1 šveñtas, -à adj. (4) Š, Rtr, DŽ1, (2) DP24,108,393; SD1177, SD359, H183, R, MŽ, L
1. turintis labai kilnų garbingą tikslą: Taip daryti mano šventa priedermė J.Balč. Mano šventa pareiga – sutrukdyti nedorus tamstos ketinimus ir tuos jaunus žmones išgelbėti V.Myk-Put. Jei iš viso yra pašaukimas, tai švenčiausias pašaukimas – darbas J.Marcin. Teisingas pyktis – šventas jausmas rš. Atkeršykite teisėtu, šventu kerštu! J.Gruš. Neapykantą fašistų išgamoms mes laikome šventa rš.
2. brangus širdžiai, keliantis didžią pagarbą: Lietuva, tu šventa žemė mano prigimtoji! A1884,384. Aš sakau, ta Lietuva šveñtas tas kraštas y[ra] Rt. Tenedrįsta želti dilgėlės ir usnys žemėje šventoj S.Nėr. Te karas niekad nebegrįš prie mūs šalies šventųjų sienų! A.Vencl. Tėvynė – šventas, pats gražiausias žodis, širdim, ne lūpom vardą jos tari rš. Duona, – sako jis tokiu balsu, kokiu tariamas tik pats švenčiausias žodis V.Bub. Šventa duodanti ranka. Ji – meilės stalas J.Marcin. Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ar dėl jūs dainų šventų̃ jus šeriame tvartuos; ne, mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame balsą K.Donel.
^ Kaip da tave šventà žemelė nešioja! (sakoma labai nedoram, nusikaltusiam) Ds. Kaip tave šventà žemė nešioja, tokį išgamą! Ar.
šveñta n.: Visa, kas iškovota savomis rankomis, krauju ir šautuvu – jam šventa sp. Visa tai, ką prisiminė, buvo taip gražu, beveik šventa rš. Man šventa, ko geidžiu ir ką galiu! Vd. Kas gali būti švenčiau už ištikimybę, draugystę ir pasiaukojimą? rš.
3. pagarbiai saugomas, laikomas; iš pagarbos neliečiamas: Sako, te šveñtas miškas buvo Pb. Iš kronikų žinome, kad XI a. prūsai neleido krikščionims lankyti daugelio šilų, girių, nes jos buvo laikomos šventomis rš. Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, kažin kodel senobėj visiškai išskinti A.Baran. Ilgainiui medžius, kuriuose gyveno bitės, žmonės pradėjo globoti, laikydavo net šventais rš. Šventąją ugnį tegalėjo kūrenti tik ąžuolų malkomis, sukirstomis šventais kunigų kirviais rš. Ugnis yra šventa LTR(Krsn). Nemėtykit duonutės, ba duonutė šventà Kt. Čia jų šventų šventybė, neliesk J.Jabl. Tai aš dar̃ padėkavosiu savai motinėlei, kap aš priejau prieg šveñto stalelio, kur aš išaugau didelė mergelė ir kur aš suėmiau savo didelį razumėlį (rd.) LKT361(Trak). Ir bitelėms palikau mitalo žiemai. Kuo kaltas šventas vabzdys, jeigu aš kitais metais nebekopinėsiu medaus J.Avyž.
4. kurio nebeabejojant reikia laikytis, pripažinti, kurio negalima paneigti, pažeisti: Žadėjote užtikrint mums laisvos tautos šventąsias teises J.Gruš. Medžiai, pakliuvę į gamtos paminklų sąrašus, turi šventą neliečiamybės teisę sp. Kur šventas nuosavybės įstatymas?! Kur pagarba teisėtumui?! J.Gruš. Prietelystėje ir meilėje lygybė yra šventas daiktas Blv.
ǁ tvirtas, nekaitaliojamas: Teip priešai, kaip ir draugai, žinojo, kad Keistučio žodis šventas, nemainomas Pt. Tėvo žodžiai šventi̇̀ Prn. Mamunele, tavo šventi̇̀ (labai teisingi) žodeliai Žeml. Tikra teisybė, šventas žodis Žem.
