sė́ti, sė́ja (sẽja), sė́jo
1. tr. SD335,336, R, Sut, N, K, Š, Rtr berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius Brt. Sė́t sė́jom, ale nepjausim LKT199(Žal). Ne taip, kad sė́ta pasė́ta – reik prižiūrėti, o paskui prapuls Rs. Daba i kanapių nebesė́[ja] LKT102(Klm). Apsausino [pelkes], pakasė ravus, dabar sẽja GrvT117. Silosui daugiau, sako, sė́siąs, daržų nesodysiąs Jd. Kviečių mažai tesė́jom, blogai paaugo Všv. Mun daržai sė́ti, ravėti, ėsti virti – visi dirba Krš. Sė́jėm spalio mėnesė[je] į atsėlį LKT47(Trkn). Dvidešim pūrų miežių sė́jėm Krp. Mes vienus metus sė́jom balon (į šlapią dirvą) Plm. Sė́davo ir kanapių bučiam pasdirbt, virvėm vyt Dgč. Miškan ariau, grikius sė́ju Rud. Kas nesė́ja kviečių, tai perka miltus Pb. Nėr kur sė́t – sėtáu, kad but kur Šlčn. Savo reikalams sė́davo rugius Dbg. Kviečių sė́ja maža Dgp. Jie miežius po plūgu (apardami) sėja Lš. Kviečius sė́davo po žagre Imb. Pievas visas išdraskė – neturi kuom sė́t Pls. Per mus saloj paldienyke niekas nesė̃s, neprasėjinės Aps. Buvom besėją̃, bet ėmė lyti – ir metėm sėję J.Jabl. Aš sėdamas visada priakėju Grž. Dabar pats sė́jamas laikas – ne svečiuos važinėt Grž. Sėjamas čėsas Q425. Apžiūrėjau ir rugių sėjamą lauką J.Jabl. Karvėms ganyklą nuomojau kitur, visa buvo žemė sėjama Vvr. Dvivagius tus plūgus tokius devė, sė́jamas mašinas devė Lž. Buvo labai sė́jamos našlelės (gėlės) Lpl. Sėjamū́sius sėmenis reik išberti (nusiausti), ka nebūtų sėjant plokštakių Šts. Tavo laukai neakėta ir rugiai nesė́ta Pls. Išvažiavo rugius sė́jančiai (sėjant) Jon. Vieni arė, kiti sėjo, ir sunku pasakyti, katrie – ariantieji ar sėjantieji – labiau savo darbu džiaugėsi J.Jabl. Regėjau aną sė́damą (sėjantį) LKKIII193(Lz). Sė́ja kaip iš botago (labai retai) Dkk. Per abi kojas sėja (kai vienu rankos mostelėjimu sėkla nužeriama toliau, o antru – sėklos krinta iki sėjėjo kojų) rš(Kp). Sėjamoji petražolė LBŽ. Sėjamasis pelėžirnis LBŽ. Taigi ir varpinės, ir ypač ankštinės žolės sėtinos pavasarį rš. Kiekvienai javų rūšiai sėti būdavo parenkamas atitinkamas oras, mėnulio padėtis ir savaitės diena rš. Kad baravykų geltona papilvė, tai rugius laikas sė́ti J. Avižas, kai ievos pradeda žydėti, sė́[ja] Brs. Kad kadagiai žydės, sė́sam linus Pln. Miežiai būsią išrizgę, jei jaunam̃ sė́si Grd. Kad javai gerai užderėtų, reikia sėti į pilniją LTR(Žgč). Jau grikvabaliai atsirado, reikia sėt grikiai Jon. Po Elzbietai sė́jau, galvõs (į galvas) prėjo linai da Slm. Jaunam[e] sė́k, tai bus didelės avižos Ob. An riekimo (aparto pūdymo) sė́damas, duonos neturėsi Vžns. Linus sėti buvo taikoma, pastebėjus danguje juostuotus debesis, kad linai būtų tokie pat ilgi rš. Sėjamas vė[ja]s (nedidelis, šiltas, sėjai palankus vėjas) Tv. Perūne, kursai savo galybe sunkią žiemą nu mūsų pavarei, teikias mums javus mūsų sėtūsius ir sėtinūsius vykinti S.Dauk. Dėl ko tujai sė́jęs, sė́jęs ir vėl žiūri aukštyn? BM135(Klov). Eik, žioply, eik sė́t kiekvieną sė́jamą daiktą K.Donel. Ė išaręs tuoj spėk: kviečius, miežius, žirnius sėk ir linelių neužmiršk A.Strazd. Vai dariau, dariau lyseles, vai sėjau, sėjau rūteles LTR(Mrj). Pavasario dienelę sėjau žalią rūtelę. Aš ją sėdama ir ravėdama su rūtele kalbėjau LTR(Rdš). Tai lygi pošnelė – nei arta, nei akėta, nei rugeliai sė́ta LTR(Kpč). Tavo ropės kietos buvo – šiaurės vėju sėtos LTR(Nv). Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę, sėjau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę LTR(Grv). Oi jūs rūtos rūtelės, jūs rūtelės žaliosios, o kas jus žalias sė̃s, kap sesutė ištekės? DrskD167. Aš neturiu sesužėlių, nėr kam sė́ti rūtužėlių JV26. Aš turėjau darželėlį vienom rūtom sėtą LB117. Sėjau rožes, sėjau rūtas, sėjau lilijeles KlpD31. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau – dar linksmesnė StnD14. [Švęsk] šventę pirmos pjūvės javų, kurius ant lauko sėjai BB2Moz23,16. Renka vaisių ant amžino živato, idant drauge (bendrai) džiaugtųse sėjąsis ir pjaująsis BBJn4,36. Išėjo, kuris sė́ja, sė́tų sėklos savos. Ir kad sė́jo, viena puolė pas kelią DP97. Ir stojos besėjant, jog vieni grūdai puolė ties kelio, o paukščiai dangaus ateję sulesė juos Ch1Mr4,4.
