju Ds. Man arklio negaila, ale naujas kelnes prajosi Ds.
| refl. tr.: Rietus prasijósi K.
4. tr. prajodinėti: Arklį prajodau, prajoju N. Arklį prajóti, įjoti KII379. Pilypas turėjo arklį, kurio niekas nemokėjo prajoti Mš. Prašo bėrą žirgą prajoti (d.) Nm. Gausi prajoti kumelę šimto metų BsPIII44. Turė[jo] broliai po žirgeliui, abu neprajoti̇̀ (d.) Švnč. Neprajotas arklys Yl.
prijóti
1. tr., intr. prisiartinti prie ko raitam: Prijójau vartus J. Jojau dieną, jojau naktį, niekur nieko neprijojau JV125.
| refl.: Vai aš prisijočiau prie to putelėlio, vai aš pasilaužčiau putelio šakelę TDrV92.
2. intr. prisirinkti raitų: Prijojo pilnas kiemas bernyčių RD152.
sujóti
1. intr., tr. susirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: Į kiemą sujojo būrys raitelių rš. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo JD1487. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo (d.) Pnd. Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? (d.) Ppl. Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu S.Dauk. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė A.Vien.
| Sujojom arklius [į vieną miško vietą] Ėr.
| refl.: Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę JV54. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą rš. Pulko vadai susijojo [į draugę] rš. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč.
2. tr. prk. sudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai? Ms. Sujosite (sumušite) visus butelius Skr. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles Mžk. Sujojo (sudarkė) subuvo mano šventadienį užsivilkimą Jnšk. Baigia jau sujot (suminti) paskutinę pievelę Sv. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt! Ds.
3. intr., tr. prk. suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: Ar aš to ano rašymo nebsujosu? Grg. Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti Grg. Kaip greitai sujojo! Dr.
užjóti
1. intr. užsukti, atvykti raitam: Užjok, berneli, pas savo mergelę JV63. Užjok, broleli, nors medžiodamas, užjok, raiteli, nors medžiodamas NS25. Jojant kur užjók pas manęs J. Ažjók, berneli, int mane (d.) Ds.
2. intr., tr. raitam užkeliauti, užlipti ant ko: Prieš kalnelį raitas užjosiu JD573. Tie kalneliai labai aukšti, neužjojami Pnd.
3. tr., intr. prijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtikti: Ir užjojau žalias lankas, baltuosius dobilėlius JD44. Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį (d.) Kp. Užjojau kryžkelę ir nebežinau, kur sukt Ds. Abu sustojo, abu dūmojo, tokio darželio neužjojo (d.) Aln. Užjojo pirmagalin (užjojo kelią iš priešakio) OG102. Užjoję raiti kaimiečiai visai netikėtai išgelbėję juodu iš tos nelaimės rš.
4. refl. prk. užlipti, užsirioglinti: Kur užsijojai toks arklys ant suolo! Kri.
| Užsijok (raitas užsisėsk) ant lazdos (vaikui sakoma) Ėr.
5. tr. prk. užuiti, užengti: Jin mum visus užjója, mes prieš ją visi nutylam Pc. Anyta aštra, ė mano duktė nuolaidi, neatsispiria prieš ją, tai ir ažjoja darbais Ml. Bet ką tu žmogus padarysi, kad pas mus turi užjoję tokie Usevičiai ir Kantičkos! rš. Kuris Dikojaus prekybos tarnautojas, darbininkas, tarnas gali būti taip užjotas, užguitas, atsietas nuo savo asmenybės, kaip jo žmona? rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): perjoti,joti,prajoti,nujoti,pajoti,įjoti,išjoti,atjoti,užjoti,dajoti,antjoti,prijoti,apjoti,sujoti,parjoti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to ride
prancūzų kalba: enroulés
vokiečių kalba: Mähen
rusų kalba: объезжать
lenkų kalba: obrzeże
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio apjóti

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra