Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
apšnỹpšti
Žodžio formos
Apibrėžtis
šnỹpšti, -čia (-ta KŽ; N), -tė K, KŽ
1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, DŽ, NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip šnỹpšdamas leida į kojas Plng. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau[ja] marčios (ps.) Erž. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė Jsv. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta Pln. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė Gd. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia Grz. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja LTR(Alv). Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas], būt visas išejęs Klt. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos J. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia LTR(Vdk). Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs Vrnv. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies Ut. Virtuvai šnypščia, verda Žem. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles J.Balč. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo rš. Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė rš. Laikrodis terškė ir šnypštė J.Balč. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant Šts. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia Ds. Pūsta, labai pūsta [bulvės]: perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia Pv. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos LKT329(Mlt). Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! BsPII23(Vl). Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko Stk. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty Jnšk. Jau vė[ja]s šnypšta, būs lytaus Krtn. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) Skr. Kulka šnỹpščia K.
| Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu V.Kudir.
| prk.: Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais Grd.
^ Šnypščia kaip žalios malkos degdamos Rz. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami N. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) B210. Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš Vb. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs Srv. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Šl. Pernykštė šnỹpštė (apie pasenusį, netikusį daiktą) Dkš. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas? (dūmai) Gdž.
šnỹpščiančiai adv., šnypščiančiai̇̃ prk. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai Vvr. Prisišėriau arklius šnypštančiai̇̃, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu! Vvr.
2. tr. Sut, KII165, Rtr, L, Š, DŽ, NdŽ, End, Klk, Dkš, Dgl valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį J. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia DŽ1. Vaikas šnỹpščia snarglį Grz. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę I.Simon. Skepeta nosies šnypšt R265, MŽ354. Šnypštu (šnypščiu) nosį R314.
| refl. tr. Š, NdŽ: Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs Klp.
ǁ intr. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta! Vvr.
3. intr., tr. N, NdŽ, Prng pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Mžš. Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę Užp. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Rdn. Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra? Žl.
| refl. Užv, Rdn: Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom Trš. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti Krš. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas Krš. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja J.Balt.
4. intr. NdŽ, Brs tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas J. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra Trk. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav End. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto K.Donel. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas M.Valanč. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia Nm.
^ Šnypščia kai arklys LTR(Ds). Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka Vvr. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis Sln. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta Trk. Endriejus šnypšta užpečė[je] VP14.
ǁ SD358, Sut plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu SD1177.
5. intr. Dgč, Šmn, Ėr, Btg, Vdk, Trk nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko Kv. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo Vvr. Šnỹpšdamos bobos posako[ja] aple tokius dalykus Krš. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs Rdn. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Brb.
^ Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė Mrj. Šnypščia kaip gyvatė po laužu MTtIII178(Pn). Šnypšta kaip kirmėlė po laužu VP44. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs MTtIII179(Kdn). Ko šnypšti̇̀ kai gyvatė kelme?! Ut. Šnypščia kai šnypštėlė Sln. Šnypšta kaip tetervinas eglalė[je] S.Dauk. Šnypščia kaip ežys maiše LTR(Vv). Nešnypšk kaip ežys pelenuos LTR(Mrj). Šnypšta kaip Prūsų viešpats Šts.
| refl.: Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių Varn. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos Krš.
ǁ eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas Grdm.
6. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso VšR. Patyliais apie savo ūkį šnypštė Žem. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius Alvt. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę Alk. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą Mrj. Ką tu čia šnypšti̇̀ susigūžęs? Skr. Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam Jd.
| refl.: Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas Krš. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama! Rdn.
7. tr. šnek. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia Gs.
8. tr. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu J. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti LTR(ž.).
◊ Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia sakoma, kai baigiasi samdytos šeimynos samdos sutartis: Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta End. Mártynas šnỹpšta Slnt.
kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta Dr. Ka kišẽnė[je] šnỹpšta, nieko negali padirbti Ms. Krautuvė[je] y[ra], o ka gyvãtė kišẽnė[je] šnỹpšta End.
net šnỹpščia Jrb labai daug: Te velnių – net šnypščia LTR(Dkk). Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia Dkk.
apšnỹpšti, -čia (àpšnypščia), àpšnypštė tr. šnypščiant nosį ištepti ką gleivėmis, apsnarglėti: Mergės apšnypš ir nusmurglios tokį ištižusį vaikį Šts.
| refl. KŽ.
atšnỹpšti, -čia (àtšnypščia), àtšnypštė intr. K, KŽ šnypščiant prisiartinti: Aš ka leku, ans sako: jau girdu, àtšnypšta, àtšnypšta Lpl. Naktį atšnypštė baisioji gyvatė, ėmė šliaužioti iš visų pusių aplink mano laužą J.Balč. Atūžia, atšnypščia audra rš. Vėjas atšnypštė skardžiais rš.
įšnỹpšti, -čia (į̇̃šnypščia Rod), į̇̃šnypštė
1. intr. KŽ šnypščiant įeiti: Klausau – įšnỹpščia į stubą Gs.
2. refl. Š, KŽ įsileisti šnypšti, šniokšti: Lietus visai dienai insišnypštė Rod.
iššnỹpšti, -čia (i̇̀ššnypščia), i̇̀ššnypštė K, NdŽ
1. tr. Q61, R, MŽ, N, K, LL205, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum J. Skepeta nosiai iššnypšti R315, MŽ422.
| refl. tr., intr. K, LL205, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ėr, Lp: Nosį išsišnỹpšti KI151. Išsišnypštu N. Vieną kartą išsišnypščiau į vienos panelės šerpę rš.
2. intr. Ser, KŽ kurį laiką šnypšti.
3. intr. Rtr, Š šnypščiant išeiti.
| refl. prk.: Žodžiai – garas: išsišnypščia ir nebekečia vidaus Vaižg.
4. tr. su įniršiu dusliai ištarti: Jis priėjo prie vieno suimtojo ir pro dantis iššnypštė: – Ir saka[i], kad Maskvoj geriau?! rš.
5. tr. pašnibždomis kalbant išpranašauti, iškalbėti: Bobos, veizėk, šnypšta ir i̇̀ššnypšta ką Krš.
◊ Endriẽjus i̇̀ššnypštė Trk sakoma, kai išeina samdinys, atitarnavęs sutartą laiką.
nušnỹpšti, -čia (nùšnypščia), nùšnypštė NdŽ
1. tr. N, M, J, Rtr, L, KŽ, Skr nušnirpšti, nuvalyti (nosį): Duok šnypštuką, reik vaikui nosį nušnỹpšt Sk. Nùšnypštė nosę kaip mažam vaikuo Up. Nosį į tarpupirštį įspaudęs nùšnypštė NdŽ.
| prk.: Pasakė, kad jie ar nutiltų, ar laukan išeitų, ir tuomi nušnypštė jų tėvyniškumą A1884,98.
^ Kojomis nosės nenušnypši S.Dauk. Stovia ragana su ilga nose, kas tik eina, tas nušnypščia (durų rankena) LTR(Vdk).
| refl. tr., intr. N, K, LL205, NdŽ, KŽ, Sg, Nt, Plt, Grz: Nusišnỹpšk nosį, matai, ka glitė varva Skrb. Aš da turiu eit lauk nosį nusišnypšt BsPIII45(Nm). Jis nusišnypštė į delną rš.
2. intr. kurį laiką pašnypšti: Ka jie gãlą toki degtukai – nušnỹpščia i gęsta Gs.
3. intr. DŽ, NdŽ šnypščiant nutolti: Ta gyvatė nùšnypštė tik į krūmus Vv.
4. intr. nušniokšti, nušnarėti: Nušnypštė lytus, bet mums nelijo Šts.
5. pamažu ką padirbti, pagaminti: Ir jis jau kai ką nušnỹpščia Gs. Vis dėlto tas kalvis nušnypštė gerą plūgą Gl.
6. tr. Q9, KlvrŽ nugnybti, nuvalyti dagtį: Žvakę nušnypštė Vdk.
◊ nósį (nósę) nušnỹpšti Skr suniekinti, apjuokti: Nùšnypštė nósę, ir padaryk ką! Krš. Tokia pana, o nùšnypštė nósę Krš. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė Žem.
pašnỹpšti, -čia (pàšnypščia), pàšnypštė
1. intr. K, NdŽ, KŽ kiek šnypšti.
2. tr. KŽ išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį NdŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
3. tr., intr. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį NdŽ. Po eglelėm pàšnypštė pàšnypštė abudu nulėkę Mžš.
| refl. NdŽ: Vakare atlėkė Mikasė, pasi̇̀šnypštė Pc. Pasi̇̀šnypštė pasi̇̀šnypštė, atsistojo ir išejo Grg.
4. intr. Al kiek parodyti nepasitenkinimą, paniršti: Gera marti: pàšnypšta pàšnypšta, ale neužgauna Krš.
| Paduodi duonos [karvei], – pàšnypšta i neėda Rdn.
5. pamažu padirbti, padirbėti: Kai ką da pàšnypščiu vakarais Iš. Jis bile ką pašnypščia, padirbinėja Skr. Pašnỹpšti apie namus NdŽ.
6. intr. šnek. padaryti, pagąsdinti, pabaidyti: Ką tu, vaikali, anam pašnỹpši Kv. Kuliganai nieko nebijo, pašnỹpšk anims! Krš.
◊ į nósį (į nósę, į úodegą) pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnỹpši mun į úodegą Kv. Pašnỹpšk į nósę Kv.
nórs pašnỹpšk sakoma negalint nieko padaryti: Nieko nėr krautuvė[je], nórs pašnỹpšk! Rdn.
paršnỹpšti, -čia (par̃šnypščia), par̃šnypštė
1. intr. Skr šnypščiant, šnopuojant pareiti: Paršnỹpš numo nušilusi, nuplukusi, vos kvapą atgaudama Užv. Tujau paršnypštęs vel[nia]s LTR(ž.).
2. tr. sunkiai, šnopuojant parnešti: Jis par̃šnypštė sunkumą, t. y. šnypšdamas parnešė J.
3. intr. pykstant, nirštant pareiti: Par̃šnypšta, reik skubėti [virti] Vn.
péršnypšti intr. K
1. nustoti šnypšti: Kad alus páršnypšta, verpelių špunto nebišdauža Ggr.
2. K šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti.
prašnỹpšti, -čia (pràšnypščia), pràšnypštė
1. intr. NdŽ, KŽ šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė Up.
2. intr. NdŽ įstengti šnypšti.
3. intr. Vaižg su įniršiu dusliai pratarti, prakošti: Teisėjas, išplėtęs akis, pažiūrėjo į mane ir prašnypštė rš.
4. tr. DūnŽ pykstant, nirštant praeiti: Šnypšt šnypšt pràšnypštė pro šalį, parsiutusi, baimės! Krš. Pràšnypštė pro šalį, i viskas Jrb.
5. intr. NdŽ kurį laiką miegoti, šnarpšti.
6. kurį laiką šnypšti, atsidėjus dirbti.
prišnỹpšti, -čia (pri̇̀šnypščia), pri̇̀šnypštė
1. intr. NdŽ pakankamai šnypšti.
2. tr. NdŽ, Gž prišniurkšti valant nosį: Jis pri̇̀šnypštė šnypštuką su snargliais J. Dvi naujas, nepri̇̀šnypštas nosines turiu Jd.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ šnypščiant priartėti.
4. tr. sunkiai šnopuojant prinešti: Jau iš vakaro mergos malkų pri̇̀šnypštė, kad tik leisčia į vakarėlį Alvt.