šveñta n.: Kas surašyta ir antspaudai prikabinėti – šventa! J.Gruš. Jeigu kas žodį pasakė, tai jau šveñta (reikia ištesėti) Grv. Močios nebijo, o tėvas ką pasakė, tai šveñta (klauso) Slm. Ką jis sako, yra šveñta, ir pačiam nereikia nieko galvoti Plšk. Gal pasirašyti tau bausmę, i šveñta Žlp.
ǁ visiškai tikras, neabejojamas: Tep papasakoj[o], kap šventà tiesa! Lp. Aną vakarą einam namo ir dūsaujam visos bobos: šventa teisybė gi aprašyta, lyg iš mūsų gyvenimo viskas A.Vencl. O melas, antspaudais patvirtintas, šventesnis už švenčiausią tiesą! (iron.) rš.
šventai̇̃ adv.: Kai pats šventai tiki, kitas irgi tavim greičiau patikės rš. Šventai̇̃ prižadėjo atiduot skolą Jnš. Šventai gerbia tėvų valią P.Vaičiūn. Mūsų motina visada šventai laikėsi duoto žodžio J.Balt. Šventai̇̃ atlikti savo pareigą NdŽ. Sakau šventai̇̃, kad aš to nedariau Gršl. Visada šventai̇̃ pasako Kv.
5. neturintis blogų savybių, labai žmoniškas, doras: Labai šveñtas žmogus, su žmonimis geras Vvr. Juo pasitikėk, jis šveñtas žmogus, tavęs neapgaus Snt. Švento žmogaus žodžiai! Švenčiausia teisybė! K.Saj. Prie butelio sėdęs, šventas ar beatsikelsi? J.Balt.
ǁ nekaltas, be gudrumo: Ne, kaip sau norite, o vien šventu naivumu čia dalyko neišaiškinsi rš.
šventai̇̃ adv.: Nieko, ant kalnelių užaugs, – guodei mus, šventai meluodamas sau J.Avyž.
ǁ viską pakenčiantis: Šventõs kantrybės reikia su tokiais gyvent Jnš.
6. ramus, tylus: Kai išdirbau kailį, tai tuoj paliko šveñtas Rs. Gavo baudą, kam nusilakė – tuoj šventèsnis pasidarė Mžš.
šveñta n.: Kai tėvas yr, tai namie šveñta Gs. Vaikai, ka man būt šveñta – tėvas miega! Pv. Ale tai būdavo šveñta, niekas nepasijuoks Trgn. Tu juos apdvailytum, ir būtų šveñta Sb. Kai tos mergučės nėr, i daug švenčiaũ Snt.
ǁ niekieno netrikdomas, nedrumsčiamas: Nėko nežinau, duok ramybę šveñtą Jdr. Klasėje tada būdavo šventa tyla, o iššauktam atsakinėti pamoką drebėdavo kinkos rš.
7. f. baigta, atlikta (nusakant tam tikrą būklę kaip kokio nors veiksmo pasekmę): Ka nueisiam abudu, i lig vakaro būs šventà su anais Trk. Kame kokių auksinukų į kokį puoduką ans į žemę įkasė, i šventà Všv. Su siūlais y[ra] šventà: gali nors šimtą mokėti – nebgausi Šts. Senąjį sušersiam, naujysis šienas supūs – būs šventà (nebereikės visai šerti) NmŽ. Ka duonelės nebturėsam, būs šventà End.
šveñta n.: Pasodysiu, ir bus šveñta Rdd. Kentė kentė, paskui plaukus nukirpo, i šveñta Grdž. Dešims kartų nesakyk: pasakei, ir šveñta Upn. Sudiev, mergele, še baltą ranką, nuo šio vakarėlio bus šventa (nebesilankysiu) LTR(Ob).
| prk.: Sykį ėmei ją už žmoną, i gyvęk; į šoną – nė krust: šveñta valgyt, šveñta šikt Jrb.
šventai̇̃ adv.: Šventai̇̃ (visiškai) nieko nebeturiu Lnkv.
