ki̇̀bti, kim̃ba, ki̇̀bo
1. intr., tr. R, K kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją J.Balt. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Slnt. Kibirai̇̃ kim̃ba prie drabužio J. Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų NdŽ. Knypkis nenor kibti N. Šalta, lūpos kimba Šts. Pakaitę miltai, dėl to ir duona kimbanti išejo Šts. Klijai nu ženkliuko nusitrynę ir nebekim̃ba Slnt. Sakai kim̃ba pri rankų Bt. Ot šalta – rankos prie klemkos kimba! Rs. Viskas kimba į krūvą Skdv. Ar tie klijai gerai kim̃ba? Up.
| prk.: Su kimbančioms (dažančiomis) žolėms gal viską nudaryti Šts. Gero dalgio ašmenys vienodai kimba į kietą sukrų (cukrų) Šts. Į gegužės mėnesio baigą visi laukų darbai kibo viens už kito (ėjo be pertraukos vienas paskui kitą) rš. Tau juokai nekimba (neima juokai), tu visumet susiraukęs Gršl. Man juokas kimba veikiai Gršl. Nebkim̃ba miegas pabaidytam (nebeima miegas) Gršl. Nekibo kalba (nesimezgė, nesirišo), tad negeistinas svečias greitai išsinėšino rš. Šaltis į nagus kim̃ba Dov. Šią naktį kibo į langus (truputį pašalo) Šv. Šįryt ir į langus biškį ki̇̀bę Plt. Geras mokslas ar kibs taip greitai kaip blogas? Žem.
^ Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba (jeigu žmogus nepatinka, tai į jį nė nepažiūri) LTR(Jnš). Atsargumas tik seną kimba, nuo jauno bėga Švnč. Bloga žolė geros dirvos nekimba, piktos kalbos doro žmogaus nelimpa Krsn.
2. intr. prk. lipti (apie užkrečiamą ligą): Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo S.Dauk. Gal kokia nedora arba kimbanti liga? Žem. Ar ta yra kimbanti liga? Skd. Pri tokių kailių nekibo maro liga M.Valanč. Suskis kimba nuo vieno arklio kitam rš. Kim̃bamą liga tura Krš.
3. intr., tr. griebti, čiupti, stverti: Namų šunelis, drauge buvęs, kibo už jo žambo ir cypdamas traukė laukan M.Valanč. Motina, kibusi už rankelių, norėjo vesti namo – ši nejo M.Valanč. Kibk mune už rankos Dr. Kad aš į vėputinį įvirtau, tu munęs nekibái Ggr. Vilkas jau buvo bekimbąs į koją rš. Bobelė ki̇̀bo į kepures Rm. Ko kimbi į plaukus kaip šikšnosparnis! LTR(Rs). Ar nematai, kad Juzis kaltas – ki̇̀bk į kalnierių ir vesk pas tėvo teisybės ieškoti Vkš. Neki̇̀bk už karšto gelžies, o nagus nudegsi Vvr. Nekibk to dirbti, ko būtinai nemoki M.Valanč. Kasparas pirma gerai apsvarsto ir tik tuomet kimba už darbo P.Cvir.
^ Giriasi lapė kiškį pagavus, o šunys jau uodegon kimba Ktk. Skęsdamas ir į britvą kimba Lkv.
| refl.: Žvirbliai norėjo vienas antram į kuodus kibtis rš. Jei kimbas su nagais į sieną, būs piktas šuo Ggr. Kibos kibos šulinės rentiniu ir išsikabino iš šulinės Ggr. Kimbuos į laivo briaunas Šts. Medžioklės šunys liuob kibsis į avis Šts.
| prk.: Ans manė kibtis į tą žemę Dr.
^ Skęsdams ir į britvą kimbas Sd.
4. intr. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: Kibo vaikas į mokslą kaip bitė į žiedą sp. Nuo pat pirmos dienos tvirtai kibome į darbą sp. Ot, kad taip į uždavinius kibtum! rš. Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus P.Cvir. Vyrai abu kaip parinkti, į darbą kimba kaip slibinai A.Vencl. Kur kas geriau ir išmintingiau būtų grįžti į savo kaimą ir tenai kibti prie ūkio darbų rš. Mužikas ki̇̀bo už darbo ir pripylė vežimą su auksu BM404. Šeimyna kibo į javus, kurius netrukdamys nuvalijo S.Dauk. Supykusys kibo į ginklą S.Dauk. Kibo grumties vyrs su vyru S.Dauk. Kibo ardyti šniūrus, atvartas, kairiošius Vaižg. Duokš arbatininką, kibsim į arbatą (imsim gerti arbatą) rš. Ki̇̀bkim, vyrai, kelkim! Škn. Sutikusi meisterį, Simą ar Joną ką nešant, kimba padėti P.Cvir. Tabokas kimba į trečius lapus (pradeda leisti trečius lapus), lytaus gavęs Varn. Juk taipgi ir būdavo nuo amžių: kas pajėgesnis, tas ir kibdavo į gyvenimą (stengdavosi prasigyventi, įsitvirtinti) rš. Reikia kibti į gyvenimą (dirbti, neatsilikti nuo gyvenimo) sp.
| refl.: Pasisakė ketąs šarpiai kibties už tą darbą, bet tujaus smarkiai susirgęs M.Valanč. Voras kibosi su dviguba energija vyrus perkalbinėti rš. Mėginkite kibtiesi į pramonę A1884,262. Simanas kim̃basi an žemę Krkn.
5. intr. ieškoti priekabių: Nekibk prie nekalto žmogaus rš. Ištisą dieną prie visų kimba rš. Pasigėrei kaip kiaulė ir dabar kimbi̇̀ pri munęs Vkš. Be reikalo kimbi į mane dėl niekų rš.
| refl.: Brolių vaikai kibsis pri butos (norės butą gauti) Gršl.
6. intr. įkyriai prie ko lįsti, prisikabinti: Kimba sūnus prie motinos ir prašo nors rublio Mrk. Iš bažnyčios pareinant, pri jos kibo ir lydėjo lig pat namų M.Valanč.
^ Ir puodus laižo, ir prie meisos kimba, ir net į sriubą pula (musė) LTR(Krtn).
kibtinai̇̃ adv.: Nekibtinai̇̃ to jis davė J.
7. intr. kabinėtis, meilintis: Prie jaunų mergų kimba kaip smala prie tekinio Žem. E, brolau, tu per daug prie mergų kimbi̇̀! Dkš. Neblogas vyrukas, už tai ir panos smarkiai kim̃ba Žvr. Sako, jam nė į galvą – į kitas nekim̃ba Smn. Buvo kimbama motriška (prie jos kibo vyrai) Šts.
8. intr. kabintis už meškerės (apie žuvis): Šiandie gerai kimba – jau aukšlių pusę kapos turiu Skr. Ešeriai geriau kimba po lytaus Šauk. Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! ps. Nė viena žuvis už meškerės nekim̃ba Dkš. Nė spanga nekim̃ba į meškerę Dkš.
9. intr. priešintis (veiksmu, ne žodžiu): Prieš šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės LzP. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu Sim.
10. refl. imtis, ristis, grumtis: Kibos kibos, ritos ritos – nėko nepadarė Šts. Tas vyras davai kibties su tuo smaku (ps.) Plng. Aš šiandien jau kelis kartus ejau kibtis Pln.
11. intr. kimti: Kaklas jam kim̃ba ir balsas švarkšta J.
◊ į aki̇̀s (į ãkį, į krūti̇̀nę) ki̇̀bti lįsti, kabintis prie ko, priešintis, nenusileisti: Neki̇̀bk tu jam į ãkį, ba kai gausi! Alk. Ko tu čia kimbi į akis, kad tau nieks nieko nedaro! Mrj. Toks piemuo – jau kimba dideliam vyrui į krūtinę Jnš.
antki̇̀bti (ž.) intr. prisikabinti, prilipti iš viršaus: Veizėk, tau ant nugaros dideliausis kleckas antki̇̀bęs Slnt.
apki̇̀bti
1. intr., tr. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba Šll. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apki̇̀bs Up. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba Blv. Atsikėlė paršas iš migio, visas apki̇̀bęs šiaudagaliais J.Jabl. Obelių šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių Žem. Pamatė gražią aukštą obelį, obulais apkibusią IM1860,46. Medžių šakas apkimba sniegas rš. Išorinės sienos buvo apkibusios baltomis šerkšno samanomis rš.
| refl.: Apsikimba rankos, ir pirštai nebebijo usnų, bulves kasant Varn.