5. intr. pašnibždomis prikalbėti, priskųsti: Buvo kažkas įkišęs liežuvį, prišnỹpštęs Lpl.
ǁ tr. pašnibždomis kalbant, įtikinėjant sukelti: Bet prišnypštė nesandorą pikti liežuviai, ir persiskyrė tartum priešai šviesi pora aukštoji B.Sruog.
sušnỹpšti, -čia (sùšnypščia), sùšnypštė
1. intr. LL314, NdŽ, KŽ trumpai šnypšti: Gyvatė sušnypštė ir kirto [ežiui] krame į snukį ir į lūpas Blv. Žąsys kad sušnypš, sugagens žąsinai K.Bor. Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš. Noragas sucypė, sušnypštė, vanduo ėmė virti A.Vencl. Suskambėjo puodeliai, sušnypštė virdulys rš.
2. intr. NdŽ šnypščiant sudegti.
3. tr. NdŽ šnypščiant nosį suvartoti, prisnargliuoti.
| refl. NdŽ.
4. intr. NdŽ pašnibždomis pasakyti, sukuždėti: Niekur tu nebuvai, – sušnypštė ji man į ausį. – Ir nematei nieko. Ir negirdėjai… J.Balt.
5. refl. NdŽ, Gs, Up pašnibždomis susikalbėti, susitarti, susišnibždėti: Jie buvo jau susišnỹpštę, kaip katram sakyt Sb. Susi̇̀šnypštė ir išejo, jau anie (bernai) velnius krės Krš.
6. pamažu padaryti, padirbti.
užšnỹpšti, -čia (ùžšnypščia), ùžšnypštė intr.
1. NdŽ pradėti šnypšti, sušnypšti.
2. šnypščiant nosį, uždrėbti gleivių: Užšnỹpšti ant ko NdŽ.
3. labai įsitraukus į darbą užsimiršti.
1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, DŽ, NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip šnỹpšdamas leida į kojas Plng. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau[ja] marčios (ps.) Erž. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė Jsv. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta Pln. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė Gd. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia Grz. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja LTR(Alv). Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas], būt visas išejęs Klt. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos J. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia LTR(Vdk). Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs Vrnv. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies Ut. Virtuvai šnypščia, verda Žem. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles J.Balč. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo rš. Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė rš. Laikrodis terškė ir šnypštė J.Balč. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant Šts. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia Ds. Pūsta, labai pūsta [bulvės]: perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia Pv. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos LKT329(Mlt). Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! BsPII23(Vl). Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko Stk. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty Jnšk. Jau vė[ja]s šnypšta, būs lytaus Krtn. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) Skr. Kulka šnỹpščia K.
| Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu V.Kudir.
| prk.: Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais Grd.
^ Šnypščia kaip žalios malkos degdamos Rz. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami N. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) B210. Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš Vb. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs Srv. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Šl. Pernykštė šnỹpštė (apie pasenusį, netikusį daiktą) Dkš. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas? (dūmai) Gdž.
šnỹpščiančiai adv., šnypščiančiai̇̃ prk. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai Vvr. Prisišėriau arklius šnypštančiai̇̃, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu! Vvr.
2. tr. Sut, KII165, Rtr, L, Š, DŽ, NdŽ, End, Klk, Dkš, Dgl valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį J. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia DŽ1. Vaikas šnỹpščia snarglį Grz. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę I.Simon. Skepeta nosies šnypšt R265, MŽ354. Šnypštu (šnypščiu) nosį R314.
| refl. tr. Š, NdŽ: Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs Klp.
ǁ intr. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta! Vvr.
3. intr., tr. N, NdŽ, Prng pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Mžš. Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę Užp. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Rdn. Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra? Žl.
| refl. Užv, Rdn: Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom Trš. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti Krš. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas Krš. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja J.Balt.
4. intr. NdŽ, Brs tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas J. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra Trk. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav End. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto K.Donel. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas M.Valanč. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia Nm.