8. labai geras, lengvas, nevarginantis: Perkentėjo žmonės, ojojoi kiek perkentėjo, dabar tik šveñtas gyvenimas: niekas nebetrukdo, ką turi – tai savo Pnm. Nuejai į krautuves, nusipirkai i nešiok – jug šveñtas gyvenimas Ms. Dabar vaikams y[ra] šveñtas gyvenimas Klk. Šventi̇̀ čėsai buvo: niekas nevogė, kuliganų ir žodžio nebuvo Drsk.
9. bažn. neprilygstamo tobulumo, vertas visų didžiausios garbės: Parodysiu mane (Dievą) šventą santį BBEz28,25. Šventas, šventas, šventas yra Viešpats Dievas visogalis Ch1Apr4,8. Šveñtasis Viešpatie DP173. Jis yra didžiausias, švenčiáusias, geriausias ir pagirtas DP121. Toks nes prigulėjo mums aukščiausias kunigas – šventas, nekaltas, neišteptas, atskirtas nuog griešnykų Ch1PvŽ7,26. Tegu Dievas šveñtas gina! Švnč. Ak tu šveñts Dieve, kokią gi gadynę sulaukėm! K.Donel. Ar jau pasaulio pabaiga, nebeduok pone šventas, kad savuos namuos nebeturi žmogus kur prisiglaust, nuo svetimos akies nusisukt? J.Balt.
ǁ kylantis iš Dievo, dieviškas: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Dvasios šventos Vln35. Krikštys Dvasia šventà ir ugnimi DP23. Vardas Dievo pats savėje už tiesos šventas yra Vln21. Šventas Dievo žodis B. Vaikščiosi pagal šventos valios Jo MP71. Atstojo nuog švento suderėjimo BB1Mak1,16. Ir nenorėjo nuog švento zokano Dievo atpulti, todėl tapo anys nužavinti BB1Mak1,67. Kursai mus ižganė ir pašaukė pašaukimu šventu Ch11PvTm1,9. Rytoj yra sabata švento atilsio Pono BB2Moz16,23. Apie svėtastį, alba sakramentą altoriaus, tatai est apie šventąjį kūną ir kraujį Pono mūsų Jėzaus Christaus Mž25. Kodėl tu nori šventop sakramentop eiti? Vln83. Priimdinėkim jį … švenčiáusime sakramente DP492. Švenčių̃ švenčiáusysis KI46. Tikiu ing … šventą chrikščionišką bažnyčią Vln19. Šventojęjoj, visur esančioje bažnyčioje DP245.
^ Jug ana (mergaitė) iš dvasios šventõs nebuvo (iš nieko neatsirado) Trk. Mislijai, ka už dvasią šveñtą (už niekus) ten (kalėjime) sėdėjai – ką noris padirbai! Trk. O tu neik ruoštis, kabėk čia (prie televizoriaus) – Šventà Dvasia apsiruoš! (iron.) Mžš.
10. krikščionių bažnyčios po mirties pripažintas tikinčiųjų gyvenimo pavyzdžiu, stebuklinga galia globojančiu tikinčiuosius: Šveñto Petro bažnyčia NdŽ. Čia švento Antono parapija Jdr. Sykį buvo ponas Jezusas su apaštalais šventúom Petru ir Povilu ant veselijos MitII258(Šd). Kas pasirodė ir Joniep šventamp MP228. Joniep šventiep galim išvyst MP63. Šventamip Jonip BPI351. Joniep šventampe PK244. Žodis Dievo ir žadėjimas šventamimpi Morkupi Mž24. Evangelija … Mateušiep šventamp DP591. Švenčiáusioji Motina AK22. Sako, a buvai danguo? Sako, buvau. O ar matei Panelę švenčiáusią? Žr. Iš jos pareikalavo aštuonių frankų, o motina švenčiausia! rš. Švenčiáusioji mergelė NdŽ. Šventóji šeimyna NdŽ. Kaip kalbėjęs esti pirm čėso per nasrus šventųjų prarakų savo VlnE154. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų Mž20.
