Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
apipliaũkšti
Žodžio formos
Apibrėžtis
pliaũkšti, pliaũškia (-čia K; R280), pliaũškė (-tė K; R280)
1. intr. su garsu tikšti, teškenti: Virtuvėj pliauškė į kibirą metamos bulvės rš. Pliaũška kaip parvažiuota pelkė Šv. Tekš tekš eidamas par šlopmę pliauškia J. Tamsumoje pliauškė lietus (smarkiai lijo) rš.
^ Jei Martynas tauškia, Kalėdos pliauškia (lyja) Db.
2. intr. plekšėti: Žuvys pliauškia vandenyje KlvD214. Plauko žuvis ir smagiai pliauškia uodega J.Balč.
ǁ taškytis, terlentis: Pliaũškia kap antis po balą Gž.
| refl.: Tokia da varlys, o nuo [v]andenio nenuginsi – pliaũškias ir pliaũškias Sb.
3. intr. šnek. eiti, važiuoti per vandenį, purvą: Važiavo pliauškė per purvynus Žem. Nuvargęs, sušlapęs, pliaukšk tu dabar žmogus per lytų paskui jų uodegos Žem. Tu par tas pelkes daba pliaũ[k]šk pas ano Lkv. Toks oras, o bobų pilnas kelias į turgų pliaũškia Vrb. Tėvas pliaũškia po kiemą par visą dieną Up. Nuo pat ryto pliaũškėme (braidėme), bet žuvų nepagavome Stak.
4. taukšti, plepėti: Kiek teisybės, nežinau, daug visokių melagingų paskalų pliauškia Žem. Išgirdo kokį žodį ar neišgirdo, o paskui eina visiem ir pliaũškia Paį. Pliaũškia ir pliaũškia, ar reik, ar nereik Dkš. Ką tu čia juokus pliauški̇̀? Trg. Eik tu, švagžde, pliauški̇̀ niekus kai pasiskolinus Jnš. Jijė pliauškia, t. y. ką girdi, tuo[jau] pasako kitam J. Pliuškis, kurs pliauškia visus niekus J. Pliauškia kaip pasamdytas LTR(Skr).
ǁ intr. Šmk, Lp blevyzgoti: Tik piemenys tep pliaũškia Dkš. Ir pliaũškia tie vyrai! Snt.
apipliaũkšti, apipliaũškia, api̇̀pliauškė tr. šnek. apkalbėti (daug ką): Daug visokių pakraščių čia mens (mes) api̇̀pliauškėm Nmk.
atpliaũkšti, atpliaũškia, àtpliauškė intr. šnek.
1. atvažiuoti pliauškiant, taškantis: Ta pačia gatve atpliauškia dar kaži kas važiuotas Žem.
2. refl. Š atsiplepėti, prisiplepėti.
įpliaũkšti, įpliaũškia, į̇̃pliauškė intr. šnek.
1. Š sugebėti plepėti, blevyzgoti.
2. refl. Š įsitraukti plepėti.
išpliaũkšti, išpliaũškia, i̇̀špliauškė šnek.
1. intr. išvažiuoti per purvą: Betemstant apgraibais išpliauškė namo visi po kits kito Žem.
2. tr. ištaškyti, išlaistyti: Kiek ji vandenio išpliaũškia su visais tais skalbimais! Sb.
3. refl. Š iškedėti, išskisti: Išsipliaũškia botagas BŽ485.
4. refl. išsiminti, išsibraidyti, ištižti: Pabliuro dirvos, paplūdo pelkės, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Čia pasidarė baisios balos, purvynai, išsipliauškė keliai Žem.
5. tr. ištvirkinti: Išpliauška yra išpliaukšta moteriškė J.
6. intr., tr. Jnš, Slk išplepėti: Nespėk išsitarti, tuoj ir išpliaũškia Gs. Tu išpliauškei, ką girdėjai, t. y. pasakei J.
| refl. Š.
nupliaũkšti, nupliaũškia, nùpliauškė intr. šnek.
1. nuvažiuoti, nueiti taškantis, pliauškiant: Šiaip taip nùpliauškiau į miestą Skr.
2. paplepėti, pataukšti: Ot, ką ten boba nùpliauškė, tai ten žiūrėsi jos! Švn. Et, jau nupliauškei kai karvė per balą (nusišnekėjai) Klvr.