^ Šnypščia kai arklys LTR(Ds). Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka Vvr. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis Sln. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta Trk. Endriejus šnypšta užpečė[je] VP14.
ǁ SD358, Sut plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu SD1177.
5. intr. Dgč, Šmn, Ėr, Btg, Vdk, Trk nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko Kv. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo Vvr. Šnỹpšdamos bobos posako[ja] aple tokius dalykus Krš. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs Rdn. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Brb.
^ Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė Mrj. Šnypščia kaip gyvatė po laužu MTtIII178(Pn). Šnypšta kaip kirmėlė po laužu VP44. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs MTtIII179(Kdn). Ko šnypšti̇̀ kai gyvatė kelme?! Ut. Šnypščia kai šnypštėlė Sln. Šnypšta kaip tetervinas eglalė[je] S.Dauk. Šnypščia kaip ežys maiše LTR(Vv). Nešnypšk kaip ežys pelenuos LTR(Mrj). Šnypšta kaip Prūsų viešpats Šts.
| refl.: Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių Varn. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos Krš.
ǁ eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas Grdm.
6. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso VšR. Patyliais apie savo ūkį šnypštė Žem. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius Alvt. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę Alk. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą Mrj. Ką tu čia šnypšti̇̀ susigūžęs? Skr. Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam Jd.
| refl.: Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas Krš. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama! Rdn.
7. tr. šnek. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia Gs.
8. tr. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu J. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti LTR(ž.).
◊ Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia sakoma, kai baigiasi samdytos šeimynos samdos sutartis: Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta End. Mártynas šnỹpšta Slnt.
kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta Dr. Ka kišẽnė[je] šnỹpšta, nieko negali padirbti Ms. Krautuvė[je] y[ra], o ka gyvãtė kišẽnė[je] šnỹpšta End.
net šnỹpščia Jrb labai daug: Te velnių – net šnypščia LTR(Dkk). Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia Dkk.
apšnỹpšti, -čia (àpšnypščia), àpšnypštė tr. šnypščiant nosį ištepti ką gleivėmis, apsnarglėti: Mergės apšnypš ir nusmurglios tokį ištižusį vaikį Šts.
| refl. KŽ.
atšnỹpšti, -čia (àtšnypščia), àtšnypštė intr. K, KŽ šnypščiant prisiartinti: Aš ka leku, ans sako: jau girdu, àtšnypšta, àtšnypšta Lpl. Naktį atšnypštė baisioji gyvatė, ėmė šliaužioti iš visų pusių aplink mano laužą J.Balč. Atūžia, atšnypščia audra rš. Vėjas atšnypštė skardžiais rš.
įšnỹpšti, -čia (į̇̃šnypščia Rod), į̇̃šnypštė
1. intr. KŽ šnypščiant įeiti: Klausau – įšnỹpščia į stubą Gs.
2. refl. Š, KŽ įsileisti šnypšti, šniokšti: Lietus visai dienai insišnypštė Rod.
iššnỹpšti, -čia (i̇̀ššnypščia), i̇̀ššnypštė K, NdŽ
1. tr. Q61, R, MŽ, N, K, LL205, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum J. Skepeta nosiai iššnypšti R315, MŽ422.
| refl. tr., intr. K, LL205, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ėr, Lp: Nosį išsišnỹpšti KI151. Išsišnypštu N. Vieną kartą išsišnypščiau į vienos panelės šerpę rš.
2. intr. Ser, KŽ kurį laiką šnypšti.
3. intr. Rtr, Š šnypščiant išeiti.
| refl. prk.: Žodžiai – garas: išsišnypščia ir nebekečia vidaus Vaižg.
4. tr. su įniršiu dusliai ištarti: Jis priėjo prie vieno suimtojo ir pro dantis iššnypštė: – Ir saka[i], kad Maskvoj geriau?! rš.
5. tr. pašnibždomis kalbant išpranašauti, iškalbėti: Bobos, veizėk, šnypšta ir i̇̀ššnypšta ką Krš.