^ Nesėjęs nepjausi Ds, S.Dauk. Kad nesėjai, tai ir nepjausi Žg, Sln. Kiek sėsi, tiek pjausi Sch96, M. Ką žmogus sėja, tą jis ir dagos prš. Vėjus sėsi – audras pjausi LTR(Šl). Kas sė́ja ir aria, tas visus šeria Pls. Balandas sėjęs, kviečių nepjausi LTR(Vdk). Dagys ir nesėtas auga LTR(Srj). Piktžolių nesėja – jos pačios atsiranda LTR(Gdr). Kur sėtos ropės, ridikai dygsta B887. Medų sėji, pipirus pjausi B725. Medum sėji – pipirai sprogsta B725,887. Sėjau mėtą – išdygo pipiras Rz. Nesigirk audeklu, kol da linai nesėti LTR(Km). Velnias sėjo, velnias ir pjauna LTsV243(Vrn). Kai sėjo, grūdas klausė, kiek mėšlo dėjo LTsV373(Srd). Nesėk į dirvą neteisybės CII354. Kepurę sė́jęs, kepurę gausi MitI77. Kad tokius žmones sauja sė́t, o po vieniai dygt! Arm. Kad tokių vaikų, šimtą sė́jus, nė vienas nedygtų! Klvr. Kad nei bačka sė́jus neaugt! (apie blogus žmones) Krok. Rugius sė́k, kad atšoktų, kviečius sė́k, kad priliptų (rugius reikia sėti sausai, o kviečiams šlapumas nekenkia) Gs. Rauluk, kartok, Baltruk, sė́k (apie Lauryną reikia pūdymus kartoti, o apie Baltramiejų – rugius sėti) Dkš. Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Šiaudų dirva, akmenais sėta, – gyvi dygsta (lizdas, kiaušinis, paukščiukas) LTR.
sėtinai̇̃ adv., sėtinõ: Sėtinius sė[ja] sėtinai̇̃ Kl. Ir parūpo man įkalbėti ūkininkei, kad pamėgintų ne sėtinai ant ežių burokus sėti, bet sodintinai po vieną grūdą Vaižg. Šiemet pupas sėsma sėtinõ Trgn.
| refl. intr., tr. K, Sut: Rugiai sė́jasi rudenį Dv. Laikuo atejus, aras, sė́jas Všv. Kol sėjomos, turėjom vaikį; kaip apsisėjom, nebreik Šts. Duosiu sėklų, ir sė́kis, jei reikia Pv. Sėjanties mirė, nesulaukė vasaros Ggr. Sėjamės pašarui ne baltųjų, bet raudonųjų dobilų J.Jabl. Kad sėjas žemėn [garstyčių grūdas], mažiausias yra terp visų sėklų and žemės Ch1Mr4,31.
ǁ barstyti sėkla (dirvą): Šitas kalniukas buvo nesėtas J.Jabl. Vieną lauką rugiais, kitą vasaroju sė́davo, ė trečiam ganydavo keltavas Ck. Nieko nesė́ta buvo laukai Slk. Kur kąsnelis liks nesė́ta, pririši karvę Klt. Neverk, mergele, balta lelijėle, aš pasėsiu tau linelių sėjamoj dirvelėj LTR.
ǁ prk. bažn. leisti į pasaulį, kurti (žmogaus kūną): Sėjamas yra kūnas natūriškas MT244. Sėjamas yra silpnybėje ir kelsis stiprybėje NT1PvK15,43. Sėjamas yra kūnas pagendamas, o bus prikeltas nepagendamas Bt1PvK15,42.
| refl.: Sėjas kūnas nepagerbime, o kelsis garbėje DP594. Sėjas pagadinime, bet prikeliamas est nepagadinime Ch274.
2. tr. Štk, Trk, Vkš, Šln, Aps sodinti (bulves): Bulbių nesė́[ja], kiaulių neaugina – iš rublio gyvena DūnŽ. Bulves mes sė́davom jau anksti Pgg. Bulbių sėjamas laikas Tv. Daba[r] tas sė́jamasis laikas, tad brangios [bulvės] LKT52(Vgr). Par sėtąją sėklą daugiau neprikasma bulvių Tl. Kur tos bulbės beaugs – kelinti metai sė́jam į atsają Kair. Tais metais daug kas vėlai sė́[jo] bulbas Dglš.
sėtinai̇̃ adv.: Liuobu mamai visumet prisilygsu bulbių pasėti pūrą sėtinai̇̃ Als.
| refl. tr.: Ropučių sė́davomos daug Kv.
3. tr. barstyti ką smulkų, birų: Sniego buvo daiktais, vis tiek sė́jom [salietrą] Klt. Sė́ja [trąšas] lakstydami iš viršaus [lėktuvai] Pb. Jaunoji, eidama jaunopjop, iš nosnaitės sė́ja rugius Lz.
ǁ barstyti (dirvą): Sė́ja, sė́ja visokiais [chemikalais] Pst.
4. tr. prk. skleisti, platinti, diegti: Štai kaip mes kultūrą, šviesą sėjame P.Cvir. Sėjo tarp jaunuomenės visokias laisvės idėjas rš. Rovė piktą, o sėjo dorybę TS1899,6. Dievo žodį, vaido sėklą sė́ti KI149. Sėjąsis teisybę tikrai laimės BBPat11,18.
ǁ sukelti: Girtuoklystė tik vargus ir nelaimes sė́ja Prn. O visur sėjo nusiminimą V.Kudir. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja B.Sruog. Prakeikti yra visi …, kurie karius ir maištus tarp žmonių sė́ja DP534.
5. tr. prk. žerti, sviesti: Užpykus kad sė́jau jo visus žaislus! Prn.