^ Juozapai šveñtas, ubago žentas, šaltais batviniais pavalgydintas (flk.) Ds. Eik tu po šveñto Jono! Žr. Šventas Jonas – pieno ponas, šventa Ona – gera žmona: atneš duonos ir smetonos LTsV380(Kltn). Šventas, tik necūdaunas NžR. Šventas tėra, kas šūdo netura Šts. Jau atrakino dangų šventas Petras (sugriaudė) LKKXVII193(Dbg).
ǁ Š, Žg, Klk, Srd, GrvT130 junginyje su kurio nors šventojo vardu, nusakant laiką – to šventojo dieną ar šventę: Atejo šveñtas Jonas, aš eisiu į atlaidus Ms. Pasiūk šventám Jonui kelnes Db. Paparnykas, sako, ką žydi šveñto Jono nakčia LzŽ. Sušalo su kailiniais par šveñtą Joną ant pečiaus (iron.) Šl. Šventõj Onoj bus svečių Vp. Šventai Onai penkioleka mendelių papjaudavo i išvažiuodavo į atlaidus Vg. Rytoj važiuosim Subačiun šventan Petran Kp. Kamajuos buvau perniai šventam̃ Petre Ds. Buvo šveñto Jurgio Dbg.
^ Lyna kaip per šventą Joną LKKXVII193(Šl). Nu ir šilta kaip par šventą Joną, o juk rugsėjis LKKXVII193(Škn). Tai šventà Ona su šviežia duona Jnš. Šventa Ona su duona, su uoga, su uodega nuoga LTR(Rm). Visi šventi su ledu – šventas Jurgis su lapu LTsV383(Vl). O po šveñto Mataušo kišk į subinę kepalušą (jau šilta, kepurės nebereikia) End. Kai šventám Petrui, tai ir uodas dūduoja, o Visiem šventi̇́em neišvysi nieko Str. Per šventąjį Kazimierą karvelis pravėžoje atsigeria J.Paukš.
ǁ apie pagonių gerbtą asmenį ar garbintą esybę: Šveñtas perkūnas žino, kap aš išvargsiu Drsk. Be geresni su šventa burtinyke gaidį valgyti neig bažnyčio[je] šaukimo žekų klausyti Mž11.
ǁ duotas pagal kurį nors šventąjį: Mūs vardai gražūs ir drūtai šventi̇̀ Mlt.
11. bažn. susijęs su religiniais daiktais, vietomis ar laiku; vartojamas religinėse apeigose: [Priimti] tą kraują, kurį ant šventojo kryžiaus už mane praliejęs esti Vln83. Eis su beldekymu, i kunigas eis, neš šveñtąjį kryžių Lpl. Išleisk, tėveli, in šventą bažnyčėlę LTR(Trak). Ir sumins šventąjį miestą Ch1Apr11,2. Šventóji žemė NdŽ. Ir vedei anas per Tavo stiprybę Tavo šventump namump (į Palestiną) BB2Moz15,13. Jeib ta užkaba [bažnyčioje] jumus būtų perskyrimu tarp švento ir visų švenčiausiojo BB2Moz26,33. Paskiau anie paliko toki kaip šventà vieta Šts. Ir tur tatai neraugintą valgyti šventoje vietoje BB3Moz6,16. Ir padarydinojo šventus naujus indus BB1Mak4,49. Bei Aaronui, broliui tavam, padaryk šventus rūbus, kurie brangūs ir gražūs yra BB2Moz28,2. Valgymas šveñtasis DP134. Šventóji vakarienė NdŽ. Į tą šventą gėrynę, arba puotą, sueina visi su pačiomis, vaikais ir šeimyna, skomį, arba stalą, šienu apkreika, pyragus padeda ir … su krūžu alaus pastato VoL192(S.Dauk). Šventa duona R303, MŽ406. Jei pirmūnės šventos yra, tada ir raugas šventas yra BBPvR11,16. Didžioji Motina buvo laikoma Visatos ir viso gyvojo pasaulio, vėliau ir dievų gimdytoja, visus maitinanti savo šventu pienu sp. Šventà ugnis NdŽ. Neduokite