1 pašýti, pãšo, pãšė
1. tr. K, Pln, Gr, Ms, Lš, Žgč kedenti, purenti: Tie beizai (vaikai) argi negalia vilnas pašýti?! J. Plunksnas plėšyti, vilnas pašýti Als. Šiandien vakare pašýsim vilnas Lp. Ji pakulas pašo, kad minkštesnės verpti būtų Lp. Anglijoje yra didžios pabrikos, kur vilnonas skiautes pašo rš.
| Katės kailį pãšo (dantimis kedena) Dglš.
2. tr. R, Kt, Ssk, Slk skleidžiant linų saują daryti kuodelį: Kuodelį pašýti K. Ne visos moka pašyt linus Tr. Verptinius linus nušukavus pradėjo pašyt kuodeliais Antš. Any (nei) spalis neišlekia, kai pašai̇̃ gerus linus Sdk. Ima žuksmą linų ir pãšo Lz. Pašýtais linais kuodelį riečia Lz. Kalė kalė genelis verpstelį, pašė pašė gegutė kuodelį LTR(Tvr). Snaudžia snaudalė vidury dvaro, kuodelį pãšo, linus gadina (d.) Antš.
3. tr. Rdn plėšyti (plunksnas): Pašaũ plunksnas J. Kitą kartą liuob plunksnas pašýs susinešusios: labai norėsias suseiti Krš.
4. tr. tampyti, traukyti, pešioti: Galvą palenkusi, Kristina pašė savo megztinuko siūlę J.Dov. Atsisėdęs senis barzdą pãšo DŽ. Stovėjo pašalyje, pašydama raiščio kutus LzP.
| refl.: Ėmė pašýties eidama, lygu blusoms aptekusi Šts.
5. tr. graibstyti ką atsikišusį, byrantį: Jis pãšo vežimą šieno, kad vežant nesibarstytų Lš. Vakarais tėvas virves pãšo (trauko išlindusias pakulas) Alv.
6. intr. palikti ištįsusius nenupjautus šiaudus ar kt. pjaustant pjaustykle: Pagaląsk siečkarnios peilius, kad nepašýt Nč. Siečkarnia pãšo, reikia pagaląst peiliai Nč.
7. tr. draikyti, sklaidyti: Kamgi taip pašai̇̃ plaukus, gal negali gražiau suspint! Sv.
8. tr. Ss, Klvr maišyti (kortas), neišleidžiant iš rankų jų malkos: Tau reik pašýt, o aš kelsiu Gs. Kortos nepašýtos – visos vienodos daikte Skr. Tu pašyk, má[n] kelt Gs.
| prk.: Gyvenimas mus pašo kaip kortas rš.
1 apipašýti tr.
1. aptampyti: Vaikeli, man suknelę apipašýk! Skr. Sujuosė, apipãšė [drabužį], i nuejau Dglš.
2. apipešioti, kas atsikišę, išlindę: Tėvas užsidėjo naštą, o sūnus appašė, kad nebyrėtų Kb.
3. refl. būti su išsipešusiu drabužiu: Esi apsipãšęs (marškiniai išlindę), susikišk mãžumą Krš.
4. refl. tr. susitvarkyti, susilyginti: Ar negali tu apspašýt plaukų – vaikštai pasišiaušęs kai apuokas Dgl.
1 atpašýti tr. atardyti, atknebinėti mezginio akis: Atpašýk žekę, kad galėtų pamauti virbalus ir nerti Šts.
1 išpašýti tr.
1. Brt iškedenti: Prieš karšimą vilnos smulkiai iškedenamos, išpašomi jų gumuliukai rš. Kad suvėlė vaikai pakulas, tai ir išpašýti sunku DŽ. Išpašýsim vilnas ir eisim karšt Lp. Kailių iškarpas išpašyk, ir nusinersi kojines susiverpusi Varn. Ar išpašei linus? Dkk. Fabrikas ryzus išpãšo ir vėl suaudžia į materijolą Žl. Išpašýk virvę Žl.
| refl.: Nepašyk siūlų, išsipãšo beaudžiant Dkš.
2. ištraukyti, išraustyti: Išpašýta [arklio] uodega Lp.
3. išravėti: Išpašyk man daržą Mrj.
4. refl. išsipešti į viršų, išsipešioti: Išsipašo silkai (šilkai) plikoms, bulvių kastoms rankoms paglostyti Ggr.
5. apdraskyti, apardyti: Svirnelio stogelis išpašytas LTR(Grš).
| refl.: Išsipãšęs kraštas [popieriaus] Mrj.
