plei̇̃kti, -ia, -ė tr.
1. tiesti, skleisti: Pleikiù, t. y. tiesiu, drobulę J. Ana plei̇̃kia rugius ant drobulės J. Ans plei̇̃kia popierą sugniaužtą J. Pleikti drobulę, tešlą J.Jabl(Žem).
ǁ plėsti, platinti: Jau daugiau vinies neplei̇̃k, bus per plati Grk.
| refl.: Krečia, krečia, o vis dar telpa ir telpa: mat ta terba tįsta, pleikiasi – gali krėst, kiek nori MPas. Tokių vaistų gavau – po visą kūną plei̇̃kiasi Gl.
| Rytuos jau pleikės neryškus aušros pazaras P.Cvir.
2. dengti, kloti plonu sluoksniu: Tu pleiki̇̀ bakaną balta tešla, o vidury yra bloga juoda duona J.
3. N, K skrosti (žuvį): Ana žiobrį plei̇̃kia J.
^ Ką tu veiki? – Kates pleikiù, dideles pusiau plėšiu, mažas čielas dedu (kas tau rūpi, ką aš veikiu) Skr. Ką tu veiksi, ar kates plei̇̃ksi? (sakoma, kai vaikas prašo leisti kur nors eiti) Skr.
4. refl. gerintis, meilintis: Ana plei̇̃kias prie vyro J. Mergė plei̇̃kas pry vaikių Als.
antplei̇̃kti, -ia, añtpleikė (ž.) tr. Š apdengti, padengti: Biškį antpleikė sniegu, t. y. biškį pasnigo J.
| refl.: Antsipleikė skara ant visų pečių J.
apiplei̇̃kti, -ia, api̇̀pleikė
1. tr. Als apdengti, apskleisti: Ana api̇̀pleikė bakaną baltais miltais, o vidurys yra bloga juoda duona J. Api̇̀pleikė visą stalą popieroms Skr. Apiplei̇̃kti kapčių su šiaudais Šts.
2. refl. netvarkingai apsivilkti: Apsi̇̀pleikiau baltais drabužiais, t. y. apsivilkau J.
atplẽikti, -ia, àtpleikė tr. išskėsti: Atpleik kelnių siūles ir išprosavok Žvr.
išplei̇̃kti, -ia, i̇̀špleikė tr.
1. BŽ477 ištiesti, išskleisti: Kam i̇̀špleikei tą paklodę ant tvoros? Vdžg.
ǁ išplėsti: Plonai išplei̇̃k paplotį, t. y. išplėsk, greičiau iškeps J. Dar naujus batus jau sušlapinau, i̇̀špleikiau Vdžg.
| refl.: Jau kai tų batų su sagtele nekenčiu – išsi̇̀pleikė į visas puses Jrb. Žiūriu, vėl pereklė tupia an gūžtos išsiplei̇̃kus Grdž. Pleikte išsiplei̇̃kusi (išsikėtusi, riebi) boba Jrb. Kad taip neišsiplei̇̃ktum atsisėdęs, būtų ir kitam vietos Vdžg.
ǁ išsklaidyti, ištaršyti: Varyk mergučę šalin – išplei̇̃ks popieras Skr.
2. BBTob6,6, CI664, K, Prk išskrosti (žuvį): Ìšpleiktas ungurys Vlkš.
| refl. tr.: Rudenį mes liuobėdavom daug žiobrių išsipleikti ir įsisūdyti Kin.
paplei̇̃kti, -ia, pàpleikė tr.
1. truputį padidinti, išskėsti: Turi žagrutės sparnus paplei̇̃kt, kad labiau žemę į kaupus suvarytų (bulves kaupiant) Skr.
| Ir kojas papleikiau beeidamas B, CI393.
| refl.: Lysvės pasi̇̀pleikė nuo vandens J.
ǁ paskleisti: Čia pat pasilikus [sesuo] sau susirankiojo girios dilgynių, pàpleikė, džiovino, išmynė, išplakė, suverpė Jrk101. Laumė į trumpą čėsą vėl viską iš skūnios ant lauko nunešė ir teip vėl pàpleikė, kaip buvo Sch201. Pàpleikė tą savo suknelę ant viso stalo Skr. Paplei̇̃k plonai, plačiai [miltus] Vl.
2. padengti plonu sluoksniu: Juodą kepalą duonos paplei̇̃k baltais milais, t. y. pabaltink J.
praplei̇̃kti, -ia, pràpleikė tr.
1. Skr praskleisti: Nepràpleikiau bumašką (gumašką) ir nepažiūrėjau J.
2. praėsti: Tie vaistai gyslas praplei̇̃kia Jrb.
priplei̇̃kti, -ia, pri̇̀pleikė tr.
1. Als pridengti: Priplei̇̃k ligonį plonu apklotu, kad musys neėstum, bo, kaip pripleiksi, gal užmigs J.
| refl. J.
2. pritaršyti, priplaikstyti: Kad apvaras veja, tai pripleik kanapių J.
3. Jn pridurti, prišlieti: Čia dar pri̇̀pleikiu pavardes šių dainininkių ir dainininkų, nu kurių buvo užrašyta po kelias dainas JV(XIXpsl.). Aš čionai ketu pripleikti kelius žodžius apie tą daiktą JJ. Galima būtų pripleikti du oskų žodžiu LTI404(K.Būg).
4. refl. prisigretinti, prilįsti: Ana prie vieno, prie kito prisiplei̇̃kia, t. y. prisipainio[ja] J.
susiplei̇̃kti, -ia, susi̇̀pleikė susipinti, susivyti, susipainioti: Taip suvartyti [medžiai], kad net susplei̇̃kę – sukto vėjo eita Trgn.
užplei̇̃kti, -ia, ùžpleikė tr.
1. uždengti, apdengti: Šiaudais ùžpleikiu, t. y. uždengiu J. Šiaudais ùžpleikta ant rūsio su bulbėmis J. Ana ùžpleikė su skepeta sau pečius J. Bitės, pripildžiusios akutes medaus, vienas užpleik plėvele, kitas paliek liuosas [maistui] Nz.
2. suploti: Užplei̇̃k dratą Grk.