2. tr., intr. apstoti, apspisti ką nors: Vaikai apki̇̀bo parvažiavusį iš miesto tėvą Š. Apkibo kaip musės medų Jnš. Mokiniai kibte apkibo laikraštį rš. Apkibo visos muno naujį sijoną čiupinėti Šts. Šit moteriškė, apkibusi iš visų pusių mažais vaikais rš.
3. intr. supulti, sukibti: Apkibo talka ir suvežė visus javus iš lauko LTR.
4. tr. apkabinti: Ir Žemaitės pirštai, sugrubę nuo sunkių darbų, apkibo plunksną sp. Apkibau ponią (apkabinau kojas) ir išprašiau Rt. Ponas apkibo ąžuolą, ans šast ir užmetė virvę, pririšo tą poną prie ąžuolo S.Dauk. Jaunikis apkibo marčios gražųjį pavidalį prš.
| refl. tr.: Kadangi varpstis drauge į vandenį įmestas tapė, moteriškė, jį apsikibusi, pradėjo pagalbos šaukti LC1887,32. Apsikibęs mano rankas pakinkavo, parodė kūlimo natą, ir kūliau nu devynerių metų su spragilu Ggr.
atki̇̀bti intr.
1. atsiklijuoti, atlipti, atsikabinti: Popieriai seklyčioj atkibo Lnkv.
2. prk. atstoti, atsitraukti: Duok jam ropių, tegul atkimba rš. Kosulys nuo jos neatkibo rš.
įki̇̀bti intr.
1. tvirtai įsikabinti, įsitverti į ką nors: Jurgiuo šuo įki̇̀bo į blauzdą Up. Aš jam įkibaũ su nagais į čiupryną J. Papykęs įki̇̀bo vaikui į plaukus Š. Bijau! – sušnabždėjo Kaziukas, tėvui į skverną įkibęs Mš. Inkorus įkimba R24, N. Inkarui įkibus, laivas stovi vietoje rš. Jie tą mergučę įkibę draudžia (labai prašo pabūti) Skr.
| prk.: Jau į aštuntą dešimtį įkibáu (pradėjau aštuntą dešimtį metų) Žlp. Mažieji nueisią jo keliais ir turėsią, kaip į gyvenimą įkimba (prasigyvena) rš.
| refl.: Šuo, metęs kaulą, dar spėjo vilkui įsikibti į uodegą P.Cvir. Sužeistasis laikėsi kruvinom rankom įsikibęs į rogių atlošą J.Marc. Įsikibo į plaukus ir peša Mrk. Įsikibo kaip barsiukas į tešmenį Up. Įsiki̇̀bo kap dieglė į rankovę (neatsitraukia) Kt. Įsikibo Monika sau į galvą ir ilgai viena pati sau verkė rš. Yra gyvulių, kurie, kaip ir augalai, įsikibę laikosi žemės rš. Jis laikėsi, įsikibęs į jo ranką rš.
| prk.: Pagrindinė kolūkinio judėjimo grandis, jo vyraujanti šiuo momentu forma, į kurią reikia dabar įsikibti, yra žemės ūkio artelė (sov.) rš. Nuogomis rankomis ir karštomis širdimis įsikibome į juodą tėvų žemę rš. Liksim čia, vis kaip nors įsikibsim (įsitaisysim, prasigyvensim) rš. Žmogus laikėsi darbo įsikibęs rš. Į mus įsikibo smarkus vėjas rš. Aš pats visur einu įsiki̇̀bęs (viską pats prižiūriu) Žlp. Širdis į svietą įsikibusi (prisirišusi) prš. Paskubom perbėgo lapelį ir įsikibo į vieną žodį laiško pabaigoje rš. Senas vyras, o įsikibo į mergą (įsimylėjo mergą) kaip pusbernis Skdv.
