šviesà sf. (4) K, Š, DŽ, KŽ; H pršn. tamsa.
1. sing. Sut, K dienos būvis, šviesioji paros dalis: Ryto metą, kaip bus šviesà, važiuosiva į kelegą J. Anksti anksti, kai tik šviesà prasdėjo Pst. Dienos šviesà NdŽ. Jis visą gyvenimą šviesõs nematė: dieną miega, naktį darbą dirba PnmŽ. Žabalas suvisu, nemato šviesõs Pb. Da eit galiu, šviẽsą matau Krm. Aš dar turėtau darbo, tik ne tokia šviesà (instr.) Lp. Reikia šviesõ[je] pažiūrėt, tad bus matyt Ėr. Mes šviesõ[je] suguliam, žiburio nedegam Erž. Šviesõj baigėm bulves kast VšR. Šviesõj keliu, tamsoj gulu Prn. Šviesõj tai tą, tai tą vis dirbinėji, ale kai sutemsta, tai nebekas Všn. Kad aš neregiu geron šviesõn Lp. Arklius turi parvesti priš šviẽsą KlvrŽ. Prie dienos šviesõs pabaigsi Dkš. Pusrytį reik paėsti sulig šviesà (švintant) KlvrŽ. Tai jūs da po šviẽsai (nesutemus) ėjot Smn. Ryt po šviẽsai dagynėsi siūt LD395(Knv). Nū šviesai̇̃ (nuo šviesos) KlbIX107(Krtn). Paskėliau, pamačiau par langais – jau biškeliuką šviesẽlė Mlk. Tokiam laike, ka jau šviesẽlė daugmaž yra Brž. Atsikėliau jau su švieselè Ėr. Su maža švieselè išėjau pūdymo kartot Jnšk. Vos švieselýtė, o aš jau lekiu miškan Skdt. Kaip tik žymu tokia šviesi̇̀kė Nmk. Juk miegam nuo šviesõs ligi šviesõs Jrb. Šviesoj dirbti B116. Šviesa vakarinė SD458, Sut. Šviesa nugali tamsą [per Kalėdas], kaip sakoma, per žvirblio šuolį, bet vis dėlto nugali rš. Šviesoje žaliame augale susidaro krakmolas rš. Taip kiekviens žmogus vargingai pradeda žioptert, kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviẽsą ir po tam lopšyj sapnuodams šaukia pagalbos K.Donel. Prakeikėte gyvybės beprasmiškumą ir paskandinote kaip šunyčius, dar nepraregėjusius šviesos J.Gruš.
^ Bijo šviesos kai pelėda LTR(Km). Po tamsos visada ateina šviesa rš. Šviesà tamsai (tamsei B, B116) juokėsi (juokias MŽ, N, juokiasi Sim) Sch99. Šviesoj (šviesõ[je] Sch99) įsėdęs (įsisėdęs B369), neisi (neišeisi M, ir neišeisi Sim) be tamsos B, PrLXVII22. Ne tiek šviesos, kiek pro langą S.Dauk, VP34. Jeib tiek šviesõs, kiek par langą, išeik lauku – dar daugiau (sakoma pagyrūnui) Lkv. Su šviesa užgimstu, su šviesa numirštu, ale nu šviesos į pats prapulnu (šešėlis) LTR(Vdk).
ǁ NdŽ prk. viešuma, aikštė: Vogt nebuvom, šviesõs nebijom Žm. Aš žinau dviratį, i pigiai ans parduoda, tik šviesos bijo (vogtas) Dr. Ką aš jums sakau tamsoje, tai jūs kalbėkit šviesoj NTMt10,27. Ant šviesos atneš, kas tamsybėsa uždengt[a] yra VlnE5. Į šviesą traukti N. Tai ko jūs delsiat? Tempkit drąsiai į šviesą! rš. Kaip išejo į šviesą (paaiškėjo)! Vn. Bet tavo melas vieną dieną vis tiek išplauks į šviesą V.Mont.
