griẽbti, -ia, -ė tr., intr.
1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą P.Cvir. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų T.Tilv. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti V.Mont. Daug yra valkatų, kurie be darbo maitinas ir, kampuos belindodami, tik gatavo griẽbia K.Donel. Griẽbė bulius mane durt Prn. Arklys kojom griẽbė šunį Ėr. Kūdikis griẽbia šviesos K. Griẽbk už ragų Dkš. Katei gražu pelė griẽbti Pnd. Negriẽbk tėvui už krūtinės Ėr. Kaip čia gilu – dugno negriebiù! Skr. Griebiamosios galūnės (gyvių padargai, kuriais jie gaudo maistą, puola priešą) rš. Žodį griẽbia iš šę, iš tę (vieną žodį pasako lietuvišką, kitą rusišką) Gs.
^ Nė vienas negriẽbia už degančio galo Pšl. Velnias negriebia savo vaikų (apie prastą žmogų) prš. Griebdamas kitą kąsnį ir tą patį išmesi LTR. Ir vilkas pirmą kartą nežino, kaip griebti avelę LTR. Kas greit bėga, tą bala griebia LTR.
| refl.: Meisteris ūmai nutyla, griebiasi už prieširdžio P.Cvir. Kada nebeliko kulkų, jis griebėsi granatų rš. Ta motina griebėsi vaiką prie savęs galvą ieškot BsMtI157.
^ Skęsdamas ir už šiaudo griẽbiasi Pn.
2. plėšti, vogti: Iškeliavo grobio griebti rš.
3. traukti iš kur nors (iš gilumos, iš vandens…): Žiedelį begriebdamas aš pats jaunas nuskendau (d.) Grl.
4. paviršių grieti, imti: Neturiu čėso ilgai kalbėti – reikia pienas griẽbt Slm.
5. kertamus javus (rugius, kviečius) nuo pradalgio rinkti: Aš kviečius kirtau, o ji griẽbė Skr. Siuntė martelę rugelių griebti Kbr. Nusipirko pjaujamą ir griebiamą mašiną rš.
6. greit pagavus, valgyti, gerti: Jei viduriai palaidi, tai mėlynių tegu griẽbia Skr.
7. imti, siekti: Dabar jau dienos striukesnės, griẽbia nakties po daugiau Ėr. Dabar jau į rudenį griebia Skr. Pora valandų važiuosim, gal daugiau ir negriebsim Lp. Kiaušinis per keturias minutes suverda, o kai tik penkias griẽbia, tai per kietas Gs.
8. gauti, laimėti, pelnyti, nešti: Ji gerą vyrą griẽbė Ss. Už linus ir gerai griebė [pinigų] Gs. Griebė kaip už kviečius (brangiai) LTR. Šiandie geras oras, kad griebsim, tai griebsim žuvų! Lp.
9. refl. gaivintis, stiprėti, gautis: Kai arkliai pradėjo gauti vikių, ir ėmė griebtis (penėtis, gerėti) Žvr.
10. imti (pradėti) ką veikti; sukrusti; stengtis imti naudoti ką: Viską griẽbia dirbti Ėr. Griẽbsim pūdymą arti Rm. Ir griebė mušt tą velnią BsPIV48. Jau rytoj turbūt griebsim į miežius Skr. Arklys griebia zovadu Vaižg.
| refl.: Puolė šen, puolė ten, nežinodamas, ko čia dabar griebtis A.Vencl. Daktaras Mastaitis ginčijosi, griebdamasis plataus masto argumentacijos rš. Visi žvėrys ir paukščiai … griebėsi už darbo BsPIII55. Griebėsi stenėdami, ir supūtė (sukūrė) gyvenimą Antš. Nė kiek nesigriẽbia prie darbo (apsileidęs, tinginys) Sml. Kad teip griẽbiasi mokytis, tai reiks leist ir toliau Sml. Pavasarį kad griebės želt ir moteika, ir kita žolė Bsg. Nei kiek nesigriebia šalti Ėr. Rytais šalnos vis griebiasi Ėr. Apsirgo kas, tai laukia ir nesigriebia jokios pagelbos V.Kudir.
11. smogti: Iš nežinių kad griẽbė su lazda Gs. Kaip griebė kardu, nukirto visas šešias galvas BsMtII66. Griebk jam atsiraitęs rš.
12. liesti, kliudyti, siekti: Kelias blogas – rogės žemę griebia Ėr. Žiūrėk, kad mašina pirštų negriẽbtų Ėr. Palindo vištukai po klėčia, tai lytus jų negriebė Gs. Kur labiau griebia vėjas, medžiai visiškai tušti rš. Spindulys griẽbė (fotografuojant), todėl mudvi prastai išėjome Skr.
^ Tos siūlės – kur griebta, kur ne (nerūpestingai dirbta) Kt.
13. spausti (imti į nagą): Aš tave griebsiu pagal visus karo meto įstatymus rš.
14. skaudinti, gelti, jaudinti: Šaltis griebia už burnos, už ausų Ėr. Rytą tep griebė į rankas, o aš be pirštinių Alk. Jau kad už krūtinės griebia (labai stiprus gėralas), tai kas tę per gerumas? Pl. Griebtas biskį arklys (su dusuliu) Zp.
15. suprasti, mokėti: Rusiškai moka ir lietuviškai po kiek griebia Vel.
◊ už širdiẽs griẽbti labai jaudinti: [Girdėjo verkiant] taip graudžiai, kad net už širdies griebia rš.
antsigriẽbti, antsi̇̀griebia, antsi̇̀griebė (ž.) tr. atrasti, užtikti: Tavo raštą antsigriebęs, kas prasijuoktum, t. y. antėjęs tuos žodžius J.
apgriẽbti, -ia, àpgriebė tr.
1. tamsoje ar skystyje ką užgriebti: Linų kuodelį patamsyje api̇̀griebiau Slm.
| refl. tr.: [Vagis patamsyje] apsi̇̀griebė arklį kertėje BM385.
2. prk. suprasti, suvokti: Kūdikiai šį svarbųjį mokslą gerių geriausiai motynos kalboje apgriebia prš. Šiuilokas ne vislab tuojaus apgriẽbia KI103.
3. apčiuopti: Tas darbas kol kas nėra davęs apgriebiamų vaisių rš.
4. prk. aplenkti, viršyti: Jis mane àpgriebė – jis turi tris vaikus, o aš tik vieną Plv.
atgriẽbti, -ia, àtgriebė
1. tr. atgauti, laimėti: Ana atgriebė savo skepetą, t. y. atgrobė J. Atàgriebiau savo patagrapiją (pagrobtą atsiėmiau) Slm.
| Ką vieną dieną apleidai, nė per dvi paskui negali atgriebt Vaižg.
| refl.: Už rugius visai prastai pelniau, bet už kviečius atsi̇̀griebiau Žvr. Už visas dienas atsigriebkim dabar Srv. Anas kitoj vietoj atsigriebė Trgn.
2. tr. atgaivinti: Geras daktaras, tai da àtgriebė (atgydė) Gs. Ištraukę iš vandens, vos jį àtgriebėme Jrb. Ėmiau dėt cukraus, tai da àtgriebiau bites Gs. Šitą mergaitę àtgriebėm geru valgiu Prn.
| refl.: Ar jau ji atsigriebė po ligai? Brt. Kad vyšnių būtų, atsigriẽbtų mano širdis Gs. Po darbų ir arkliai atsigriẽbs Žvr. Anksčiau buvo suvargęs, dabar atsi̇̀griebė Jrb. Įsileisim atsigriẽbt oro Vlkv.
3. intr. atkeršyti: Anyta atgriẽbia marčiai Tvr.
įgriẽbti, -ia, į̇̃griebė tr.
1. pagauti, nutverti: Ar už pakinklių šuo įgriebė, kad teip surikai? Srv. Javus į kuliamąją mašiną bekišant, jam ranką įgriebė LC1887,48. Į̃griebė vaikas dūmų, tai kosti Raud.
2. pričiupti, įveikti: Na, palauk, sako, ar aš tave neįgriebsiu! BsPIII142. Priešai taip mus įgriebė V.Kudir. Nepasisekė … tą pilį įgriebti ir išardyti A1884,357.
| Pasikėlė gerokai aukštyn dirbamoji žemė, nebeįgriebdavo ją taip skaudžiai šlapumas rš. Jeigu šaltis labiau įgriebia, tai nušaldytoji vieta nupūslija rš.
| prk.: Istorija buvo labai įgriebianti (jaudinanti) rš.
3. apgauti: Su sodu juos smarkiai į̇̃griebėm Alk.
4. įpilti traukiant iš gilumos: Kai pilsi, tai įgriẽbk tu jam daugiau tirštimų Gs.
| Buvau truputį įgriẽbusi muštokėn grietinės Š.
5. refl. įsigauti, įsiterpti: Lengva pelėms įsigriebti į tuos aulius, kurių sienos nuo apačios supuvusios rš. Į krantą įsigriebusi bukta (įlanka) V.Kudir.
