Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
apgrį̇̃sti
Žodžio formos
Apibrėžtis
grį̇̃sti, griñdžia (greñda), griñdo (griñdė)
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): įgrįsti,išgrįsti,grįsti,apgrįsti,pergrįsti,prigrįsti,nugrįsti,pagrįsti,sugrįsti,užgrįsti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to fall
prancūzų kalba: ruissellement
vokiečių kalba: zerstört
rusų kalba: надоесть
lenkų kalba: Dopasuj
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)