6. tr., intr. prk. tankiai šaudyti, svaidyti (ugnį): Orlaiviai perlėkė sėdami (šaudydami) Gs. Priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį P.Cvir. Perkūnas žaibus neliaujas sėti plačiai, aplink rš.
7. tr. prk. lieti, berti (ašaras): O mes šią mielą dienelę sėjam graudžias ašarėles TŽI290.
8. intr. DŽ smarkiai skraidyti, lakstyti: Į pavakarę tai tokios musiukės apie galvą ir sė́ja Gs.
^ Kai nusišviečia, tai bitės kap sėtè sė́ja į laukus Gs.
9. tr. skleisti (kvapą, šviesą): O anie augo visi iš vieno, žiedelius krovė ir kvapus sėjo LTR(Ob). Peronų lempos blausią šviesą sėjo rš.
◊ aguonàs sė́ti tyliai verkti: Na, ko tu? Ir vėl aguonas sėji? rš.
[su] akimi̇̀s sė́ti žvilgčioti: Su akim̃ tik sė́ja, tik sė́ja Ml.
drignès sė́ti Grš išdykauti.
gali̇̀ (mòžna) linùs (rópes) sė́ti (ant ko) labai murzinas, purvinas (apie kojas, kaklą, rankas): Mazgokit, vaikai, kojas, be greit možnė̃s ant jų linùs sė́t Brž. Gali rópes sė́ti an kojų, an rankų! Yl.
kai̇̃p avižomi̇̀s sė́ja nei šį, nei tą, niekus (kalba): Kalba kaip avižoms sė[ja] LMD.
nors ži̇̀rnius sė́k labai murzinas, purvinas (apie kaklą, kojas, rankas): O ir kaklas jau toks, kad nors žirnius sėk A.Vencl.
rū̃tą sė́ti LzP būti netekėjusiai.
vélnias rópes sė́ja į vagàs labai raukšlėtas (apie veidą): Snukiai jau ne rėčiai geldos, nieko neištaisysi – jau vélnias rópes sė́ja į vagàs Skr.
antsė́ti (ž.) tr. pasėti ant kito pasėlio: Antsė́jau dobilus ant rugių Vvr. Ant jų (javų) viršu reik antsėti dobilus S.Dauk. Bet šėtonas antsėjo kūkalių ir visokių žolių Jzm.
apsė́ti K, Š, Rtr, NdŽ; SD203, R, Sut, N, M, L
1. tr. apiberti paruoštą dirvą sėklomis: Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsė́ti, neturėjo kuo LKT104(Lkv). Apsė́jo vasarojum savo laukus BM21(Č). Rėžį cielą jis apsė́ja sėmenimis J. Iškuldavai rugių laukus, po kokį keturiasdešimt gektarų apsė́tus Mšk. Aplink apsė́ta rugiais Ob. Buvo apsė́ta visi laukai Dbg. Eisiu aš vėl apsė́siu tą dukterį (dukters lauką) Lp. Noriu daržą apsė́t BM270(Grnk). Tikėjomės gausią žemės – dvarponis apsėtas mūsų dirvas prisijungė prie dvaro J.Gruš. Mes apsėsim pavasario sėkla laukus V.Myk-Put. Kur vasaros dienas dėjai, kodėl lauko neapsėjai! O. Šitai jumus sėkla, apsėkiat laukus BB1Moz47,23. Laukinykas geras dirvą savo apsėja geriausia sėkla BPI242.
^ Baltojo svieto nedaug tėra, juodu žemė apsėta TŽV604. Dviem pupom visą lauką apsėja (akys) Sim, Krs, Slk, Jon. Dvi pupelės visą svietą apsė́ja (akys) Všn. Dvi sesutės visus laukus apsė́ja (akys) Klt.
| refl. K, Š: Kaip apsisėji be arklio? Šts. Kai apsisė́su, eisu pri gydytojo Vgr. Yra daug neapsisė́jusių Ėr.
ǁ įberti sėklos į dirvą: Lai apsėjam tavo rugius, tada apsėsim muno Šts. Nei saujos rugių neapsė́ta Lp. Čia rugiai apsė́ta aplinkui, nėr kur ganyt Pkn.
| Mišku apsė́jo visą kaimą Lt.
| refl. tr.: Kai vasarojų apsisė́sma, pūdymas art anksti bus, tai pailsės arkliai davaliai Ds.
2. tr. pasėti ant kito pasėlio, užsėti: Rugiai visada apsė́ta dobilais Dglš.
3. tr. kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti (tikint, kad dėl to jo pasėliai neaugs): Negalėjo jis pasėt kitą dieną, bet ne: mat, kad tik apsėt! Dbč. Stasius kap apsė́jo Joną, tep jo (Jono) linai ir pragaišo Lz.
4. tr. apsodinti (bulvėmis): Ans visą lanką apsė́jo bulbiums LKT100(Krtv).
5. tr., intr. apibarstyti, apiberti: Girą apsėjom kubile su avižoms, kad nenuvėstum Šts. Dobiliukus kiek apsė́jau salietra, gali išdegt – pagada Klt. Sėmenim apsė́ji apie namus – nėr gyvačių Klt.
| refl.: Nakčia švento Andriejaus, einant gult, reikia apsisėt aguonom, tai susapnuosi, už ko nutekėsi LTIII456(Kls).
6. tr. aplaistyti, apibarstyti (ašaromis): Su baltom rankelėm lauką išakėja, su skurdžiosiom ašarėlėm laukelį apsėja LMD(Pšl). Ašarėlėms apsėsiu, sodysiu rožes: augysiu daržely kvietkutes gražias KlvD353.
7. tr. prk. nuberti, nukloti: Stalas apsėtas popieriais, knygomis, paišeliais rš. Veidas apsėtas šaltais kanapių grūdeliais (apgamuotas) rš. Drabužiai buvo apsėti blizgančiais perlais rš. Dangus žvaigždėmis lyg sė́te apsė́tas KI212. Troptais ir valtims Nemunas apsėtas A1884,279.