◊ Endriẽjus i̇̀ššnypštė Trk sakoma, kai išeina samdinys, atitarnavęs sutartą laiką.
nušnỹpšti, -čia (nùšnypščia), nùšnypštė NdŽ
1. tr. N, M, J, Rtr, L, KŽ, Skr nušnirpšti, nuvalyti (nosį): Duok šnypštuką, reik vaikui nosį nušnỹpšt Sk. Nùšnypštė nosę kaip mažam vaikuo Up. Nosį į tarpupirštį įspaudęs nùšnypštė NdŽ.
| prk.: Pasakė, kad jie ar nutiltų, ar laukan išeitų, ir tuomi nušnypštė jų tėvyniškumą A1884,98.
^ Kojomis nosės nenušnypši S.Dauk. Stovia ragana su ilga nose, kas tik eina, tas nušnypščia (durų rankena) LTR(Vdk).
| refl. tr., intr. N, K, LL205, NdŽ, KŽ, Sg, Nt, Plt, Grz: Nusišnỹpšk nosį, matai, ka glitė varva Skrb. Aš da turiu eit lauk nosį nusišnypšt BsPIII45(Nm). Jis nusišnypštė į delną rš.
2. intr. kurį laiką pašnypšti: Ka jie gãlą toki degtukai – nušnỹpščia i gęsta Gs.
3. intr. DŽ, NdŽ šnypščiant nutolti: Ta gyvatė nùšnypštė tik į krūmus Vv.
4. intr. nušniokšti, nušnarėti: Nušnypštė lytus, bet mums nelijo Šts.
5. pamažu ką padirbti, pagaminti: Ir jis jau kai ką nušnỹpščia Gs. Vis dėlto tas kalvis nušnypštė gerą plūgą Gl.
6. tr. Q9, KlvrŽ nugnybti, nuvalyti dagtį: Žvakę nušnypštė Vdk.
◊ nósį (nósę) nušnỹpšti Skr suniekinti, apjuokti: Nùšnypštė nósę, ir padaryk ką! Krš. Tokia pana, o nùšnypštė nósę Krš. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė Žem.
pašnỹpšti, -čia (pàšnypščia), pàšnypštė
1. intr. K, NdŽ, KŽ kiek šnypšti.
2. tr. KŽ išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį NdŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
3. tr., intr. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį NdŽ. Po eglelėm pàšnypštė pàšnypštė abudu nulėkę Mžš.
| refl. NdŽ: Vakare atlėkė Mikasė, pasi̇̀šnypštė Pc. Pasi̇̀šnypštė pasi̇̀šnypštė, atsistojo ir išejo Grg.
4. intr. Al kiek parodyti nepasitenkinimą, paniršti: Gera marti: pàšnypšta pàšnypšta, ale neužgauna Krš.
| Paduodi duonos [karvei], – pàšnypšta i neėda Rdn.
5. pamažu padirbti, padirbėti: Kai ką da pàšnypščiu vakarais Iš. Jis bile ką pašnypščia, padirbinėja Skr. Pašnỹpšti apie namus NdŽ.
6. intr. šnek. padaryti, pagąsdinti, pabaidyti: Ką tu, vaikali, anam pašnỹpši Kv. Kuliganai nieko nebijo, pašnỹpšk anims! Krš.
◊ į nósį (į nósę, į úodegą) pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnỹpši mun į úodegą Kv. Pašnỹpšk į nósę Kv.
nórs pašnỹpšk sakoma negalint nieko padaryti: Nieko nėr krautuvė[je], nórs pašnỹpšk! Rdn.
paršnỹpšti, -čia (par̃šnypščia), par̃šnypštė
1. intr. Skr šnypščiant, šnopuojant pareiti: Paršnỹpš numo nušilusi, nuplukusi, vos kvapą atgaudama Užv. Tujau paršnypštęs vel[nia]s LTR(ž.).
