pū̃kšti, -čia (-ta, pū̃ška Vkš), -tė (pū̃škė) intr.
1. SD332, [K] sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs J. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas LzP. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia, stena Vlkv. Ko čia pūkšti̇̀ kai jautis, traukdamas jungą! Ldvn. Kaipgi nepūkši, teip sunkiai dirbęs per visą dieną! BsPII112. Nepū̃kšk kaip prūsas, mešką paritęs Trg. Dar per kluoną neperbėgom, o jis jau pūkšt pradėjo Srv. Pasilenkęs ilgai kažką krapštinėjo pūkšdamas, sunkiai alsuodamas J.Marc. Tėvas pūkščia ant lovos, nebesuspėdamas susigaudyti minčių raizgalynėje J.Avyž. Jis pūkščia, kad pyksta J. Kai pasakiau, tai tik pūkščia per ūsais [supykęs, nepatenkintas] Prng. Ka pradėjo pū̃kšti, šniokšti [sloguodamas]! Krš. Šešuras tik pūkščia, unkščia po lovą ir kažin ko graibos Kp. Kelia [sunkiai], žandai pučias, pū̃kšta visas Jd. Mūsų peniukšlas maža beėda, pūkščia ir pūkščia atsigulęs Kp. Karvės kad priėdę, net pūkščia Kp. Kogi pūkšti kai karvė, dobiluos paėdus?! Dbk. Nei švėkščia, nei pū̃kščia – nieko nedaro Ds. Ko pūkšti̇̀ kaip ubagė, šunų parista?! LTR(Jrb).
ǁ prk. labai stengiantis ką daryti: Andrius ilgai pūkštė, kol surado už siūlės pasislėpusį mažutį pinigėlį J.Dov.
2. šniokštuoti leidžiant garus, orą: Pūkšdamas sustojo traukinys rš. Garlaivis, kaskart lėčiau pūkšdamas, visai sustoja A.Vien. Puodas šnypštė, pūkštė ir kunkuliuodamas kilnojo dangtį rš.
ǁ pukšėti (rūgstant): Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab.
3. sunkiai klampoti, bristi, pūškuoti: Paskui jį, gerokai atsilikusi, pūkštė šeimininkė J.Balt. Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas! rš. Pūkščiaũ pūkščiaũ, kol išsikasiau iš to sniego Skr. Vilkas pū̃kščia (plaukia) per Seirą Lp. Pūkščia per balą Lp. Pėsčias pūkštė Lp. Jų gyvuliam tai liuonas: tik pū̃kščia po tokią žolę, kad nor pjauk! Mrs. Žiūrėk, kap po tavo seradėlius arkliai pū̃kščia! Lš. Pū̃kščia kap kiaulės po avižas Dkš.
ǁ maudytis, pūškintis: Pū̃kščia kap antis po vandenį Dkš. Tas tai jau pūkščia kap šamas Vs.
4. pūškuojant, leidžiant garus važiuoti: Traukinys pūkštė kalvotomis vietomis rš.
5. pykti, pūstis: Pūkščiu ant ko SD167.
6. pūsti, pūsčioti: Vėjis pukščia, t. y. pučia J.
ǁ SD310 kvėpti: Pūkšti ant ko N.
apipū̃kšti, -čia, api̇̀pūkštė
1. tr. pūkščiant apeiti, apklampoti: Visą ežerą àppūkštė [per sniegą], dav[ė] dav[ė] – niekur nieko: nei tę žuvauta, nei nieko Lp.
2. refl. labai stengiantis apsitvarkyti: Kol ji ten apsipūkštė, kol ji ten apsitaisė, man navet atbodo belaukiant LTR(Sln).
atpū̃kšti, -čia, àtpūkštė intr.
1. Š, Žb, Snt pūkščiant ateiti, atšniokštuoti: Žiūrau – àtpūškia per kalną Ignas Lbv. Pats ponas vakar pas mane tiesiau per laukus àtpūškė, atšniokštė Vkš. Atpūkščiau pėsčias Lp. Kap tik atpūkštė per sniegą Kb.
2. šniokštuojant, leidžiant garus atvažiuoti: Į stotį atpūkštė garvežys rš. Kasdien į Vilnių atskuba dešimtys autobusų, atpūkščia traukiniai sp.
3. refl. atsidusti, atsikvėpti: Ot karvės priėdę – negali atsipū̃kšti! Kb. Senis sunkiai atsipūkštė rš.
įpū̃kšti, -čia, į̇̃pūkštė
1. intr. pūkščiant įeiti: Įpūkštė kaip vežimą vežusi rš.
2. tr. Lp pūkščiant įnešti, įgabenti: Vos į̇̃pūkštė arklys vežimą, toks jis buvo sunkus Š. Na, gal įpū̃kšiu Pc.
3. refl. įpykti, pasipūsti: Led priputnojau įsipū̃škusį (= įsipū̃kštusį) vyrą savo prie savęs, prie valgio J.
išpū̃kšti, -čia, i̇̀špūkštė
1. intr. Š, Lp pūkščiant išeiti, išlipti: Iš lovos išpūkštė dėdienė rš.
2. tr. pūkščiant išnešti, išgabenti: Ją du vyrai led tik i̇̀špūkštė Pc.
3. tr. šnopuojant pasakyti: Visa tai išpūkštė Augustinukas drąsiai, kunigėliui į akis žiūrėdamas S.Čiurl.
4. refl. pamažu atsigauti, išsikvapstyti: Vakarą taip buvau privalgęs priputęs, pernakt dėlto išsi̇̀pūkščiau Š.
nupū̃kšti, -čia, nùpūkštė intr. pūkščiant nueiti, nuklampoti: Tokį kelią nupūkščiau be reikalo Ilg. Raiskis nupūškė prie rūmų J.Marc.
| prk.: Nùpūkštė kap jaučias per balą (nušnekėjo nei šį, nei tą) Lp.
parpū̃kšti, -čia, par̃pūkštė intr. pūkščiant pareiti, parlėkti: Iš kur tu dar par̃pūkštei, kad visas šlapias kap vanta? Lp. Prisikrovė tokią naštą – vos parpūkštė namo Jnš. Žiūriu – parpūkščia bėras žirgelis (d.) Smn.
pérpūkšti intr. Lp pūkščiant perbristi, perplaukti.
pripū̃kšti, -čia, pri̇̀pūkštė tr. daug priėsti: Arkliai kad pripūkštė dobilų! Lp.
supū̃kšti, -čia, sùpūkštė intr.
1. būriu sueiti, sugriūti: Kap sùpūkštė visi [žiemą] trobon! Lp.
2. pūkščiant suvaikščioti: Tik dovanai sùpūkščiau Lp.
užpū̃kšti, -čia, ùžpūkštė
1. intr. pūkščiant užlipti: Užlipa, užpūkščia senė [ant užlų] net už šonų griebdamasi, o ten tuščia J.Balt.
2. tr. sunkiai, pūkščiant užkelti: Vos ùžpūkščiau medį ant vežimo Skr.