^ Su šviesa kai su biesu An. Patamsio darbai šviesõj pasirodys NdŽ.
2. ppr. sing. SD74, R, R244, MŽ, MŽ326, K, I kokio nors natūralaus ar dirbtinio šviesulio ar spinduolio skleidžiami ar atspindimi spinduliai (elektromagnetinės bangos, jų energija), veikiantys akis ir darantys pasaulį matomą: Iš kur čia švieta ta šviesà? Plt. Visur buvo tamsu, tik pro rakto skylutę ėjo šviesa LTR(Brž). Veiza, kas čia yr, kad visi langai užlaidyti, nėkame nė kokios šviesõs nematyti Všv. Kad anie batareika švietė, aš šviesą mačiau, aš žmonių nemačiau Lpl. Didžiausias kalnas ugnies, bet šviesos nėra LTR(Krtn). Duok šviesõs kaip greičiau! Varn. Išsiėmė anas plūksnelę – nušvietė visą dienodaržį, ir pasiliuobė visi šviesoj arklius rš. Žuvis vėl sau šviesõ[je] nebėga nė bėgte, gal eiti sau badydamas Yl. Nesėk kviečių dviem šviesõm (saulės ir mėnulio) – neaugs Ds. Kad saulė neregėt, viena šviesà [reikia sodinti svogūnus] Švnč. Naktis trumpa – su ta pačia šviesà prašvinta Skr. Suprantu, kad šviẽsos pasikelia, vaikščioja, jau stuksi, tai diena, o teip – naktis [aklam] LKT340(Ign). Dega liktis visa šviesa JV22. Šviesa mėnesio SD281. Šviesos maskuojamieji įrengimai KlK46,42-43. Atimu šviesą, pavyzdėjimą ažustatau SD426. Šviesos nešiotojas Sut. Šviesõs vogulys matos par langą trobos J. Apsuptas didelės šviesos rš. Sienoje žaidė šviẽsos ir šešėliai NdŽ. Kam šviẽsą užstoti NdŽ. Akys bijo šviesõs DŽ1. Šventieji svidės kaip žvaizdės ant amžinų amžių ir kaip šviesa žvaizdimo dangaus DP542. Ė kai jau dienai brėkštant rytai šviesà tvinksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, tada šilas nubunda, visa ỹra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Gyvi diegai visuomet kyla šviesop Vd. Pro baltas mirusios žolės sruogas išsilauš į šviesą jaunos atžalos J.Balt. Dienos šviesa skverbėsi pro vienintelio lango kvadratą rš. Pirkelė be langų, tamsu, tai noriu šviesos prinešiot LTR(Kb). Kambarys buvo apšviestas menkos prieblandos šviesos V.Myk-Put. Klojasi ant pievos ir ant pradalgių auksinė vakaro šviesa rš. Baltosios nakties šviesoje žiba laukinių gvazdikų ugnelės sp. Aplinkui, susipynusi su šešėliais geltonavo saulės šviesa rš. Plieskė žaibo šviesa rš. Poliarinė šviesà NdŽ. Staiga šviesa gęsta ir dar staigiau akinančiai švinta J.Gruš. Mirganti šviesà NdŽ. Blandi, blanki šviesà NdŽ. Elektros šviesà NdŽ. Dujų šviesà NdŽ. Žvakių liepsnelių šviesa mirgėjo ant įdubusių skruostų rš. Lietaus lašai prožektorių šviesoje blykčiojo lyg sidabrinės kulkos rš. Taikstėsi Laurynas atsisėsti taip, kad lango šviesa muštų ne į veidą, o šonan arba ir į nugarą J.Balt. Jis vėl pakėlė žiedą prieš šviesą rš. Dėl to jis sugalvojo šiandien ateiti bent iki Šmito, kur bus rodomi šviesos paveikslai I.Simon. Paskui šviesos zuikelį sunku ir akimis suspėti rš. Matomoji šviesa yra elektromagnetinės bangos rš. Žemę pasiekianti tolimų galaktikų šviesa yra išspinduliuota prieš šimtus milijonų metų rš. Joks kūnas, joks procesas ir joks signalas gamtoje negali viršyti šviesos greičio rš. Šviesà sklinda DŽ1. Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius rš. Šviesos srautas matuojamas liumenais rš. Šviesõs stiprumas NdŽ. Poliarizuota šviesa J.Mat. Baltoji šviesà FzŽ340. Juodoji šviesà FzŽ340. Peleninė šviesà FzŽ340. Prietaisas garsui užrašyti šviesos bangomis MedŽ435. Šviesos stulpas GTŽ. Šviesos blyksnių generatorius SkŽ42. Jautrumas šviẽsai MedŽ435. Gydymas šviesà NdŽ.