2. prk. įsmigti, įstrigti į ką nors: Į jo sielą kiekviena mintis įkimba lyg replės rš. Jausmas į širdį įkimba V.Kudir. Stogas to numo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų S.Dauk. Žibt ugnis ir įkibo į skiedas Šts. Liepsna įkibo į sienas rš. Paršalau, ir įkibo kosulys Dr. Ilgai serga, must, stipriai liga įki̇̀bo Vvr. Į mane įkibo liga rš.
| refl.: Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį J.Avyž. Šaltis įsikibo Viliui į veidą I.Simon.
3. refl. įsikabinus, įsistvėrus į ką nors, laikytis, turėtis: Vaikas įsiki̇̀bdamas eina J. Palaipstais lipa vaikas, kur įsiki̇̀bti galia J. Iš turtingos butos kartais [per ugnį] neliekt žmogui nė mieto arba baslio įsikibti S.Dauk. Seni, greitai lipk, į vortinklį įsiki̇̀bk (d.) Tv. Alksniais įsikibdamas nusileidau į daubą Plt. Kai aš iš ligos pakilau, kai (vos) tik įsikibdamà paėjau Skr.
4. smarkiai įsitraukti, įnikti į kokį darbą: Matyt, jis jau įkibo kažkur į didelius reikalus rš. Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas BsPIII318. Sėdaus ir įkibau rašyti rš. Piotras duonos gabalėliu dažė iš lėkštės šiltą padažą, paskum įkibo į košę (ėmė su noru valgyti košę) rš.
| refl.: Viščius įsikibo į kumpį rš.
5. refl. pasiryžti, užsispirti: Giminės įsikibo gyvenimą (ūkį) atimti Šts.
◊ į kuodùs įsiki̇̀bti susipešti: Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo rš.
į mótriškos sijõną įsiki̇̀bti menk. vesti: Ka par ankstie įsi̇̀kimba į mõtriškos sijõną, nėks nebišeita Krtn.
į sijõną įsiki̇̀bti menk. per daug klausyti (žmonos): Toks tai ne vyras, kuris yra įsiki̇̀bęs į bobos sijõną Skr.
į ši̇̀rdį įki̇̀bti patikti: Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest LMD. Į širdį įkibo mun tas paršjonis Šts.
nuki̇̀bti intr.
1. nusikabinti nuo ko nors:
^ Erkė neprigėrusi nenukimba nuo kailio Mžš.
2. nusitverti už ko nors: Nenukim̃ba už darbelio nė par kiek laiko Gršl. Nesu nuki̇̀busi už bulvių mentės (nesu bulvių kasusi) Gršl.
3. nukabti, nusvirti žemyn: Jo ilgos ausys nukibo, jis gulėjo ant šono rš.
paki̇̀bti
1. intr. J pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: Rasos karolėliai žieduose pakibo S.Nėr. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai J.Balč. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant blakstienų rš. Iškrito jam ašaros, karštos, didelės, ir pakibo ant žilos barzdos J.Marc. Pats jis pakibo ant kumelės rš. Jis pakibo ore ant medžio šakos rš. Apkabino, pakibo ant jo kaklo rš. Kilpai užsinėrus, kiškelis pakimba ore Ds.
2. intr. prilipti; prisikabinti iš apačios: Klumpiai pakibo, ir paslydau Šts. Nusigrandyk, eidamas į vidų, tavo klumpiai yr pakibę Šts.
3. tr. paimti už rankos, po ranka: Atradusi draugę, pakimba po pažastim ir nebepaleidžia I.Simon. Gaidienė, pakibusi Vilių, staiga pareiškia nebenorinti kaip ožka šokinėti I.Simon. Aitra ir Ramūnas nori Tairą pakibti po rankų Vd.
| refl. tr.: Vilkas, pasikibęs Martynaitytę, išėjo kviesti kaimynų į vestuvių atšventę I.Simon. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti I.Simon.
4. intr. paturėti, palaikyti, padėti kam, ką keliant, traukiant: Opa, vyrai, paki̇̀bkiam ir pakelsiam akmenį! Šts. Reik paki̇̀bti bent į kalną Als. Jei pakimbi̇̀, ir įtrauka vežimą, o jei nepaki̇̀bsi, pradės nirsti arklys Als.
5. intr. truputį kabintis (apie žuvis): Eisiu žvejoti, bene pakibs Šts.
6. intr. pradėti priešintis, grumtis: Nepakibsi priš tokią galybę! Šts.
7. intr. pasmukti žemyn, kiek nukabti: Moters pakibusi apatinė lūpa tintaliavo rš. Skrybėlaitė pakibus ant šono rš. Kreivosios linijos apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela rš.
8. intr. laikytis, susilaikyti viršuje, nesiremiant į ką nors; laikytis, susilaikyti ore, erdvėje: Bėgimas nuo greito ėjimo skiriasi tuo, kad būna vienas momentas, kai abi kojos atitrūksta nuo žemės, ir kūnas pakimba ore V.Laš. Tuoj merga ir paki̇̀bo ore Alk. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas P.Cvir. Džiaugsmingai nusigiedrijusiame danguje vėl pakibo raibi vanagai J.Balt. Žemė laisvai pakibo pasaulio erdvėje P.Slavėn. Saulė didžiuliu rausvu rutuliu pakibo akiratyje rš. Viršum aikštės buvo žemai pakibęs juodas šlapias dangus rš. Viršum perono buvo pakibusi speiguota migla rš.
| prk.: Beviltiško liūdesio pajutimas pakibo ties vežimu, tyliai riedėjusiu vieškeliu rš. Pakibo tiršta, kamuojama tyla rš. Fašistinė grėsmė buvo pakibusi ties visu žemės rutuliu sp. Viršum jų nelaimė pakibusi – tą jaučia mano širdis rš.
◊ orè paki̇̀bti likti be rezultatų, neišspręstam: Imperialistų politika Kinijoje pakibo ore sp. Visas klausimas pakimba ore rš. Pasitarimai pakibo ore rš.
priki̇̀bti
1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai priki̇̀bę J. Veizėk, kas tau pri nugaros priki̇̀bo Slnt. Marškiniai pri nugaros priki̇̀bo bedirbant Up. Stumk pri sienos, ir prikibs – toki nuskrendusi ta gaspadinė Šts. Vos paspė(jo) dasilytėt vilnų – ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukt BsPIII63. Prikibo kaip smala pri tekinio Užv. Prikibo kaip pikis pri dugno Up. Taip priki̇̀bo, ka[d] nė su dantims neatplėši Skdv.
| prk.: Prie draugystės lietuviškų laikraščių prikibo „naujas“ sąnarys po vardu „Nauja Aušra“ V.Kudir. Neprikibo (negavau, neprisidėjo) man nė lito, o išuogavau visą dieną Nt. Geras muzikantas – prikimba (prisiderina, pritaria) greitai Šts. Jau ji prie jo, atrodo, labai priki̇̀bus (pamilusi) Gs. Sodžiuje kalba, kad tu mūsų Juozą prikibai V.Krėv. Marytė prie mūsų Kazimiero prikibo rš. Paskutiniais metais seniui dusulys prikibo rš. Prie manęs prikibo dusulys rš.
^ Atriekta riekė nebeprikibs Kv.
| refl.: Labai drūčiai ji prisikibusi prie žmogaus Vd.
2. intr. prk. prilipti (apie užkrečiamą ligą): Tėvas bijojo, kad tymai jų vaikams neprikibtų Žem. Nieks nedrįso jos dasilytėti, nes nuogąstavo, kad liga neprikibtų M.Valanč. Daktarui maro liga priki̇̀bo Š. Negaliu suprasti, nu ko priki̇̀bo rauplės mūsų vaikams, kad aplinkuo nėkas nesirgo Vkš. Vincei suskis nu Jonio priki̇̀bo Slnt. Saugokis, kad neprikibtų liga Plk. Džiova prikibo Šts. Kas tą lazdą radęs paims, tam tavo karpa prikibs, o nu tavęs nugis Plt.