2. tr. sunkiai, šnopuojant parnešti: Jis par̃šnypštė sunkumą, t. y. šnypšdamas parnešė J.
3. intr. pykstant, nirštant pareiti: Par̃šnypšta, reik skubėti [virti] Vn.
péršnypšti intr. K
1. nustoti šnypšti: Kad alus páršnypšta, verpelių špunto nebišdauža Ggr.
2. K šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti.
prašnỹpšti, -čia (pràšnypščia), pràšnypštė
1. intr. NdŽ, KŽ šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė Up.
2. intr. NdŽ įstengti šnypšti.
3. intr. Vaižg su įniršiu dusliai pratarti, prakošti: Teisėjas, išplėtęs akis, pažiūrėjo į mane ir prašnypštė rš.
4. tr. DūnŽ pykstant, nirštant praeiti: Šnypšt šnypšt pràšnypštė pro šalį, parsiutusi, baimės! Krš. Pràšnypštė pro šalį, i viskas Jrb.
5. intr. NdŽ kurį laiką miegoti, šnarpšti.
6. kurį laiką šnypšti, atsidėjus dirbti.
prišnỹpšti, -čia (pri̇̀šnypščia), pri̇̀šnypštė
1. intr. NdŽ pakankamai šnypšti.
2. tr. NdŽ, Gž prišniurkšti valant nosį: Jis pri̇̀šnypštė šnypštuką su snargliais J. Dvi naujas, nepri̇̀šnypštas nosines turiu Jd.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ šnypščiant priartėti.
4. tr. sunkiai šnopuojant prinešti: Jau iš vakaro mergos malkų pri̇̀šnypštė, kad tik leisčia į vakarėlį Alvt.
5. intr. pašnibždomis prikalbėti, priskųsti: Buvo kažkas įkišęs liežuvį, prišnỹpštęs Lpl.
ǁ tr. pašnibždomis kalbant, įtikinėjant sukelti: Bet prišnypštė nesandorą pikti liežuviai, ir persiskyrė tartum priešai šviesi pora aukštoji B.Sruog.
sušnỹpšti, -čia (sùšnypščia), sùšnypštė
1. intr. LL314, NdŽ, KŽ trumpai šnypšti: Gyvatė sušnypštė ir kirto [ežiui] krame į snukį ir į lūpas Blv. Žąsys kad sušnypš, sugagens žąsinai K.Bor. Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš. Noragas sucypė, sušnypštė, vanduo ėmė virti A.Vencl. Suskambėjo puodeliai, sušnypštė virdulys rš.
2. intr. NdŽ šnypščiant sudegti.
3. tr. NdŽ šnypščiant nosį suvartoti, prisnargliuoti.
| refl. NdŽ.
4. intr. NdŽ pašnibždomis pasakyti, sukuždėti: Niekur tu nebuvai, – sušnypštė ji man į ausį. – Ir nematei nieko. Ir negirdėjai… J.Balt.
5. refl. NdŽ, Gs, Up pašnibždomis susikalbėti, susitarti, susišnibždėti: Jie buvo jau susišnỹpštę, kaip katram sakyt Sb. Susi̇̀šnypštė ir išejo, jau anie (bernai) velnius krės Krš.
6. pamažu padaryti, padirbti.
užšnỹpšti, -čia (ùžšnypščia), ùžšnypštė intr.
1. NdŽ pradėti šnypšti, sušnypšti.
2. šnypščiant nosį, uždrėbti gleivių: Užšnỹpšti ant ko NdŽ.
3. labai įsitraukus į darbą užsimiršti.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): peršnypšti,prašnypšti,iššnypšti,nušnypšti,pašnypšti,paršnypšti,šnypšti,sušnypšti,apšnypšti,užšnypšti,atšnypšti,įšnypšti,prišnypšti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: snowfall
prancūzų kalba: somnolence
vokiečių kalba: vorsichtig
rusų kalba: захлебываться
lenkų kalba: zasypianie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)