ǁ pablevyzgoti: Paloti ir pusbernis buvo linkęs ir nupliaukšdavo ne prasčiau už siuvėją LTR(Dkš). Jis moka dar geriau nupliaũkšti Srv.
papliaũkšti, papliaũškia, pàpliauškė šnek.
1. intr. kiek pliaukšėti: Karveliai papliauškia sparnais, kai skraido Ps.
2. intr., tr. pasrėbti: Pàpliauškė statiniais putros ir išejo pri darbo Lk.
3. intr., tr. paplepėti, pataukšti: Niekus papliauškė Vaižg. Paskaitęs laišką, turi medžiagos papliaukšti šį tą V.Kudir.
◊ liežuviù papliaũkšti paplepėti, pataukšti: Liežuviu papliaukšti lengva Vaižg.
parpliaũkšti, parpliaũškia, par̃pliauškė intr. šnek. pareiti, parvažiuoti pliauškiant, taškantis: Saulei nusileidus, susirinko vyrai, parpliauškė ir bobos, purvinos ligi juostos Žem.
prapliaũkšti, prapliaũškia, pràpliauškė intr. šnek. pravažiuoti pliauškiant, taškantis: Pràpliauškė pro šalį tamabilius ir kad jau aptaškė! Sb.
pripliaũkšti, pripliaũškia, pri̇̀pliauškė tr., intr. šnek. priplepėti, prikalbėti: Pripliauškia gražių žodžių, aukso kalnus prižada, o paskui palieka kaip mergą su vaiku J.Avyž. Kas jums ir pripliauškė tokių niekų? J.Paukš. Pripliauškė man ant jos rš.
supliaũkšti, supliaũškia, sùpliauškė
1. intr. suploti, supliaukšėti: Supliauškęs delnais V.Krėv.
2. refl. šnek. įsitraukti plepėti (visiems): Tiktai kad jau pačiame krašte visu pulku susipliauškusios [varlės] pradėjo nepaprastai garsiai kvarkti, gandras nebeiškentęs kaptelėjo keletą didžiųjų drąsuolių LzP.
užsipliaũkšti, užsipliaũškia, užsi̇̀pliauškė šnek. užsikalbėti: Na, bet ir užsipliauškiau… rš.
1. intr. su garsu tikšti, teškenti: Virtuvėj pliauškė į kibirą metamos bulvės rš. Pliaũška kaip parvažiuota pelkė Šv. Tekš tekš eidamas par šlopmę pliauškia J. Tamsumoje pliauškė lietus (smarkiai lijo) rš.
^ Jei Martynas tauškia, Kalėdos pliauškia (lyja) Db.
2. intr. plekšėti: Žuvys pliauškia vandenyje KlvD214. Plauko žuvis ir smagiai pliauškia uodega J.Balč.
ǁ taškytis, terlentis: Pliaũškia kap antis po balą Gž.
| refl.: Tokia da varlys, o nuo [v]andenio nenuginsi – pliaũškias ir pliaũškias Sb.
3. intr. šnek. eiti, važiuoti per vandenį, purvą: Važiavo pliauškė per purvynus Žem. Nuvargęs, sušlapęs, pliaukšk tu dabar žmogus per lytų paskui jų uodegos Žem. Tu par tas pelkes daba pliaũ[k]šk pas ano Lkv. Toks oras, o bobų pilnas kelias į turgų pliaũškia Vrb. Tėvas pliaũškia po kiemą par visą dieną Up. Nuo pat ryto pliaũškėme (braidėme), bet žuvų nepagavome Stak.
4. taukšti, plepėti: Kiek teisybės, nežinau, daug visokių melagingų paskalų pliauškia Žem. Išgirdo kokį žodį ar neišgirdo, o paskui eina visiem ir pliaũškia Paį. Pliaũškia ir pliaũškia, ar reik, ar nereik Dkš. Ką tu čia juokus pliauški̇̀? Trg. Eik tu, švagžde, pliauški̇̀ niekus kai pasiskolinus Jnš. Jijė pliauškia, t. y. ką girdi, tuo[jau] pasako kitam J. Pliuškis, kurs pliauškia visus niekus J. Pliauškia kaip pasamdytas LTR(Skr).
ǁ intr. Šmk, Lp blevyzgoti: Tik piemenys tep pliaũškia Dkš. Ir pliaũškia tie vyrai! Snt.
apipliaũkšti, apipliaũškia, api̇̀pliauškė tr. šnek. apkalbėti (daug ką): Daug visokių pakraščių čia mens (mes) api̇̀pliauškėm Nmk.
atpliaũkšti, atpliaũškia, àtpliauškė intr. šnek.