6. refl. įsigalėti, sustiprėti: Išsyk skurdo [pasodinti medeliai], bet dabar jau įsi̇̀griebė (pradėjo augti) Gs. Silpnai gyvena, da neįsigriẽbę Gs.
7. refl. įsigyventi, įsigyti: Jau buvom įsigriẽbę gerą veislę [gyvulių] Gs. Įsigriebė į turtus V.Kudir. Pradėjo įsigriẽbti ir in duoną, ir in mėsą Brt.
išgriẽbti, -ia, i̇̀šgriebė tr.
1. ištraukti (iš rankų), nučiupti: Lapelį jis mikliai išgriebė iš rankos LzP. Kad jumis smertis išgriẽbs J.
2. semiant išimti: Išgriẽbk mėsą iš puodo Kt. Aš išgriebsiu žiedužėlį iš marelių dugnužio JD445.
3. išgauti: Kad iš senosios niekaip pinigus negaliu išgriẽbti Alk.
| prk.: Norėjom išgriẽbt (sužinoti, išgauti) jo nuomonę Gs. Iš kur tai tamsta išgriebei (sužinojai, patyrei)? V.Kudir.
nugriẽbti, -ia, nùgriebė
1. tr., intr. nučiupti, nutverti: Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė BsMtI118. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt BsMtI19. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų Gž.
| Skutėjas nugriebė (nuskuto) seniui ūsus rš.
| refl. tr.: Tuojau jis tą kumelę nusi̇̀griebė Kt. Jis kaip nusigriebė malkos pagalį ir išmušė visus BsPIV265.
2. tr. nuimti pieno paviršių, grietinę: Rytykščio melžimo nùgriebiau, tai blynam pataisysma Skdt. Nugriebtas pienas nebe toks gardus Pnm. Turėjo … putas nuo puodo nugriebt BsPI101.
| prk.: Anksčiau dvarininkai, kapitalistai, popai nugriebdavo grietinę nuo visuomeninio turto (sov.) sp.
3. kertamus javus nuo pradalgio nuimti: Kviečius nùgriebiau sirgdama Gs.
4. tr. pavogti, nutverti: Ko čia dairais, gal ko nori nugriebti? Rk.
| refl.: Nusigriebdamas nuo savo tėvo pinigų, ėmė gert, laidokaut BsPIII129.
5. tr. gauti, laimėti: Mes ir kelis svarus nùgriebėm Gs. Vieną popietę nugriebęs, jau drožiau pas ją rš.
| refl.: Už tokią sumą jau galima šio to nusigriebti rš.
6. tr. apgauti, nuskriausti: Kad jau mažiausias, tai visi ir nugriẽbia Slv. Nemanyk, jis vis nugriẽbia kitus Gs.
7. refl. nusidanginti: Nusi̇̀griebė į aną kraštą Skr.
pagriẽbti, -ia, pàgriebė
1. tr. pačiupti, nutverti: Pagriebusi vaikučius ir atsisveikinusi su giminėmis, ji nuėjo pas ežerą BsPIII296. Juodis su uodega pagriẽbia tą vadžią Gs. Tave pagriẽbs velnias girtą J. Ir mane pagriebęs vėjas kaip lapelį neš S.Nėr.
| prk.: Vaikiną pagriebė baimė (vaikinas ėmė bijoti, išsigando) rš. Kai pagriebė karštinė (susirgau karštine), tai tris mėnesius išgulėjau Ds.
^ Kad tave vilkas pagriebtų! B. Kad tave giltinė pagriebtų! Prk.
| refl. tr., intr.: Vilkas norėjo avį iš kaiminės pasigriebti Tat. Toj karalaitė už tų šakų pasigriebė ir išsigelbėjo ant kranto BsPIV192. Nesinori kaip ugnies pasigriẽbus išbėgt (atėjus tuoj išeiti) Gs.
2. tr. paglemžti (pavogti): Jis pàgriebė nosinę, t. y. nuglemžė, pavogė J. Obalį, sūrį pàgriebiau neduodamas J.
| refl. tr.: Valstiečiai varu buvo išvaryti iš įgyventų sodybų, o jų žemę pasigriebė dvarininkai rš.
3. refl. atsigauti, atsigaivinti: Kad ir neilgai kaime vasarojai, bet gerokai pasi̇̀griebei Vl.
4. refl. tr. pasigauti, panaudoti kam: Sūnus namie, tai tam, tai tam vis pasigriẽbiam (pasiimam jį prie darbo) Srv. Niekur jos nepasigriebsi! Upt. Šits drabužis mano pasigriebiamas Gs.
◊ į danti̇̀s pagriẽbti išjuokti: Pàgriebė jį į dantis Gs.
pargriẽbti, -ia, par̃griebė tr. namo sugrąžinti: Vos ne vos pargriebėm (parvarėm) aviną – eina į kitų bandas, ir tiek Snt.
pérgriebti tr., pergriẽbti, -ia, pérgriebė
1. perimti, kiaurai pereiti: Mane greit pérgriebia ir šiluma, ir šaltis Gs. Šaltis ir pro kailinius pergriẽbia Slm.
2. refl. persidirbti, persistengti: Aną dieną girioj pérsigriebiau, tai dabar turiu lovoj gulėti Žvr.
3. įveikti, viršyti: Aš ją pérgriebsiu, šitą džiūsną (pasidarysiu riebesnis, daugiau sversiu) Gs.
prigriẽbti, -ia, pri̇̀griebė
1. tr. pasiekti, pačiupti: Aš benoriu prigriẽbti obalį, t. y. dasiekti J.
| Jau gerai išalkęs, prigriebiau, priėdžiau ir prigėriau BsPIII44. Kad tik biškį [eglė] prigriẽbia kito medžio, ir sūsta tuoj Pc.
2. tr. prisemti, prigrieti: Nuo viedro pieno pri̇̀griebiau bliūdą smetonos Žvr.
3. tr. nutverti, paglemžti: Jis kokį daiktą prigriẽbs, tai tiek tematysi rš.
| refl.: Prisi̇̀griebė svetimo gero Pn.
4. tr., intr. gauti; nutverti: Skerdžia, ką tik gali kur prigriebt rš. Dabar pasistenk prigriebt daugiau darbo iš šalies J.Avyž.
| Jei prigriebsi kur telefoną, tai patelefonuok VšR.
5. tr. paliesti: Šaltis prigriebė agurkus Ėr. Žaltys steigias įlįsti žiemą į tokią vietą, kur neprigriebs jo šaltis J.Jabl. Jis tur šalčio pri̇̀griebtas kojas KI61. Jūs bulvės jau turbūt prigriebtos (pašalusios), kad salstelia? Gs. Rankoves atsiraitojau, saulė pri̇̀griebė rankas ir nudegino Vdžg.
6. intr. pridėti: Prigriẽbsim kiek laiko ir aparsim Rm. Reiks prigriẽbt (užtraukti) nakties (lig vakaro nespėsim baigti) Lp.
7. tr. prispausti, pristverti: Gerai jį toj liga pri̇̀griebė – net nuseko Rdm. Tik daug šnekėk ant manęs, dar aš tave galiu prigriẽbti, išsivedęs rugių kirsti Žvr. Jį prigriebė striukas reikalas rš. Kad prigriẽbsiu, tai atsiminsi, kad gimęs! Bsg.
| refl.: Jis su rugiais labai prisi̇̀griebė (privargo, prisidirbo) Alk.
8. tr. prk. pagauti, sutikti: Kad tik sykį jį prigriebčiau (sueičiau, susitikčiau), viskas būtų aišku Jrb.
9. tr. pasiekti: Man smagiau anuo keliu eit, greit pakalnę prigriebsi Skr.
| refl.: Gerai būtų prisigriebus kranto rš.
10. intr. nuvokti, pajėgti: Ji labai prigriẽbia siūti KI528.
sugriẽbti, -ia, sùgriebė
1. tr. sučiupti, nutverti: Palikau mėsą ant suolo, jau gal šuva sùgriebė Ds. Motina sūnų sugriebė į glėbį sp. Šieno nespėjom sugriẽbt (suvežti) – lietus pačiupo Ėr. Sugriebėme visą gaują vagių rš. Idant jį sugriebtų̃ DP123. Riebi, nieko nesugriebi (sako čiupinėdami, ar riebi karvė) Ss. Kai po virtuvę maišaisi, tai vis šį tą geriau sugriebi̇̀ (gauni geriau pavalgyti) Žvr.
| Staiga iš karto keletas balsų sugriebia dainą (pradeda dainuoti) rš.
| refl. tr., intr.: Motina susigriebė už krūtinės, sudejavo ir virto aukštielninka J.Balt. Susigriebę rogutes, leidžiasi nuo kalno P.Cvir. Susigriebiau [virsdamas] už laiptų turėklo rš. Susigriebiau, metęs juoką, šermukšninį didį kuoką O. Tuojaus susigriebė (susikibo) – ir nieko viens antram negali padaryti BsMtII140. Pasilipus susigriebė tiesos paukštį (ps.) Jrk90.