3. refl. įsitverti, įsikabinti: Dar laikosi jaunuolis, prisikibęs prie lentos galo I.Simon. Trys žmonės, kurie prie jo prisikibę yra, nuskęsta draug su juomi prš. Prisikibo pri rankos ir nuejo Šts.
4. intr. įkyriai lįsti, prisikabinti prie ko (ppr. ko nors prašant, reikalaujant, siūlant ką): Jis prikibo vestis Petrą pas save rš. Anundis taip prikimba su savo siūlymais P.Cvir. Ir kogi tu prikibai prie manęs, iš tikro? Ašb. Aš prie jos prikibęs tariau: „Motinele, padainiuok mums kokią norint senų dienų dainelę“ M.Valanč. Ūkininkas … negalėjo užsiturėti nesijuokęs, o ūkininkė prikibo: pasakyk ir pasakyk, ko juokeisi BsPII112. Prikibo pati prie Petro, kad pasakytų, kur buvo Skr.
^ Ko čia dabar prikibái kaip šlapias lapas? Vkš. Prikibo it smala Skd. Kostantas prie Marelės prikibęs lygu smala prie tekinio Žem. Ko prikibai prie vaiko kaip liga? B.Sruog. Ko prikibai kaip činčibaras? Pmp. Prikibai kaip erkė prie šuns snukio rš. Prikibo pri manęs kaip piktas piningas VP38. Prikibo kai kaškis NžR.
5. intr. padaryti priekaištą; rasti priekabių: Antanas, apeidamas ūkį, prie nieko rimtai negalėjo prikibti sp. Dirbk kaip reikiant, kad niekas negalėtų prikibti rš.
6. intr. prisijungti, pritapti prie ko nors: Anudum bešnekant, prikibo kaži koks nepažįstamas žmogus M.Valanč.
7. intr. palaikyti, padėti, prisidėti savo jėga, kam ką keliant, traukiant: Kaip prikibau aš, tujau vežimą įstūmėm į jaują Vvr. Prikibk, susiedeli, iš anos pusės, vienas neatkelsiu Skd. Kad nebūtų prikibę vyrai, būčiu nepakėlęs tą maišą grūdų Varn. Karvė, už pasturgalį su pyna prikimbamà, atsikela Plt.
8. intr. prisikabinti (apie žuvis): Šiandien buvo gerai meškerioti: nepaspėjai įmesti, kaip tuo[j] ir prikibo Brs.
suki̇̀bti intr.
1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų rš. Sukibo prie kits kito N. Pyragai po pečiumi kildami sukimba J. Vėjas pustė nesukibusį smėlį vėpūtėsna rš. Nuo kalkių veikimo dirva sukimba į gabaliukus rš. Žemė laikosi sukibus į žirnio ar riešuto dydžio grumstelius rš. Stambi miltai – duona nesukibs Šts. Žiūrėk, kad kleckai nesukibtų! Skdv. Anudu y[ra] draugai, sukibę kibiai Šts. Kai Gražulė (karvės vardas) kelas, rietai sukibę (tokia riebi) Krš.
| prk.: Sukibus reikalams būrio žmonių, pasidarius jiems vienu kelmu, mes jau gauname draugiją A1884,51.
2. prk. susidraugauti: Mūsų vaikai suki̇̀bo, ir vienas be antro nė valandelės Up. Juk anuodu tesuki̇̀bo nu tų talkų Slnt.
3. susikabinti į ką nors, susmigti: Daug vėžių suki̇̀busių į anos (meškos) vilnas PP40. Pagonys sukibo į aną ir pradėjo draskyti it šunys maitą M.Valanč. Iki barnių nepriėjo, o jau plaukuosna sukibo KrvP. Kaip ten mun sukibs į kudlas, tai būs jomarkas Up. Į mane sukibo vaikų būrys rš. Tik berniukas vargų neužmirš, jie erškėčiais į širdį sukibo rš.