| prk.: Pasauly vėl tiek džiaugsmo, šviesos ir dainų rš. Šie gamtos vaizdai kupini šviesos rš. Aptemsta akyse, kai nebelieka dvasios šviesos J.Gruš. Keista šviesa blyksteli veide J.Marcin. Kalbėdamas jis lyg atsigavo, akyse žibarojo linksmesnės švieselės J.Paukš. Antanas buvo vienintele šviesà tarp mužikų NdŽ. Išėjo nuog to, kuris yra šviesà tiesos, apžiebiantyji visokią žmogų DP529.
^ Stova kaip piliorius už šviesõs Krž. Nėra matęs šviesõs (nepasimokęs), yr tamso[je] užaugęs Vn. O juk akys žiūri į šviẽsą (tikimasi, kad bus geriau) Mrj.
ǁ švytintis, ugninis kūnas: Esu mačiusi kauką tiktai lekant – šviesà didelė begaliniai Krtn. Žmoguo nieko nedarė – šviesà tokia apali Gršl. Sakydavo mum ir seniau, kad aitvaras – tai va toki šviesà Skp. Kaukas leka, šviesõms triesdamas Ggr.
ǁ sukurta ugnis: Vartinykė, išvydusi Petrą pas šviesą besišildantį, veizdėdama ant jo, bylojo VlnE194.
3. LL242 šviečiamasis prietaisas (lempa, žiburys, žibintas, žvakė, elektros lemputė ir pan.): Šviesą užsidek, ko čia pry tamsos akis gadini! Vvr. Branginykas tas kunigas, ale deltoj gi gražiai pakavoja – bažnyčioj visą šviẽsą uždega Gdr. Anksti rytais pakyla Kairėnėliai. Pirmiausia įsižiebia šviesa Rūkaičių troboje rš. Šviẽsą degina, ir verpia jaunimas tuos kuodelius Aps. Kareiviai įsakė šviẽsą padegti Plšk. Nespėja sūnus pagesint šviesàs, aš jau miegmu Rod. Sukritom, i šviesàs užgesino, buvo bombardavimas Gršl. Aš kai uždainavau, tai net šviesà užgeso Prl. Žaibai buvo tokie, ka i šviesà užgeso Šts. Šviesõs nebuvo: seniukas sėdžia, skaldo balanas, kemša į žibintuvą Btg. Kokia gi šviesà buvo: lempelytė – jaučio akelė Skrb. Kap nėr šviesõs, sėdim patamsiu LzŽ. Prie šviesõs plakštakiukai [skrenda] Grnk. An tę šviẽsą nuleido [iš lėktuvo] i, girdėt, bumsėjo Gs. Kaži kas eina su šviesà Mšk. I par juos jau su šviesà Klt. Vaikiai liuob naktimis vėžiauti su šviesõms Plt. Ant to kalno š. Jono naktyje šviesų šviesos būdavę BsMtI75. Naktinė šviesà NdŽ. Šviesos šviesumas OsG144. Vienam nupuolė dvylekis ant žemės, jis paėmė šviesą paieškot dvylekį SI316(Brt). Šviesa užgęsta, ir viskas paskęsta tamsoje rš. Greitai užbrėžė šviesą rš. Buvo matyti miesto šviesos rš. Moteris skubėjo per sankryžą, nelaukdama, kol užsidegs žalia šviesa rš. Tikėjausi, nedegdamas šviesų, vien su pažibinčiais nuvažiuoti gerą gabalą rš. Aš dažniausiai važinėju su trumpom šviesom K.Saj. Susisiekimo šviẽsos NdŽ. Kas vakarą pasaulyje įsižiebia milijonai rampos šviesų rš. Ak kelkis, kelkis, balta matutelė, uždek munie švieselę LTR(Dr). Iš daržo pusės tik Barbės kambarėly dar spingso maža švieselė I.Simon. Šmėkšteli žalia taksi švieselė sp. Labai atsargus buvo – kad niekur nė švieselýtės Šd. Daryk šviesikę N. Daba tai brakšt, i dega šviesi̇̀kės Vdk. Naktis buvo tamsi kaip šikšnosparnis, tik maža raudona šviesulė spindėjo viršum vartų rš.