2. tr. suimti nuo pradalgio javus: Nespėja mergaitė sugriẽbt rugių Ėr. Vos sùgriebiau kelis pėdus Žvr.
3. tr. paimti, gauti: Kad ir su tais pinigais – sùgriebei kokį rublį, ir vėl nėra Št. Až linus gerai sùgriebė rublio Mlt. Tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti BsPII155. Nieko nesugriebęs nupirkti rš.
| refl. tr., intr.: Susigriebti kūdikį N. Nesusigriebėm su grašiais (nesurinkom) N. Nežinau, kaip su lentomis susigriebsiu (gausiu) N. Susigriebęs šios patogios valandėlės, duodu tamstai gerą žodį A.Baran.
^ Ažu šitokius darbus anas da susgriẽbs nuo tėvo (gaus barti) Ut. Jau matau, kad tu šiandiej susigriebsi̇̀ diržų (tave lups, muš) Ktk. Kad ne didelį, tai nors mažą susigriebė Jnš.
4. tr., intr. apimti, suimti (apie ligą, miegą, šaltį…): Sugriebė mane miegas rš. Gumbas sugriebia N. Prisiartino ruduo, šaltis jau sugriebia rš.
| refl.: Gal ir susigriebs šalti Srv.
5. refl. atsigauti, atgyti: Kad palytų, vasarojus da susigriebtų̃ Slm.
6. tr., intr. suvokti, suprasti: Jis labai sugriẽbia (nusimãno) ant rašto KI528. Akys turi pirma sugriebt smulkiausias sudėtines daleles V.Kudir. Kai sùgriebė jį bemeluojant, tai gavo Upt.
| refl.: Mažumą pasrėbęs, susigriebė, kad neskanu P.Cvir. Iš karto vienaip kalbėjo, paskum susi̇̀griebė ir kitaip pradėjo šnekėt Ėr. Susi̇̀griebė pusiau žodžio (susiorientavo negerai sakąs) ir nutilo Nj. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo I.Simon. Susigriebia Laurukas užmiršęs draugą Vaižg.
užgriẽbti, -ia (ùžgriebia), ùžgriebė
1. tr. sučiupti, pagauti; paliesti: Kokios čia avižos, kad dalgė neužgriẽbia! Sml.
| Aš čia užgriebiau (rašydamas paliečiau) paviršiumi vieną tik dalyką V.Kudir.
| refl.: Nekaustytos kumelukės, negali užsigriẽbti (susilaikyti) – eina, šliūkščioja Lp. Vaikas spėjo už karklyno užsigriebt, o kad ne – būt vanduo nunešęs Ėr.
2. tr. užčiuopti, pajusti: Captelėjęs sau už kišenės, užgriebiau skrabelę degtukų rš. Arklys riebus, šonkaulio niekur neužgriebsi Ds.
| refl. tr.: Gerai nuobliavotos lentos, nė kokio šiurkštumo neužsigriebia Slm.
3. intr. kiek užvalgyti, užėsti: Raugalo užgriebė ir nevalgo bulbių Pc. Karvė užgriebė dobilų ir dabar serga Gž.
| refl.: Arklys buvo niekad neėdęs rugių, o dabar gerai užsigriebė ir nudvėsė Šn.
4. tr. užsiekti, užkabinti; paliesti: Petras užgriebė vaikiną pečiu ir apvertė rš.
| prk.: Plaukai, kad karšto vandens užgriebia, nusmunka J. Žiemių vėjas, tai pakalnėj užgriebia Skr. Pomidorus reikia rinkti, gali užgriebti šalnos rš.
| refl. prk.: Jau šiek tiek užsigriebiau už gyvenimo (pradėjau geriau gyventi) Btrm.
5. tr. užgrobti, paglemžti: Jis mano turtus užgriebė rš. Už skolą ans užgriebs tavo drabužius, t. y. nušakalys J.
6. intr. užduoti, sušerti: Užgriebtų anam per vėplas J.
7. tr. užtikti, rasti: Jį retai kada namie užgriebi Ds. Visa lygu, kur mus naktis užgriebs Aru43(Zt). Matai, kiek tu čia ùžgriebei kiaušinių (radai gūžtą su daug kiaušinių) Gs. Einu, ar neužgriebsiu kur maisto pačiai ir vaikams BsMtI36.
8. intr. pridėti: Daugelis grandžių dirbo, užgriebdamos nakties sp.
9. tr. pajusti, suprasti: Jau ji ir ùžgriebė, kad turiu pinigų Žlp.
10. tr. apimti, siekti: Kasdien išartas plotas vis plėtėsi ir plėtėsi, užgriebdamas atšlaites P.Cvir.