4. susikabinti vienam su kitu, susiėmus laikytis draugėje: Visa veselija, į vieną kektą sukibę, sukas sukinį JR86. Sukibo į ratą aplink jį rš. Dvi sukibę pušys sverdėjo rš. Kiemai buvo sukibę (vienas prie kito, susisiekdavo), susišaukti galėjai Nt.
| refl.: Susikibę kaip skruzdės pavasarį LTR. Mergaitės vaikščiojo susikibusios rš.
5. supulti (ką veikti), sukrusti: Sukibę visi pavertė žabarų vežimą Žem. Tuojau visi sukibo į darbą Žem. Visiems sukibus, namus pastatysim Žem. Sukibusys visi ąžuolą kirsti S.Dauk. Turkai gynės, bet prancūzai kaip sukibo, tujau juos atmušė nu jūros pašalio M.Valanč. Jei ale viena tų ar tų nor medaus vogti, bitys tokią sukibusios šalin velka arba nužudo LC1883,21. Suki̇̀bkiat šluoties, vaikai, suki̇̀bkiat! Šts. Vyrai, sukibkiat su buomais, ir įkelsma rąstą Skdv.
6. susiimti, pradėti muštis, peštis, ginčytis, bartis: Senis sukibo su ja į ginčą rš. Ir kad sukibs vyrai peštis! Lkš. Abu rikiu sukibo grumties S.Dauk. Išpuolusi įgulė atrėmė kryžeivius ir į aiškią mūšą sukibo S.Dauk.
| refl.: Nė pats nepajutau, kaip mes susikibom už krūtinių B.Sruog. Nežinia, su kuo rytoj susikibsime kovoj B.Sruog. Namie tai kai advikatai susiki̇̀bę, o kai išeina lauka, tai sukloję pečius eina Jrb. Jis norėjo pagaliau susitikti su šiuo dingusiu priešu, susikibti su juo rš. Priešai smarkiai susikibo rš. Povilas gynė savo teises, susikibdavo su didesniais J.Dov. Juodu buvo smarkiai susikibę, vos nesusimušo Gr. Susiki̇̀bo kaip katės, ir perskirti nemona (negalima) Ds. Susikibo į krūtis Brt. Suski̇̀bo į kalnierius abu Lnkv.
7. rūgstant sutirštėti: Pienas benorįs sukibti, jau gyžtąs Šts.
užki̇̀bti intr.
1. prilipti prie ko nors iš viršaus: Rodos, gerai užki̇̀bo KlvrŽ.
2. nutverti, pagriebti už ko nors: Užki̇̀bsiu už gerklės ir pasmaugsiu Lnkv.
3. užsilaikyti, užkliūti už ko nors: Biskį užkibo prabajukas už grandies J. Dantis nesveikas, saldainės užkibo – tik smilksi Skr.
4. užsikabinti (ppr. už meškerės) (apie žuvis): Šito[je] sietuvo[je] man trys ešeriai užkibo Šauk. Pastebėjus, kad jau užkibęs lydys, virvelė traukiama iki loto rš. Ant mestos meškerės užkibs žuvis A1885,49.
| prk.: Sakyk, ar užkibs (užaugs, užderės) be trąšų rugiai? Trg.
5. užkimti (apie balsą): Užkibo gerklė, negaliu pašnekėti Užv. Meilės mėnesį gegužė tiek daug gieda, kad gerklė užkimba net Blv. Nuvargau šaukdamas, gerklė užkibo mano M.Valanč. Vakar dar šiaip taip iššnekėjau, o šiandien kaklas suvisam užki̇̀bo Vkš. Mano kaklas užkibęs N. Balsas užki̇̀bo Kv. Su užki̇̀busiu balsu negaliu beišdainiuoti Slnt. Tigrio balsas, kaip paprastai kačių balsas, yra lyg užkibęs Blv. Laidokas nuėjo ir vėl sugrįžta užkibęs, perkriokęs rš.
6. kabėti už ko užsikabinusiam: Vienas iš būrio žmonių patraukė kopėčias, ir pristavas užkibo ant vartų V.Kudir.