^ Kad taũ apsė́t votimu! Arm.
paapsisė́ti (dial.) viską apsisėti: Vasarą kap paapsisė́ja, tai imasi žiemos čėse pie kūlatę Dv.
atsė́ti tr. K, J, Š, Rtr; R, N, M
1. NdŽ apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti: Neužudera javai, ė reikia atsė́t laukai Ad. Šiuomet atsėjau visus daržus miežiais ir dar liko pora pūdų Vrn. Kuoj lauką atsė̃s pavasarį? Lp. Nėr kuom laukas atsėja LTR(Grv). Visą lauką savo sėkla atsė́jau Vn. Laukai jau atsėti, ir želmuo gražiai žaliuoja Pt. Ar jų kap reikia atsėtà žemė? Al. Ligi pietų i atsė́jau tą sėją Erž. Žemę atsė́ti reikėjo – dirbau sunkiai Jdr.
| refl. tr., intr. Š: Savų rugių ir duonai gana, ir atsisė́jom Tvr. Mes už visus pirmiau[siai] atsisė́jom Žlp. Kas atsisė́s, tas turės Krš.
ǁ įberti sėklą į išpurentą dirvą: Atsė́t rugius atsė́jau, o su priakėjimu tai kažin kaip bus Srv. Perniai jau tam laike buvo atsėti rugiai Pc. Jau viskas atsė́ta Rmš. Ar tu, kaimyn, atsė́jai linus? Dglš. Jau vasarojų atsėj[o] ir ankstyvukes bulves pasodino Rdm.
| refl. tr.: Kol Jūzapas parėjo, Baltaragis visą vasarojų atsisėjo Žem.
2. DŽ NdŽ, Sut, Ds, Srv iš naujo pasėti: Rugius sniegas išstovėjo, reikės atsė́tie avižom Sn. Matai, jeigu misli atsė́t, tai gali pjaut rugius Sdk. Rugiai ir atsėti neužaugo Dglš. Kirminai išėdė rugius, ir reikė atsė́ti Kt. Ta žolė duoda gerą šieną nu 4 iki 8 ir ilgesniai metų neatsėta S.Dauk.
| refl.: Ganyklose baltieji dobilai išsilaiko labai ilgai, nes nuolat atsisėja iš gyvulių nenuėstų subrendusių galvučių rš.
3. NdŽ pasodinti (bulves): A jau bulbes atsė́jot? Krž. Padėjo munie ruputes atsė́ti Jdr. Skubino bulbes, kol mėnuo neparyš, atsėti Žem.
| refl. tr.: Reikia atsisė́ti, nūsigyventi bulbikes – [senas žmogus] nors pasiusk Grd.
◊ kai̇̃p (lýg) [rugiùs, vasarójų, vi̇̀ską] atsė́jęs (atsisė́jęs Šd)
1. lėtai, pamažu, neskubėdamas (eina, vaikščioja): Ko vaikštai kai̇̃p atsė́jęs! Snt. Ko ana bėgs – eita kai̇̃p atsė́jusi Pln. Eina lýg atsė́jęs Šd. Velkas kaip atsėjęs LTR(Pp). Vaikščio[ja], rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Eina, lyg vasarojų atsėjęs KrvP(Mrj). Kas čia tykina, kai̇̃p rugiùs atsė́jęs? Snt. Eina, kai̇̃p vi̇̀ską atsė́jęs Eig.
2. nieko neveikdamas (stovi): Ko čia stovit kai̇̃p atsisė́ję! Jrb.
įsė́ti tr. K, Rtr; H169, Sut, N
1. DŽ įberti sėklą į išpurentą dirvą: Šlapias buvo ruduo, negalėjom nei dirvon įeiti, nei rugių įsė́ti Š. Kad ir biškį įsė́k grikių dėl veislės J. Vasarojų ansė́jom Švnč. Šiemet anksti vasarojų insė́[jo]m Dglš. Lietus vis pila, tai da neįsė́jo Kt. Insėtų̃ rugių yra gražių LKT208(Graž). Avižų šešis centnerius įsė́davo Grd. Aš pati įsė́jau žaliąsias rūteles JD1163. Kaip įsėjo, linksma buvo, kaip ravėjo – dar linksmesnė KlvD48. Ei tu, mano žaliasis meirone, kas tave įsėjo, nuravėjo? N164.
| prk.: Patis kūnas dvasiškai kelsis, idant, … ik kolei dabar yra kūniškas, būtų įsė́tas ir numarintas DP251.
^ Ką įsė́si, tą dagosi NdŽ.
| refl. tr., intr. K: Įsisėjo šįmet labai gerai žieminiai – sausa buvo Prnv. Šlapiai įsisė́jo pernai, nebūs rugių Pvn. Insisėjau javus Ukm. Rugius pati insisė́ju Dglš. Avižų bus tik insisė́t – per žiemą supenėjo Arm. Nūsirausi [linus] įsisė́jęs i turėsi Vn. Tuokart įsidiegė ropučių, įsisėjo batvinių, žirnių ir pupų M.Valanč. Aš įsisė́čiau rūtužes par visą daržą lysvužes JD1167. Įsisėjau avižų į tėtužio dirvelę N146.
ǁ apiberti sėkla išpurentą dirvą: Netikęs tais metais buvo pavasaris, nespėjom insė́t laukų Lel. Nepalikau lauko pūsto, įsė́jau Vn. Šlapia žemė, negal įsė́ti Krš. Įsėjus vasarojaus lauką, atsirado keletas ir laisvesnių dienų A.Vien. Susiedas laukus įsėjo ir pūdymą priakėjo VD358.
| refl. tr., intr.: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Jau jiej insisėję Lp.
