šiū́ptelėti

Žodžio formos
Apibrėžtis
šiū́ptelėti, -ėja (-ia NdŽ; Ser), -ėjo
1. tr. Š, NdŽ, Srv, Aln smarkiai paberti, įberti, įpilti didesnį kiekį: Šiū́ptelėk saują miežių vištom Št. Dėkui jai: kad šiū́ptelėjo avižų, tai iškart puspūdį Slk.
| prk.: Saulė šiūptelėjo pluoštą spindulių rš. Bet ir tai, ką jis šiūptelėjo tuo trumpu laiku, pavaidino žymią rolę visoje mūsų kultūros istorijoje Vaižg.
2. intr. staigiai, smarkiai pabirti: Senis pykštelėjo duris, net spalių debesėlis nuo lubų šiūptelėjo rš.
3. intr. pliūptelėti (apie smarkų trumpą lietų): Kad šiū́ptelėjo kaip iš viedro! Lel. Apniukęs visas dangus, gali da šiū́ptelėt Žl.
4. intr. iš vienos vietos staigiai būriu pakilti ir nuskristi, purptelėti: Iš pastogės šiūptelėjo visa sauja žvirblelių rš. Išėjus iš miško, jam šiūptelėjo iš po kojų laukų vištelės ir nusklendė čirkšdamos rš.
5. intr. Km sušerti, suduoti: Mušeikos vienas kitam gerai šiū́ptelėjo paausin Slk.
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: snap
prancūzų kalba: Supteletti
vokiečių kalba: Siupteletti
rusų kalba: шмыгать
lenkų kalba: siupteleti

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra