bráižyti, -o, -ė, braižýti, brai̇̃žo, brai̇̃žė iter. brėžti.
1. rėžyti, draskyti: Nauji marškiniai nugarą bráižo Grg. Katė su nagais braižo J. Mano akėčios dirvą braižo JD150. Vaikai, nebráižykiat stalo Grg.
^ Akyse laižo, už akių brai̇̃žo Jnš.
ǁ refl. draskytis, muštis, peštis: Bobos bráižos it katės Skd. Tuodu, aukštai sėdėdamu, braižės tarp savęs M.Valanč.
2. refl. baldytis, trankytis (ppr. naktį): Veizdėk, kas ten bráižos už durų, kas nežinovas J. Kas ten bráižosi po klėtį? Grg. Vaikiai kiauras naktis bráižos apei mergų kamaras Lkž. Pradėjo kaži kas bráižytis prie bromo durių ir lalėti tarp savęs BM308.
3. braukyti, degioti (degtukus): Kam bráižot be reikalo brėžukus Grg. Vakare žiūrim – pas pirtį kaži kas žiburį braižo Žem.
4. prk. rašyti: Tuokart reikalavo nuo mokinių, kad bylotų jeib kaip lotyniškai, braižytų šiokias tokias eiles lotyniškas M.Valanč.
5. brėžinį, projektą brėžti: Visokius brėžinius bráižo, brai̇̃žo, brėžia J.Jabl. Per braižybos pamokas bráižydavom Užv. Brai̇̃žomoji geometrija DŽ.
◊ aki̇̀s bráižyti neklausyti, kabinėtis: Ka tos valios netur akių̃ bráižyti Trk.
į delmõną braižýtis skolintis: Tiek beliekt, kad kitam į delmoną braižytis tur TP1881,36.
apibráižyti tr.
1. trankantis, apraižyti: Jie lauką tik truputį su akėčioms apibráižė (prastai apakėjo) Skr. Baldai, kad ir apibraižyti, vis poniški J.Marc.
| refl. tr., intr.: Šoferas nuo sudužusių stiklų mažumą apsibraižė veidą bei rankas prš. Laikrodis apsibraižė rš.
2. refl. išsitrankyti, apvažinėti: Kur ana neapsibráižė, o vis tiek nepagydo Dr.
atsibráižyti Dr trankantis atvykti, atsibaladoti: Ir atsibráižėt nakties laike, kaip šikšnosparniai Kal.
įsibráižyti Plt trankantis įeiti, įsibrauti: Įsibráižė pie manęs į būdelę Sg.
išbráižyti tr.
1. išdraskyti: Manyk, tu man buvai akis išbraižiusi Vd.
| refl. tr.: Tu su tais virbais ir akis išsibráižysi Grg.
2. išbraukyti, išdegioti (degtukus): Visus degtukus išbráižiau, o ugnies neįkūriau Užv.
3. išpiešti, išbrėžti: Dar ir ganyklą išbraižė skyde tas garsus klišakojis HI.
nubráižyti tr.
1. nudraskyti: Šakos nubraižė veidą Jnš.
| refl. tr., intr.: Į erškėčius nusibráižiau rankas J. Visus stiklus sumušo, labai nusibráižė ir barzdą susikruvino VoL461.
2. draskant pašalinti: Šundaktariai nubráižo su kuo nors skaudulius, rožes Dr.
3. refl. nusibaldyti: Kol nusibráižysiu, ir sutems Šts.
4. nubrėžti (brėžinį): Žemėlapį, planą nubraižyti rš.
pabráižyti tr.
1. padraskyti: Kiti mažai žemę teįdirba, kiek pabráižo ir sėja Skr.
2. refl. prk. pasilinksminti: Ir pas mus jaunimas pasibráižo vakarais Krtn.
3. parašyti: Gerai surašiusius pagyrė, o blogai pabraižiusius papeikė M.Valanč.
parsibráižyti Kal parsibaldyti: Iš kur parsibraižai taip vėlai? Dr.
pribráižyti tr.
1. prirašinėti: Vaikai duris pribráižė su kreida Grg. Pribraižo pribraižo visokių niekų, paduoda į Prūsus – iš ten ir paleidžia į žmones Žem.
2. brazdant prikelti: Šįryt anksti pribráižė Vvr.
| refl.: Ko anksteinais prisibráižei? Pgr.
3. refl. nuvykti kur, prisibaldyti iki kur: Kelias nežinomas, naktis tamsi, kol prisibráižiau, ir išaušo Skd.
subráižyti tr.
1. surėžyti, sudraskyti: Katė subráižė ranką Užv. Kaip jojau per girelę … visą subraižė žalių pušų šakelės KlvD47.
| refl. tr.: Rankas susibráižiau virbus bekraudamas Grg.
2. subraukyti: Subraižýti raštą BŽ81.
užbráižyti tr., intr. užbraukti: Kažką buvo parašęs, bet taip užbráižė, kad negalima išskaityti Ll. Meistras tik mieruoja ir su angle užbráižo, o kiti darbininkai ištašo karpus Užv.