1 šiur̃pinti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, KŽ, šiùrpinti A.Baran, NdŽ, GrvT16, KlbII8(Lkm), Ut; Rtr caus. 1 šiurpti:
1. Gūdūs garsai šiurpino man odą rš.
ǁ LTR(Snt) varstyti šiurpuliais: Aš šiandie sergu, šaltis šiur̃pina Dkš. Man šaltis pečius šiur̃pina Dkš. Kai tik vėjas, šalta, mane visą šiùrpina Srj. Rudens vėsa smelkėsi kiaurai ir šiurpino kūną V.Bub.
| refl. NdŽ, Lš, Šts: Ko čia šiur̃pinys (drebi, purtais), atsisėdusi stalo gale! Ms.
2. Anos tamsiosios išvakarės jį tebešiurpino Vaižg. O tos pasakos baisios, šiurpinančios! J.Paukš. Slinko šiurpinančios laukimo ir nežinios minutės rš.
| refl.: Ji šiur̃pinosi naktį eiti DŽ.
3. Ut Vėjas šiurpino jos žilus plaukus A.Vien. Išrovęs laibą rugelį, vedžioja juo po Veronikos atalapą kaklą, šiurpina kasas A.Vien.
ǁ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Vėjas šiùrpino namų stogus Lbv. Šiurkštus vėjas šiurpina krūmus rš.
ǁ BŽ215 šiaušti (gelumbę).
4. intr. eiti pašiurpusiais plaukais, pasišiaušusiam: Jis šiurpina par laukus, t. y. eina plaukus pasistatęs J.
1 nušiur̃pinti caus. 1 nušiurpti:
1. Žiemos žvarbumų nušiurpinti paukšteliai šiandie džiaugėsi rš.
2. S.Dauk Kordušą išgąsdino, net nušiurpino J.Marc.
1 pašiur̃pinti caus. 1 pašiurpti:
1. Šaltis pašiurpino odą rš.
2. NdŽ.
| refl. NdŽ: Pasišiùrpinau žaltį pamatęs Plng.
3. Mlt Vėjas pašiurpino plaukus rš. Žvirblis gurklį pašiùrpino NdŽ. Kiekvieną kartą prieš išvažiuodamas iš namų ar nuvykęs į mišką vyskupas paglostydavo arklius, pašiurpindavo jų karčius A.Vien.
| refl.: Ko čia vaikščioji visas pasišiurpinęs! Mrj.
ǁ prk.: Negeidžiu …, kad Tamsta kupiškėnų ir mano paties giesmes spausdintumai su visokiomis žymelėmis pašiùrpintas APhIII61(A.Baran).
ǁ Mlt padaryti šeberkščiuotą, pašaižotą.
4. tr. NdŽ paskubinti.
| refl. NdŽ.
◊ širdi̇̀s pasišiur̃pino apėmė baimė, siaubas: Man širdi̇̀s pasišiùrpino NdŽ.
1 sušiur̃pinti NdŽ, DŽ1, sušiùrpinti NdŽ caus. 1 sušiurpti:
1. Baimė sušiurpino visą kūną rš.
2. refl. NdŽ.
3. Vėjas kad sušiùrpino man plaukus! Ds. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta ir snapu sušiurpino plunksnas rš.
| refl. tr.: Nuė[jo] in Kalvariją ir susišiùrpino (juok. susigarbanojo) plaukus Klvr.
ǁ Kur ne kur matai stogus, vėjo sušiurpintus, randi tvorą nugriautą rš. Žiūrėk, koks sušiur̃pytas (nelygus, suveltas) audimas Šn.
ǁ padaryti šeberkščiuotą, pašaižotą: Kaip čia obliavoji – tik sušiùrpinai lentą Mlt.
4. refl. atbrigzti, apspurti: Rankovės galas labai susišiùrpino – reiks kraštus rumbe apsiūt Krok.
5. refl. Als pasiskubinti: Susišiurpink ir pabaigsi darbą Žmt.
◊ kraũją sušiur̃pinti sukelti baimę: Žvakelės (žaltvykslės) sušiùrpino kraũją Šts.
širdi̇̀s susišiur̃pino apėmė baimė: Širdis šiurpinte susišiurpino, kaip pamislijo J. Ne mirtinė nuodėmė kareivį nušauti [kare], o širdis susišiùrpina dėlto Šts.