6. padaryti, kad būtų išlindęs, išsipešęs (drabužis): Ir neisiu, – pasakė Untulis, braukdamas už kelnių juosmens išpašytus marškinius J.Balt.
1 nupašýti tr.
1. G99 nupešioti.
2. pašius duoti silpnas kortas: Tu man visai nuo koto nupašei̇̃ Gs.
1 papašýti tr.
1. kiek pakedenti: Kol bus ruoša, papašýsiu vilnas Užv. Ir nupiešė puikius ūsus, užriestus į viršų ir papašytus prie galų rš.
2. refl. tr. patampyti, palyginti: Patenkintas jisai pasipãšė barzdą NdŽ.
3. Sut pasiraitoti, pasikaišyti.
| prk.: Būkime visados gatavi ir papašyti, idant, kad ateis anoji diena išeigos iž to pasaulio, neužstroptų mūsų apsunkintų ir įsipainiojusių DP556.
| refl. tr., intr.: Anie turi apsijuost ir pasipašýt, idant jiemus sunkumas ir ilgumas apvalkalo ant kelio nekliudytųs DP552.
^ Kelnes pasipãšęs, Dievo pasiprašęs pradėsiu darbą Krt.
4. Lp pamaišyti (kortas) neišleidžiant iš rankų malkos: Še, trupučiuką visą kaladę papašyk Smn.
1 pripašýti tr.
1. prikedenti, pripešioti: Pripašiaũ pilną maišą vilnų, daba tik reik kada nunešt sukaršt Jrb.
2. primušti, priperti: Kad pripašýsiu, tai nebelįsi! Rk.
3. refl. prisigerti, prisitraukti, prisisprogti: Vienas nuo kito ir prisipãšo Krn.
1 supašýti tr.
1. Kv, Vkš sukedenti: Supašykit vilnas, važiuosim karšti Up. Jie vilnas iš rankos supãšo ir verpia Trg. Juo smulkiau tu vilnas supašysi, tuo geriau būs Prk. Par vakarą tik saują vilnų supãšė – susivėlusios buvo Plt. Paimk šitą ryzą, supašyk supašyk ir atnešk man Sv. Laumė supašė drobulę į valaknas BsMtI115.
2. Lp kedenant sudaryti (kuodelį): Kad ir maža duktė, ė jau kuodelį ir supãšo Lel. Ar jau supašei̇̃ linų kuodelį? Sb. Mun linų kuodelį supãšė Vkš. Supašýk kuodelį, kad man nereiktų atstot nuo kalvarato Užp. Brolelis nupirko man naują vindelį, sesutė supašė šilkelių kuodelį BsO379.
| refl. tr.: Kai gerai nemoka šilkų susipašýt, tai ir verpt negali Srd. Kai norėsi, tai ir pati suspašýsi Trgn. Susipašau visai savaitei kuodelių, tai nereikia kas rozas Ds.
3. sulyginti, supešioti, sutaisyti: Supašýk saują [linų] – labai negražiai atrodo Šmn.
4. sukišti už juosmens (išlindusį drabužį): Jis jau supašė marškinius rš.
5. sudraskyti į gabalus: Pasgavo vanagas vištą ir supãšė Ds. Kai šėrė grausmas medin, tai visą šupuliais supãšė Ds. Kuiliai sutiktą vilką savo iltimis supašydavę rš. Negalima jam rūbų ir tesėt: tik pasiuvau kelniotes, ir jau supašė Rk.
6. suplėšyti (plunksnas): Supašiáu maišą plunksnų Krš.
| refl. tr.: Susejimų nebuvo [plunksnas plėšant], kožna savo susipašýsma Krš.
7. smulkiai sukapoti: Supašyk šitas malkas, tai tuoj geriau degs Antz.
8. suvelti, sutaršyti: Visą galvą supašė bemylėdamas [vaikas motiną] Kn. Visas supašytas, šunų sudraskytas NS1243.
| refl.: Susipašę siūlai, negali paaust Kt. Kap tu gali eit į svečius tep susipãšęs! Alk. Buvo nepasidabinusi, susipãšiusi, tai nė kalbėt nedrįso Lkš.
9. Krš sumaišyti (kortas) neišleidžiant iš rankų malkos: Supašýk kortas! – Kelk, supašiaũ Dkš.
10. prk. nugalėti, sutriuškinti: Aš tave bematant supašýsiu! Kp. Supašiaũ, ir gatava – kogi da čia dantį ažkalbi! Mlt. Supašýs vokytį rusai kaip vanagas žvirblį Šts.
^ Supãšė kaip vilną Mšk.