žvynúotas, -a adj. (1) J, DŽ, NdŽ, PolŽ1307, Ms, Als, žvýnuotas (1) KII172, Rtr, KŽ; D.Pošk, M, L
1. kuris žvynais apaugęs: [Dvikvapių žuvų] poriniai pelekai mėsingi, žvynuoti, sudaryti iš nariuoto spindulio LTEIII210. Ešerys labai žvynúotas Ds. Kimba ir žalsvai geltoni karpiai, ir kitokios žuvys dideliais pelekais, žvynuotos A.Rūt. Žvynuotas driežas L385. Tirštos plunksnos ir žvynuotos kojos gina jį nuo vabalų kirčio Blv. Žvynuotieji ropliai GTŽ.
2. LTII435 kurio lapai, vainikas yra žvynų pavidalo: Žvynuotas stiebas BTŽ. Žvynuotas žiedynsostis BTŽ. Žvynuota svogūna P. [Usnies] žiedynsostis ne korytas, bet žvynuotas rš. Iš eglaičių galūnių žvynuoti kevaliukai lupasi M.Katil.
| Iš žvynúoto akmenio geros buvo gudės, geri trūtai Šts.
3. kuris turi žvynų pavidalo žievę: Sygliams nukritus geltonosios pušies žievė lieka stambiai žvynuota rš. Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) rš. Žvynuotoji šiurė (Cladonia squamosa) rš. Žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus) rš.
4. kuris turi žvynų pavidalo išgražinimus: Vienas žvynuotas svarstis tikras, antro nebėra I.Simon.
5. šarvuotas: Todėl mūsų valdžia keta naujai įtaisyti 10 žvynuotų šėpių, geležinėmis žvynėmis apmuštų Kel1865,76. [Jūrininkai] mete 1878 su didžiuoju žvynuotu karo akrūtu … nugrimzdo LC1883,1.