1. atvažiuoti pliauškiant, taškantis: Ta pačia gatve atpliauškia dar kaži kas važiuotas Žem.
2. refl. Š atsiplepėti, prisiplepėti.
įpliaũkšti, įpliaũškia, į̇̃pliauškė intr. šnek.
1. Š sugebėti plepėti, blevyzgoti.
2. refl. Š įsitraukti plepėti.
išpliaũkšti, išpliaũškia, i̇̀špliauškė šnek.
1. intr. išvažiuoti per purvą: Betemstant apgraibais išpliauškė namo visi po kits kito Žem.
2. tr. ištaškyti, išlaistyti: Kiek ji vandenio išpliaũškia su visais tais skalbimais! Sb.
3. refl. Š iškedėti, išskisti: Išsipliaũškia botagas BŽ485.
4. refl. išsiminti, išsibraidyti, ištižti: Pabliuro dirvos, paplūdo pelkės, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Čia pasidarė baisios balos, purvynai, išsipliauškė keliai Žem.
5. tr. ištvirkinti: Išpliauška yra išpliaukšta moteriškė J.
6. intr., tr. Jnš, Slk išplepėti: Nespėk išsitarti, tuoj ir išpliaũškia Gs. Tu išpliauškei, ką girdėjai, t. y. pasakei J.
| refl. Š.
nupliaũkšti, nupliaũškia, nùpliauškė intr. šnek.
1. nuvažiuoti, nueiti taškantis, pliauškiant: Šiaip taip nùpliauškiau į miestą Skr.
2. paplepėti, pataukšti: Ot, ką ten boba nùpliauškė, tai ten žiūrėsi jos! Švn. Et, jau nupliauškei kai karvė per balą (nusišnekėjai) Klvr.
ǁ pablevyzgoti: Paloti ir pusbernis buvo linkęs ir nupliaukšdavo ne prasčiau už siuvėją LTR(Dkš). Jis moka dar geriau nupliaũkšti Srv.
papliaũkšti, papliaũškia, pàpliauškė šnek.
1. intr. kiek pliaukšėti: Karveliai papliauškia sparnais, kai skraido Ps.
2. intr., tr. pasrėbti: Pàpliauškė statiniais putros ir išejo pri darbo Lk.
3. intr., tr. paplepėti, pataukšti: Niekus papliauškė Vaižg. Paskaitęs laišką, turi medžiagos papliaukšti šį tą V.Kudir.
◊ liežuviù papliaũkšti paplepėti, pataukšti: Liežuviu papliaukšti lengva Vaižg.
parpliaũkšti, parpliaũškia, par̃pliauškė intr. šnek. pareiti, parvažiuoti pliauškiant, taškantis: Saulei nusileidus, susirinko vyrai, parpliauškė ir bobos, purvinos ligi juostos Žem.
prapliaũkšti, prapliaũškia, pràpliauškė intr. šnek. pravažiuoti pliauškiant, taškantis: Pràpliauškė pro šalį tamabilius ir kad jau aptaškė! Sb.
pripliaũkšti, pripliaũškia, pri̇̀pliauškė tr., intr. šnek. priplepėti, prikalbėti: Pripliauškia gražių žodžių, aukso kalnus prižada, o paskui palieka kaip mergą su vaiku J.Avyž. Kas jums ir pripliauškė tokių niekų? J.Paukš. Pripliauškė man ant jos rš.
supliaũkšti, supliaũškia, sùpliauškė
1. intr. suploti, supliaukšėti: Supliauškęs delnais V.Krėv.
2. refl. šnek. įsitraukti plepėti (visiems): Tiktai kad jau pačiame krašte visu pulku susipliauškusios [varlės] pradėjo nepaprastai garsiai kvarkti, gandras nebeiškentęs kaptelėjo keletą didžiųjų drąsuolių LzP.
užsipliaũkšti, užsipliaũškia, užsi̇̀pliauškė šnek. užsikalbėti: Na, bet ir užsipliauškiau… rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): prapliaukšti,pripliaukšti,išpliaukšti,nupliaukšti,papliaukšti,parpliaukšti,pliaukšti,užsipliaukšti,apipliaukšti,atpliaukšti,įpliaukšti,supliaukšti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: snap
prancūzų kalba: étouffer
vokiečių kalba: überwältigen
rusų kalba: осыпать
lenkų kalba: opamiętaj
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)