švento šunims nei meskite perlų (žemčiūgų) jūsų kiaulėms BtMt7,6. Mąstytojas šventų daiktų SD17. Kaipo šventoje evangelijoje parašyt yra Mž24. Šveñtą knygą (religinio turinio) čitoju Lt. Net šventõj giesmėj gieda: neduok Dieve pusėj amžiaus mirt Ant. Šitai giedodavo daugiau šventàs giesmes Aps. Padainuokit man dainas, ne šventàs Eiš. Kap gera gyvent, tai ir bradnuškos (dainuškos) gerai, o kap bloga, tai šveñtąją [giesmę] giema LzŽ. Šventi̇̀ maldos žodžiai NdŽ. Šventùs žodžius kalbėjo nuog pasiutimo Dg. Būt[ų] mane šventai̇̃s žodžiais uždaužius Ss. Jie tikt iš galvos šventùs mokinosi mokslus K.Donel. Jis dėstė šventąją istoriją dar Endziulaičio mokykloje V.Myk-Put. Imkit šventą šliūbą ir gyvenkit, kap Dievas prisakė LB167. Krikštas šventasis daro žmogui griekų atleidimą Mž24. Šveñtos mišios NdŽ. Šventi̇́eji metai NdŽ. Gražių šventųjų Kalėdų jums visiems J.Jabl. Sekminių šventų̃ sulaukėm VšR.
| Ateina šventà žiemelė – kur kurpės, kur avalynė! Skr.
| Šventasis lotosas (bot. Nelumbo nucifera) LBŽ.
^ Šventi rykai, nešventi daiktai B. Ok tu šveñtas kryžiau, nebejau šerti kiaulių (nebebuvo pašaro) Krž. Sakau, kaip žmonys kiti vargsta, o šventà Kalvarija! End. Šventà Kalvarija, aš be tavęs, tu be munęs Slnt. Viršus smailas, apačia plati, o vidurys šventas (bažnyčia) Erž. Šventa buvo, šventa i paliko, bet į dangų neįlipo (bažnyčia) Dr. Šventa buvo ir bus, bet danguje nebuvo ir nebus (žemė) Ss. Miške augo, miške lapojo, parejo numo – šventu pastojo (kryžius) LTR(Rdn).
šventai̇̃ adv.: Laidojo su muzika, šventai̇̃ (bažnytinę muziką) grajyjo Jrb.
ǁ vykdantis garbingas bažnytines pareigas: Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą, ant kurios šveñts vyskupas pas dievstalį šventą vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs K.Donel.
ǁ pašventintas: Rūkė jį šventom žolelėm, šlakstė vandeniu šventu J.Marcin. Kap graudžia, tai parūkai šventà verba Kpč. Neleido jo šventoje vietoje laidoti J.Jabl. Dar buvo žemė nešventà ir velniai vaikščiojo po žemę Sb.
ǁ turintis nepaprastos, stebuklingos galios: Šaltinėlis toks yra Alksnėnuos šveñto vandenio, eina davatkos praustis Plv.
12. bažn. sukeltas religinio nusiteikimo: Kelkimės pažinimop ir gailėjimop šventop DP162. Pasveikinkite visus brolius pabučiavimu šventu Ch11PvT5,26. Jei jūs šventa meile mylėtumėtėsi, svietas pažins, kad jūs esate mokintiniais mano Tat. Buvo pargandyti šventa baime brš. Paleiskit liuosą jį tuojau! Nėsa šventa bausmė nukris ant jūsų kaip griausmas V.Kudir. Paskutiniu pravoru Kalvarijos klioštoriaus buvo šventos atminties tėvas domininkonas brš.
šventai̇̃ adv.: Tai Romuvoj šventai aš pažadėjau, kad bus pirmoji tų namų dukrelė tarnaitė tam, kas šventa tiems žmonėms Vd. O, Dieve, duok mums, kad, … šventai̇̃ pasidžiaugę, vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisveikyt K.Donel.
13. pasižymintis dideliu religingumu, gyvenimu pagal tikėjimą, dievobaimingas, pamaldus: Vyskupas – šventas vyras ir mano draugas V.Krėv. Dėl ko kunigai, gavę tą patį mokslą, tuos pačius šventimus, vieni yra šventesni, kiti mažiau šventi? rš. Tiek y[ra] šveñtas, dyvai, ka į klebonus neišejo Trk. Toks kunigėlis šveñtas buvo, ėmė ir iškėlė Slm. Atlaidai – taigi žinai, ka buvo tokie šventi̇̀ žmonys, tai pėsti eidavai Mšk. Dideliai šventi̇̀ žmonys – ateję pastatė bažnyčią Rsn. Anas statėsi ir šveñtas, ir bažnyčion ejo Grv. Šventà davatkėlė Plv. Šveñtas gyvenimas NdŽ. Todėl švęskitės, idant šventais būtumbit BB3Moz11,44. Jūs turit po mano akim šventos žmonės būti BB2Moz22,31. Žmonės šventos, žmonės išrinktos Ch11Ptr2,9. Su šventais šventu būsi, o su perverstais perverstu pavirsi DP514.
^ Šveñtas kaip šiandiej gimęs Ds. Šventas kaip švento Jurgio drigantas PPr424(Vlkv). Velnį girk negyręs – šventu nebūs LTR(Vdk). Nebūk šventesnis už patį popiežių LTsV330(Šd). Visos [moterys] nešveñtos nerakintos Sug. Daug šventų̃, maža išrinktų Mrp. Supūva ir šventas, ir prakeiktas LTsV261(Srd). Ne kožnas į bažnyčią einąs yra šventu VP32. Greičiaus šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi VP17. Kol mato – šventas, užsigrįžta – velnias LTR(Srj). Prie šveñto i velnias pristoja Bsg. Su šventu kalbėk ir už durų klemkos turėk LTR. Juk šventi̇̀ žmonės an žemės nėr, kada katras i klaidą padaro Stl.
šventai̇̃ Jūs išputėliai pilvoti, jūs gi bedieviai, argi jau gėda jums šventai̇̃ rankas susiimti ir aukštyn pažiūrėt, kad riebius imate kąsnius? K.Donel. Ir liepė jai (dukteriai) gyvent šventai LTR(Mrj). Jei šventai̇̃, pabažnai V[iešpaties] ing dangų įžengimą švenčiame, užženkimeg su Juo DP230.
14. N, K, M švenčiamas, nedirbamas (apie šventadienį, sekmadienį): Šventa diena mums šiandien J. Nedėlios diena šventà Kal. Sekminių trys dienos šveñtos buvo Nt. Turgai šventõm dienom Vdn. Šventą dieną gali pasilsėti J.Jabl. Tura prastą dieną darbą dirbti, o šveñtą dieną gyvolius ganyti Žr. Kvartūgą pasisiūsi vieną iš krominio, jau gražesnį šventái dienai pasipuošti End. Šventõj dienoj nėr kas veikia Žl. Vaikai stovėdavo prie vartų šveñtą dieną: atkelia, užkelia, tai saldainių, barankų gauna Grz. Šiandien sekmadienis, sako, pagulėkim, kada bepagulėti, jei ne šventą dieną J.Avyž. Vasarą – visi tai žino, kas dirba prie žemės – šventų dienų nėra rš. Tas su elektra pareita, šventà prasta diena – paėda ir išeita Als. Kelkitės, vaikeliai, dienelė nešventa LTR(Grv). Aš ne antelė per mareles plaukt, šventà dienelė drapanos mazgot DrskD181. Išsimiegosi, mano mergyte, šventų dienų naktužėj RD57. Atlankiau mergelę kas subatėlę, kas šventą dienelę, kas nedėlėlę BsO202. Šveñtas rytas buvęs, atlaidų rytas Jdr. Ateis jau kaimynas pri kaimyno kokį šveñtą vakarą Kl. Šventai̇̃s vakarais mergos sueidė kuodelinėt Kpč. Po Kalėdai ik Naujiem metam neverpė, vadino šventi̇́ej vakarai LzŽ. Šveñtą vakarą išbėga šiporius su savo gizeliu į marias StngŽ64. Šventą vakarą padarau R139, MŽ183. Tai tau, dukružė, šveñtos dienužės, vis šventi̇̀ vakaružiai JV814. Vieną kartą pusbernis nuėjęs ant kūtės gulti, gaspadinei nežinant, šventa pavakare BsMtI127(Sln). Atmink, idant dieną šventą švęstumbi Mž19. Pirmoji diena testov šventa, idant susieitumbit BB2Moz12,16.
^ Darbas kaip šveñtą dieną, valgis kaip par Užgavėnes Jrb. Po šveñtai dienai tai kap po vainai Plv, Dkš. Muno kiaulės nė šveñtą dieną (visiškai) neauga Kv. O, ana jau yra sena, tura šimtą metų be šventų̃ dienų (apie besijauninančią) Brs. Kiek tau metų be šventų̃ dienų? Pn.
šveñta n.: Šeštadienį Žolinė, šveñta – tada jau nebūsiu namie Plv. Dar̃ žmonės nepaiso, ką šveñta: kam kas reikia, darbuja, i gana Lš. Šveñta nešveñta – reikė dirbt: bloga žemė buvo Vdn. Kelkitės, vaikeliai, šiandien nebešveñta JD325. Šiandien gersim uliavosim, ryto šveñta – išmiegosim JD790. Kažin ar šiandien krautuvėje šveñta (nedirbama)? Dkš.
^ Seredon šveñta, seredon šveñta (apie šlubuojantį) Vrn. Vasarą tai šveñta tada, kai lyja Svn. Ir aš žinau, kad nedėlioj šveñta Dkš. Pasišnekėsim, kai bus trys dienos šveñta Gs. Šiandie šveñta, ryt nedėlia (pasiteisina tinginys) Plv. Be karvės pasnykas, be arklio šventa LTR(Jz). Kad ir šveñta, valgyt reikia Trgn.
◊ ant šveñto lauki̇̀mo (ni̇̀gdo Skrb) niekada: Atvažiuosiu ant švento laukimo, o išgersiu ant švento nigdo Vdk.
į šveñtą dvãsią atvir̃sti susiprasti, susiprotėti: Ačiū Dievui, nors sykį ir tetušis atvirto į dvasią šventą Žem.
kai̇̃p šveñta ramu, tylu: Nupylė diržu tėvas, tai kai̇̃p šveñta Sld.
kai̇̃p šveñtas Mžš, Dg ramus, tylus: Atejai čianai, būk kai̇̃p šveñtas Pnd. Nulygino kailį, tai dabar kai šventas KlK10,41(Jrb). Kap surėžiau, dabar kàp šveñtas sėdi LzŽ. ×
naišvenčiáusios ponẽlės linẽliai paprastoji linažolė (Linaria vulgaris): Lineliai, naišvenčiáusios ponẽlės linẽliai, kriūtinė kap sopa LKKXIII140(Grv).
ne visadà (vi̇̀sada Plv, visuomèt) šveñto Jõno (šveñtas Jõnas) LKKVII193(Švn), KlK15,101 sakoma raminant ar raminantis, kai nesiseka: Ne visuomèt šveñtas Jõnas Erž.
šveñtas dáiktas krikštasuolė: Atsiprašant šveñtą dai̇̃ktą i stalą, i pradė[jo] kap iš tarbos keiksmai Ml.
šventù dáiktu (dūkù) nevalgęs; nešeriamas: Šventu daiktu arklys nebus gražus Ėr. Tu te šventù dūkù gyveni Žl. ×
šventù dūkù ir tabakù juok. nevalgęs, tik rūkydamas: Jis šventù dūkù i tabakù gyvas Plv.
šventà dienà gera, lengva (gyventi): Amatninkuo žmoguo gyventi – šventà dienà Krtn.
šventà dvasià tylu, ramu: Par Adventą dvasià šventà po Advento dzen dzen dzen (važiuoja piršliai su varpeliais) Kair.
šventà dvasià nieko nevalgęs: Aš liesas, mat šventà dvasià gyvas Jnš. O, žinote, sako, tas jų amerikonas tai brudo užėstas nabagas buvo pas brolį, šventa dvasia gyveno A.Vencl. Šventà dvasià negyvensi NdŽ.