^ Šviesa kap žvirblio akis LTR(Tvr). Žagrė užgeso šviẽsą, o vienarankė uždega Žb. Kai švieselė, tuoj muselė Švnč.
ǁ šnek. elektra, elektros energija: Šviẽsą vedė Grv. Prosai buvo, tik ne an šviesõs – anglių pripili Rod.
4. DŽ1, Kpr, Grz, ppr. dem. žaltvykslė, klystžvakė: Šviẽsos naktims liuob vaikščios LKT86(Kl). Šviẽsą matydavo an to kalno, žmonės kur palaidoti Grž. Tankiai liuob žmonys matys švieselès švietant kur norint palaukė[je] a pakrūmė[je] Žr. Šviesiùkės, sako, žiba, kur ten pakavoti [pinigai] Žg. Jei apie namus šviesikės vaikšto, prašo išmaldos LTR(Grk).
5. sing. DŽ, Vgr, Ėr regėjimas: Silpnos mano akys, maža mano šviesà Mrk. Jos šviesà tokiam amžiuj da gera Dg. Kad šviesà akyse būtų, da pusė bėdos Kdn. Akys, šviesà visa išsieikvojo Skdv. Tavo akys be šviesõs Lp. Ne akims jau nebė[ra] šviesõs tos Skd. In senatvę dantų nėr, nei šviesõs Smn. Devynias dienas da bus be šviesõs [kačiukas] Dg. Šviesõs nebeliko visai Kdn. Visą šviẽsą da turi, ant knygų skaito Rdm. Šviẽsą biskį turiu Dbg. Senelis dar turi ir šviẽsą, ir klausą Dsm. Jau šviẽsą pametus, mažai matau Nmn. Prarasti šviẽsą NdŽ. Žemos šviesõs (trumparegis) NdŽ; Ser.
| Tik dabar Marcelės galva prablaivėjo ir akys šviesą atgavo (pasidarė šviesiau akyse) rš.
ǁ prk. akis: Nei žmogaus griešno šviesà negali inžiūrėt Mtl. Jau nekokias šviesàs turiu – skaityt jau nesumatau Lp. Nupulsu veikiai ant akių, mažų šviesų beesu Šts.
6. Ukm, Ps šnek. rentgenas; žr. šviesos: Šviesà buvo atvažiavus ambulatorijon Aln. In šviesõs stojau – nieko nerado Ktk. Rytoj manę statis an šviesõs Sug.
7. švietimas, mokslas, kultūra: Mokslas privalo ne pelną, bet šviesą žmogui teikti K.Bink. Skausmingas buvo lietuvių jaunimo kelias į šviesą rš. Sėmiau šviesą Utenoj, nors nedaug tenai šviesos T.Tilv.