2. papildomai pasėti ant pasėlio: Į vasarojų įsėjami dobilai rš. Drėgnais metais pašariniai lubinai gali būti įsėjami į žieminius rugius pakrikai rš.
| intr.: Atejo neprietelius ir įsėjo kūkaliais tarp kviečių BPI212.
| prk.: Šičia girdi veliną, kaip sėte įsėjantį piktus tarp gerų BPI212.
3. Trk pasodinti (bulves): Šešis centnierius bulbių įsė́jam Pj. Kokį metą anos (bulvės) paauga, ka i kaip tu įsė́k Akm.
| refl. tr.: Kitam daviau dirvos bulvėms įsė́ties Krt.
4. įberti, pabarstyti: Tą trąšą ar ko neįsė́ja, tie javai teužauga silpni kokie Krtn.
5. prk. įdiegti, įskiepyti: Atima žodį, kuris buvo įsėtas širdyse anų GNMr4,15.
| refl. tr.: Žodį, čion apsakomą, širdina duok įsisėti brš.
◊ kai̇̃p rugiùs įsė́jęs pamažu, lėtai (eina): Eina kaip rugius įsėjęs Ml.
išsė́ti K, Rtr, NdŽ; R, Q61, Sut, N, M, L
1. tr. sėjant suvartoti: Visą dieną sėjo, sėjo, kažin ar tris maišelius išsė́jo Slm. Išsė́jau tris pūrus J. Išsė́jau visą sėtuvę Š. Aš kviečius jau išsė́jau KI149. Sūnau, per šią dieną išsėk visus šiuos grūdus LTR(Mrk). Pasėlio tankumas priklauso nuo išsėtos sėklos kiekio rš. Neprietelis daug kūkalių tarp kviečių … išsėjęs Kel1862,150.
| prk.: Paimkie tu mano vargus ir išsėkie po laukelį LTR(Čb).
| refl. K, Rtr: Visi miežiai išsisė́jo, o žemės dar lieka Š. Neižytų [grūdų] trejopai daugesniai išsisė[ja], nekaip nuižytų S.Dauk.
2. intr. praleisti laiką sėjant: Išsė́jau lig vakaro Š.
3. tr. apsėti, užsėti: Visų laukų neišsė́ja – iš kur duonos turės Jnš.
4. tr. išberti: Paskiau avižas išsė́davo ant rėčio Upn.
5. tr. beriant sėklą padaryti (kokią figūrą): Kap kurie iš grūdų išsė́ja kryžių, o kap kurie pasėja lygiai Dv.
6. refl. išbyrėti: Surinkit aguonas – nuo vėjo išsisės Lš. Mūs nepjauti rugiai, an kelmo būdami, išsisė́jo Rod.
7. refl. išsisklaidyti, išsimėtyti: Sergant miliarine tuberkulioze, tuberkulai išsisėja daugelyje organų rš.
nusė́ti tr.
1. Vlkj apsėti: Blogai ten tavo nusė́ta, retai dygsta NdŽ. Turėjom visus laukus nūsė́ti Vn. Vyras mirė, pati sėjau, i gražiausiai nusė́su Krp. A jau viską nusė́jo brolis? Dr. Jasius gražiau nusė́ja Lp.
| refl. Š: Juo į pryšakį žersi grūdus, juo aukščiau, juo toliau, tuo dailiau nusisės Šts.
2. sėjant nulaisinti: Dirva nusė́ta, nualinta Snt. Ano visos dirvos yra nusė́tos Brs. Paaugo avižos kad ir nusėto[je] žemė[je], be mėšlų Šts.
^ Dobilus sėsi ir duoną nusėsi! Šts.
| refl.: Kaip mažai, tai gi žemė nusisė́ja baisiausiai Sdk.
3. refl. sodinant nulaisinti: Į tą pačią vietą sėjau bulbes, žemė ir nusisėjo Vkš.
| Bulbės (ta žemė, kur sėtos bulvės) nusisė́jo Vkš.
4. nubarstyti: Bulbas kap ėmė sėt [iš kiauro maišo], tai nusė́jo per visą sodžių Lp. Jau einu namučion palinksmint tėvučių, priskyniau kvietkelių nusėt jiems takelių BsO97. Nusė́jo visokiais [chemikalais], i prapuolo uogos Klt.
5. DŽ, NdŽ prk. nuberti, nukloti: Iš šalies kap žiūrai in tokį perų korį, tai atrodo tep kap šašas – tik išvien nusė́ta LKT205(Kt). Vaikščiodamas nusiminęs, gi žiūriu – visas slėnys nusėtas deimantais J.Balč. Ploto pakraščiai buvo nusėti namelių P.Cvir. Pieva nusėta purienomis, lyg būtų visa ištepta geltonu sviestu E.Miež. Dangus žvaigždėmis nusė́tas NdŽ. Jau vos tik kojas bepavilko, o kelelis aštriais akmenėliais nusėtas rš.
pasė́ti tr.
1. SD1134, Sut, I, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ įberti sėklą į paruoštą dirvą: Ten rugius pasė́jo, kur buvo avižiena Klvr. Atorėm antareilį i rugius pasė́[jo]m Ad. Be mėšlo, ir gerai pasė́jus, neauga LKT203(Vlkv). Vasarojus jau pasė́ta Pkn. Pasė́jo miežius – su žambiu aparti reik Als. Po miežiais pasė́jo dobilus Imb. Pasė́jom miežius py pat kelio Klp. Pasėjo darže vasarių kviečių Tvr. Šitoj dirvoj, ką pasė́si, tas auga Dglš. Kanapių pasė́davo, kas ūkininkai buvo, pasė́davo po sieką Krp. Iž (už) kontoros kopūstai pasė́ta GrvT102. Prie tvorai pasė́tos morkos LD425(Brž). Kad ne linų metai, tai geriausioj žemėj pasė́ji – neauga, ir gan Vb. Kazimiero buvo pasė́ta žirniai ažu sodo Prng. Dobilai pasė́ta Nmč. Kai merga, tai linų nori [algos] pasė́t Pb. Lubinuosna pasė́ja rugius – labai gerai dera Žln. Ten pieskynai – per dvejis, per trejis metus pasė́ja kokį grikį Grv. Ažuoganą grikių kap kas pasė́ja Šlčn. Vasarojas iš ledo (labai anksti) pasė́tas Rod. Pasėjo po oželio galva (vėlai), tai tiek ir užderėjo LTR(Mrc). Aš jau pasė́jau dvejetą pūrų OG363. Kas bus iš pasėtųjų, kad nėra šilimos? Žem. Po drapoku tik pasė́jo, tai nieko ir nebuvo miežių Klt. Vaikis pasėtas (kuriam pasėlio pasėta) tuoj kitaip dirba J.Jabl(Žem). Aš pasė́jau linelį, geltonąjį grūdelį (d.) Plv. Aš pasė́jau obuolelį po savo langu Tvr. Aš paprašyčia savo bernelio, kad išartui dirvelę ir pasėtui̇̃ linelius (d.) Sem. Tėveli manas, radnasai manas, pasė́ki linelius ant manosios žemelės LKKIX201(Dv). Pasė́jo tėvelis gelsvuosius mieželius (d.) Aps. Motule širdele, kas tau linelius pasė̃s? DrskD154. Išmindžiojo žalias rūtas, seselės pasė́tas JV778. Tokia maita pultų ant (sėklos) pasėtos BB3Moz11,37. Žmogus pasėtų̃ geros sėklos ant dirvos savos DP83. Pasėtas yra an geros žemės Ch1Mt13,23. Idant tavo sėkla, čia pasėta, naudingai būtų tavi surinkta PK185.
| prk.: Kas anims tokią sėklą pasė́jo vienas kito neužkęsti ir ėsti?! Krš.
^ Ką pasėsi, tą ir pjausi VP24, M, Rtr, Krtn. Kas pasė́ja, tai ir pjauna Nmč. Ko nepasė́jai, to ir nepjausi Pln. Nepasė́si – sau neturėsi Lzd. Ką pasėsi, tą suėsi LTR(Grk). Prieš vėją nepasėsi LTR(Auk). Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi PPr28(Šll). Ko jaunatvėj nepasė́si, to senatvėj neturėsi Sb. Kap pasėsi, tai koc kapelę, o kap nesėsi, tai nei pėdelio Arm. Gera sėkla ir pasėta neauga, o bloga ir nesėta išauga KrvP(Ds). Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis (grikiai) LTR. Pasėjau parakėliu, o išdygo kamuolėliu (ropė) LTR. Ką žmogus pasės, tatai ir pjaus VlnE110.
| refl. tr., intr. N, Š: Seniau, kur norėj[o], tai pasisė́j[o] Azr. Pasisė́jom kiek linų OG364. Duos ten darželį žemės anam pasisė́ti batviniams, pasidiegti bulvėms Brs. Tris pūrus jau pasisė́jo [miežių] – jau neblogai Lk. Pavasarį, kol pasisė́ji, baisiausiai rūpesnis ema KlvrŽ. Jin pasisė́jo ridikėlių, kad būtų pasė́ta: nė pati jų valgo, nė ko Kair. Jis pas mum pasisė́davo grūdų Krs. [Rėžiuose] nei dobilo gali pasisė́tie, nei nieko Imb. Būt pasisė́ję vasaroją, kad sėklos nebūt trūkę Vlkv. Smėly pasisė́si – neaugs niekas JnšM. Pasisė́jau žalią rūtą, bus mergelė man, man (d.) Ds. Žentelio arta – nepasisėsi, žentelio balnotu nejodinėsi LTR(Slk). Nepasisėsi vietoj rūtelių nė rugių, nė mieželių LTR(Klvr). Pasisė́jau rūtelę, pasisė́jau žaliąją Niem20. Aš pasisė́čiau žalias rūteles į du nauju darželiu JD76.
| Kai sausai pasisė́ja, tai negreit sudygsta Sb. Vėlai pasisė́ję rugiai į dirses pavirsta Ss. Brendęs vaisius taisės nukristi ir pasisėti Vaižg. Ši žolė ganyklose pati pasisėja rš. Ardami, purendami žemę, šernai padeda pasisėti medžių sėkloms rš. Ans sako: „Pasisėkiat, pūrai“ – ir pasisėjo pūrai S.Dauk.
ǁ apiberti išpurentą dirvą sėkla: Visas ažukluonis rugiais pasė́tas Lz. Iškulk, nevėtytais, nevalytais tais javais pasė́k LKT104(Lkv). Vienas laukas rugių būs pasė́tas, kitas vasarojaus Lk. Ančlaidmu neleisk gyvuolių ant šviežiai pasėtų dirvų J. Tai vysta sodelis tankiai pasėtas TŽI209.
| refl. tr.: Anąnedėl pasisė́jo jau ir daržą Krs. Kai tik pasisė́davo laukus, tuoj kelius taisydavo Grz.
ǁ intr. Ser pajėgti sėti: Tėvas dar pasė́ja NdŽ.
ǁ intr. kurį laiką sėti: Jis valandėlę pasė́jo ir nuėjo namo NdŽ.
ǁ prk. sukurti (žmogų): Svietas an blogo pasė́tas Pvn. Tokia Dievo valia – visas svietas an to pasėtas Šauk. Svietas ant to pasėtas VP44.
2. Žlb pasodinti (bulves): Bulves šiemet pasė́jau ankstie Kv. Pri numų pasė́su bulbių ankstybųjų Krš. Šlapio[je] vieto[je] pasė́jau – supuvo bulbės Tl. Paeinąs gyvolis, bulbių vagą gal pasė́ti Pvn. Pernai lomo[je] bulbės buvo – nuskendo; šįmet an kalno pasė́jom – išdegė Rdn. Mas pasė́jom bulbių tris centnerius Nmk. Da bulbių gal a du tuos pūrus pasėdavai Mšk. Aš jam bulbių pasėjau Švnč. Kur pirma sėjom – drenesnės, kur paskui pasė́jom – bulbos geros Aps. Gavo daržą trims pūrams bulvių pasėti MitIII113(M.Valanč).
| refl. tr., intr.: Aštuoniasdešimt metų, pati su lopeta pasisė́[ja] bulbes Krš. Duos kelis arus bulves pasisė́ti Šv. Žmogus bulbių pasisė́jo, žmoguon i būs Pvn. Arklį duos, gali laikiau ankstybųjų bulbių pasisė́ti Grd. Pri vasarojaus bulbių kiek pasisė́davo Mšk. Nei bulbų pasisė́si, nei agurkelio – visa ką pirk Tvr.
| Skaldom bulbas – daugiau pasisė̃s Aps.
3. apiberti, apibarstyti: Reikia biškį pasė́t salietros an bulbų Žl. Pasės trąšas, kai išdulkins – reikės gaišt kai prūsokam Jon. Ir išardė miestą ir pasėjo jį druska ChTeis9,45.
4. prk. paskleisti, įdiegti: Daryk iš mūsų žemę gerą ir vaisingą, ant kurios pasėtas žodis tavo vaisių atneštų MKr28. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų Ch1Mr4,15.
| refl.: [Kalba] iš motinų lūpų išdygo ir mumyse pasisėjo J.Marcin.
ǁ sukelti: Likimas beširdis, skriaudėjas sieloje ilgesį pasėjo S.Nėr. Kažkas pasėjo nerimą širdyje rš.
5. prk. pamesti: Ka tu peilius tujau pasė́ji Ms. Nepaspėju peilio nuspirkt – ir jau pasėju Vj. Tik vakar peiliuką nupirkau, ė tu jau pasė́jai Vdš. Anas ką turi, tai visa pasė́ja Arm.
6. DŽ1 prk. išbarstyti, išsklaidyti: Kaži kokias korteles čia pasė́jai Jon. Vėjas pavasario žiedus pasė́ja NdŽ. Važiuodamas šitom vietom, turėjai stipriai sukąsti dantis, kad nepasėtum jų šalikelėse J.Balt.
7. prk. priberti, pribarstyti: Nuo seno ãkmens turi blogą vardą, ir sakoma, jog velnias juos pasėjo rš.
8. prk. tankiai paleisti (šūvius): Kai sujojo, sužlegėjo artojėlių pulkas, kai paleido, kai pasėjo į žemelę kulkas T.Tilv.
◊ kai̇̃p rugiùs (rūtàs) pasė́jęs pamažu, vos (eina, vaikščioja): Eina kai̇̃p rūtàs pasė́jus Ds. Vaikščioja kai̇̃ rugiùs pasė́jus Ob.
papasė́ti (dial.) žr. pasėti 1: Nūnai papasė́jo vitvisi grikius Dv.
pérsėti tr.
1. Š, Ser iš naujo pasėti: Kai kuriuos žiemkenčių sklypus vis dėlto teks persėti sp.
2. praleisti kurį laiką sėjant: Tėvas par visą dieną miežius pársėjo Up.
| refl.: Pársisėjom lig šienpjūtės Šts.
3. apsėti daugiau, negu nustatyta, leista: Aš jau pársėti arus nepársėsiu – sėklos neturiu Mžk.
4. sėjant padaryti (kokią figūrą): Kiek tos žemės – su sėmenų pūru tik kryžių pársėju Lkv.
prasė́ti tr. NdŽ
1. Aps pradėti sėti, padaryti sėjos pradžią: Prasėt rugiam nėr pirmojo: nenori kožnas, kad jo kiti apsėt Klt. Jau svietas rugius prasė́jo, o mūs dar sėklos nekulta Ml. Prasė́k rugius baltais marškiniais, kad būt balta duona Švnč. Rugiai prasėti prie aiškios saulės, tai duona bus balta LTR(Tvr).
2. ne laiku, ne taip, kaip reikia, pasėti: Prasė́jau pasėlę: nedygo nė kelintasis grūdas Dr. Prasėjom rugius – pavėlavom įsėti, dėl to tokie menki Lkž. Šį metą sėmenis prasė́jau Grg.
prisė́ti tr.
1. SD307, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, Ser daug pasėti: Ana prisė́jo pilnus pašalius visokių diegų J. Javų prisėti̇̀ laukai NdŽ. Žirnių daug kas turėjo prisė́jęs Grv. Pievos išarta ir žolių prisė́ta LKKXI226(Eiš). Daržų prisė́ta, prisodinta Klt. Prigitesėjau pilnus laukelius žalių rūtelių LMD(S.Dauk). Prisės bernelis gelsvų linelių, priausiu jauna plonų drobelių (d.) Žln. Mažos mano seserėlės, neprisėjo rūtytėlės KrvD199.
^ Jei nemyli pačios, tai prisėk daug linų Lš. Netgi ten, kur niekad grybų nebūdavo, šį rudenį kaip prisėta (daug) sp.
| refl. tr. Š, DŽ1: Prisė́sias pupų, išvirsias košės LKT80(Ub). Anies ir miežių, ir rugių prisisė́ja Aps. Prisisė́jau sau rūtelių, kiek tik aš norėjau JV146.
2. prisodinti (bulvių): Prisė́jo tų bulbių Adomo laukus (labai daug) Trk.
| refl. tr.: Pri numų bulbių prisisė́jau Krš. Kiaulių nusišera, bulbių prisisė́[ja] – paėdę yra Krš.
3. NdŽ pribarstyti, primėtyti: Prisė́[jo] pilnus laukus praklemacijų Gs.
| Ka prisė́ti visi pasieniai (netvarka)! Krž.
4. prk. nuberti, nukloti: Tankiai strazdanų prisėtas veidukas judėjo krutėjo rš. Visa stepė įkalnyje kaip žirnių buvo prisėta skubančių vyrų J.Balt. Tarp kaimų buvo prisėta visokio didumo palivarkėlių A.Gric. Vaiski, žydra dangaus žaluma prisėta žvaigždžių rš. Laukai ištrypti, išrausti, išvažinėti, tiltai sugriauti, minų ženklų visur kaip sėte prisėta J.Paukš.
paprisė́ti (dial.) žr. prisėti 1: Gvaizdikų paprisė́jo Lz.
susė́ti tr.
1. M, Š, Rtr, NdŽ suberti sėklą į išpurentą dirvą: Morkus par tankiai susė́jo Krš. Vakar susė́jom miežius Ds. Žmogelis … pradėjo ant berno bartis, kad negerai susėjo BsMtII7. Retai susėjo kalne kvietelius BsO324.
| refl.: [Sujaugta su pelenais] sėkla yra regiama ir retai tesusisė[ja] tankiai S.Dauk.
ǁ kartu suberti į dirvą: Susė́ti avižas su miežiais NdŽ.
ǁ NdŽ apiberti sėkla išpurentą dirvą: Jau buvo laukai susėti Lp.
2. Ser, DŽ1 suvartoti sėjimui: Visus rugius susė́jau Db. Pūrų kiek susė́ja į tą lauką, tiek i gerai Mšk.
3. pasodinti (bulves): Susė́sam [bulves] mudvi dvi vien LKT52(Vgr). Blogai bulves susė́jo, daug dvivagių Krš. Nesusė́k tų bulbių į tuštvagę DūnŽ.
4. suvartoti sodinimui: Visų bulbių nesusė́sma, liks ir valgyti Užv.
5. suvartoti pabarstymui: Salietros susė́jau maišelį in rugių Klt. Susė́jo keturis maišelius trąšų Jdr. Susė́[jo] visą salietrą Dglš.
užsė́ti tr.
1. SD189, SD439, Q657, H184, Sut, K, M, L, Š, DŽ, NdŽ įberti sėklą į išpurentą dirvą, pasėti: Kai kas žusė́ja [dobilų] ganiavon, pievon, kur gano Pls. Ką užsė́jo, prapuolė Lk. Galu mėnesio užsė́davo javus, ne jaunu Krš. Po tris pūrus užsė́davom tų atuodogių Nmk. Kai to[je] vieto[je] būdavo užsėtos avižos, tai meškos ateidavusios ir braukdavusios avižas LTR(Šmk). Suars laukus, užsė̃s rugius, n'atrasi kelelio pas močiutę JD692. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3.
| refl. tr., intr. Ser: Turia užsisė́ję rugių, miežių, kviečių LKT125(Trg). Duobėje alksnių baltųjų veislė užsisėjo TS1900,6-7. Ir kaip anas (arnikas) ažsisė́ja – nežinau Imb.
| prk.: Ištautėję čia pas mus, gudų ažsisė́ję (daug atsiradę) Ad.
ǁ Rtr apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti, sėjimu užimti lauką: Užsė́ti visą lauką javais J. Žemės turu išdirbęs gražios, tik kuom užsė́su lauką LKT211(Klvr). Padarė gerą pievą, ažusė́jo Nmč. Laukų neturu kuo užsė́ti LKT104(Lkv). Ažusė́ta kalnas Rš. Užsėtas laukas N. Aš mačiau, ka ten y[ra] plotai užsėti̇̀ linų Krtn. Visas pašalys ažusė́ta rasoda Klt. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geromis užsėtumbime K.Donel1.
| prk.: Ažusė́jo mergelė mislelėm laukelį (d.) Tvr.
^ Akims lauko neužsėsi LTR(Zp). Su dviem pupelėm platų pasaulį užsėja (akys) Grk.
| refl.: Užsisė́[jo] ir užsisodino Brt. Kaip kurs jau ūkininkas, kitas liuob i daugiau užsisė́s Jdr. Užsisė́[ja] daugiau arų kaimynas – kaip lygi būsyt (būsi tu) Pj.
2. DŽ1 pasėti ant kito pasėlio: Žiūrėjau, kad mano grūdo (pasėtų grūdų) neužsėtų̃ Antr. Užsė́ti dobilus ant rugių NdŽ. Tai yra teip veikias karalystoje dangaus, kaip kad kuris žmogus pasėtų geros sėklos ant dirvos savos, ir potam priesakis jo ižg nopykantos užsėtų̃ viršun kūkalius DP83.
3. kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti (tikint, kad dėl to kaimyno pasėliai neaugs): Jei nori, kad rugiai gerai derėtų, tai užsėk kaimyno rugius: pasaugojęs, kada jis sės, tą pačią dieną ir tu sėk LTR(Lp). Jeigu vienas sėjėjas javus sėja ir ateina kitas sėtų, tada pirmojo javus ažusėja, ir jie nebeaugs, išdžius Kp. Matai, kad kitas nori tave užsėti, tai tuoj tu imk savo sėtuvę, prisisemk žemių ir sėk jam vis priešais LMD(Sln). Pradėk rugius sėt, kad kitas neužsėtų̃ Ds. Kad pirmojo sėjėjo javų „neužsėtų“, jis tuoj savo dirvoje uždega pakulų kuokštelę ir užvožia kepure rš.
4. NdŽ pasodinti (bulves): Daug užsė́jo builių (bulvių) Krtn. Bulbes užsė́jo, kur statyties reik DūnŽ.
5. NdŽ apiberti, apibarstyti: Suparo (zuperio) užsė́jau Pb.
| Ažusė́jo visą žemę [sniego] kruopom Ds.
6. prk. paskleisti, išplatinti: Šv. Morkus užsėjo mokslą Kristaus M.Valanč.
| refl.: Kaip užsisė́jo šitas pijokavimas! Strn.