šveñtą dvãsią įkvė̃pti įprotinti: Vis tik Dievas turėjo išklausyti, nors tiems prancūzams dvasią šventą įkvėpti, kad eitų lenkams pagelbėti Žem.
šveñto Jõno barškulė̃lė; LBŽ(Pn) bot. barškutis (Rhinanthus).
šveñto Jõno bãtais basas: Eisiam šveñto Jõno bãtais, kad pabrings skūros Šts.
šveñto Jõno dobilė̃lis; LBŽ(Brž) bot. perluotis (Anthyllis).
šveñto Jõno karklẽliai (karkliùkai) Jsv bot.
1. Jsv, LBŽ karklavijas (Solanum dulcamara).
2. LBŽ rykštinė karpažolė (Euphorbia virgata).

šveñto Jõno linẽliai (linai̇̃); LBŽ(Kdn) bot. paprastoji linažolė (Linaria vulgaris): Šveñto Jõno linai̇̃ geltonai žydi liepos mėnasį, birželio gale lauko žemėj LKKXIII140(Grv).
šveñto Jõno papar̃tis; LBŽ bot. paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris).
šveñto Jõno raktẽliai; LBŽ(Pt) bot. paprastasis garždenis (Lotus corniculatus).
šveñto Jõno vabalė̃lis (vabaliùkas NdŽ; Rtr) Ds, NdŽ jonvabalis: I ans švieta papilvė[je], ta yra šveñto Jõno vabaliùkai Tl. Rykmetyje švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo Tat.
šveñto Jõno žolė̃ Lkv; LBŽ jonažolė: Švento Jono žolė tikrai vaistas nuo pagedimo LMD.
šveñto Juõzapo kuilỹs NdŽ; Rtr zool. paprastasis karkvabalis (Melolontha vulgaris).
šveñto Juõzapo žiedẽliai; LBŽ(Brž) bot. baltažiedė plukė (Anemone nemorosa).
šveñto Jùrgio arkliùkas LKAI158(Lp) laumžirgis.
šveñto Jùrgio rýkštė; LBŽ(Kn) bot. darželinis kardelis (Gladiolus communis).
šventõs Mari̇̀jos žuvẽlė NdŽ; Rtr zool. upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus).
šveñtas nevalgà kuris nevalgus: Ėsk, nebūk šveñtas nevalgà Krš. Šventà nevalgà, o tokia stora Skdv.
šventam̃ ni̇̀gdi niekada: Ateis šventam̃ ni̇̀gdi Vžns.
švenčiáusios Panẽlės ašarė̃lės; LBŽ bot. raktažolė pelenėlė (Primula farinosa).
šveñtas Pẽtras Lkv boružė.
šveñto Pẽtro karvi̇̀kė boružė: Vaikas kaip tik švento Petro karvikė – raudonmargė jupikė, dryžuotos autikės, geltonos šliurikės Žem.
šveñto Pẽtro rãktai (raktẽliai Ds) NdŽ; LBŽ(Mt) bot. pavasarinė raktažolė (Primula veris).
šveñtas (šventàsis NdŽ) rãštas; SD11, R349 šventraštis, biblija: Taip ant svieto jau, kaip mums šveñts praneša raštas, vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių K.Donel.
šventàsis (šveñtas) sóstas NdŽ bažn. popiežius (jo valdžia): Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdamas, sukei, šmeižei, šventam meluodams sostui B.Sruog.
šventàsis tė́vas bažn.
1. Ak, NdŽ, DŽ1 popiežius.
2. vienuolis: Šventuosius tėvus išvydę, ne vien moterys, bet ir daugumas vyrų išsigandę suklaupdavo J.Marc.

šveñto ti̇̀nginio dienà slankiojimas, dyrinėjimas: Kodėl nėko nedirbi? Ar tau šveñto ti̇̀nginio dienà? Šll.
šveñtas žvi̇̀rblis beturtis: Aš esu šventas žvirblis Yl.