8. sing. prk. dalyko aiškumas, išaiškinimas, teisingas supratimas: Bet iš tų rašymų visokių nemaž šviesõs apturėjom Jn. Aš iš tų vardų laukiu daug šviesos lietuvių latvių proistorei K.Būg. Ar neduos Dievas nors dabar kiek šviesos rš. Tie, kurie ieško išminties ir šviesos knygose, tie niekuomet nesuklys Žem. Siekia šviesõs DŽ1. Mokslas teikia žmonėms šviẽsą DŽ1. Vagis viską mato vienoj šviesoj, apvogtasis – kitoj J.Gruš.
9. džiaugsmas, linksmumas, gerumas: Prapuolė tokis vyras, kad šviesõs nemačiau Smal. Juokas – šviesos ginklas. Jis pats yra šviesa J.Gruš.
10. psn. teismas, teismo posėdis: Po šviesos eiti BzF186(Prk).
11. sing. bažn. tikėjimas, apšviečiantis protą, nurodantis tikrąją tiesą; asmuo, teikiantis tokį tikėjimą: Kolei šviesumą turit, tikėkit ing šviesą, idant sūnumis šviesos taptumbit DP506. Aš pasaulio šviesa. Kas mane seka, nevaikščioja tamsybėje SkvJn8,12.
◊ dienõs šviesõn iškélti BŽ77 išaiškinti, padaryti žinomą, viešą.
į šviẽsą iški̇̀lti prasigyventi: Mas iški̇̀lom į šviẽsą, kaip mas gyvenom! Jdr.
į pasáulio šviẽsą (pasáulio šviesõn KŽ) išléisti išspausdinti: Kad aš žodyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, koks jis šiandie yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia K.Būg.
pasáulio (dienõs NdŽ) šviẽsą išvýsti DŽ, NdŽ
1. DŽ kng. gimti.
2. būti išleistam, išspausdintam: Kūrinys išvysta dienos šviesą nacionalinės kalbos lytyse ir priklauso nuo jų sandaros rš.

po sàvo šviesà kur kam geriau: Žėdnas (Kožnas B662, Sch99) po sàvo šviesà bėga Sch99; B.
rámpos šviẽsą išvýsti būti pastatytam (apie scenos veikalą): Rampos šviesą išvydo ir kita komedija rš.
sàvo šviesà
1. kur kam patinka, kur kam reikia (eina, bėga…): Kas sàvo šviesà nue[jo] (išvažinėjo kas kur) Klt. Kap jiej tik užgirdo šitus žodžius, kap ejo iš prieminės kas sàvo šviesà ir daugiau neatejo (ps.) Lp. Paabiedoję einam kur kas sà[vo] šviesà: vyrai eina art ar akėt, o jau mes, moterys, einam daržo sėt Dv. Kai nueini pas juos, tai Lozorių gieda (aimanuoja), o taip tai katras savo šviesa eina LKKXVII192(Škn). Jaučiai išalksta ir eina sàvo šviesà Strn. Kad kas žmonis nuo vargų atleist[ų], tai visi kuris savo šviesa bėgt[ų] Ck. Ir tada velniai razbėgiojo kuris savo šviesa LMD(Tvr). Visi išsisklaidė kas sàvo šviesà Str. Kas sàvo šviesà razvirtom (išsiskirstėme) Ml. Kad ne skūra, razbrazdėt kaulai kožnas sàvo šviesà (apie liesą žmogų) Švnč. Jeigu klausytų, tai ir sektųsi, dabar eina sàvo šviesà Bb.
2. pagal savo išmanymą: Vaikai dabar sàvo šviesà eina – neklauso Dl. Vaikai išskridę, kiekvienas sàvo šviesà gyvena Ad.

šviẽsą paki̇̀šti po stalù nutylėti: Jis išraudo kaip vėžys dėl savo tos didžiosios drąsos, bet, matyt, nenorėjo savo šviesos pakišti po stalu I.Simon.
šviesõs aki̇̀s turė́ti nesigėdyti: A tu turi̇̀ šviesõs aki̇̀s varyti žmogų lauku?! Jdr.
žalià šviesà kng. laisvas kelias: Na, manau sau, dabar atsidarė visos žalios šviesos į ateitį rš.