šakalỹs sm. (3b) K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; L
1. SD174, R, MŽ296, Sut, N, I, DP8, Gdž, Lnkv, Žg, Žr, Vdk skala prakurui ar pasišviesti: Šakalỹs (skala) žibinimui, žiburys KII27. Žiburys, šakaliai SD137. Atskėlęs šãkalį nuo pliauskos uždek ir žibink dirbančiam J. Jonai, užžibin' šãkalį, ba jau tamsu Lz. Su šãkaliu pasišviesk Krš. Par karą su šakaliai̇̃s šviesdavom kitąkart Pš. Šitą pliauską šakaliám padėk Pbr. Priskaldžiau šakalių̃ krosniai pakurt Lš. Nesausos malkos, negalima atskelt šakalių̃ Pmp. Atsikėlęs įsipūtė šakalį, su šviesa visur apžiūrėjo – niekur katės nerado Sln. Šakalỹs užgeso, dabar bučiuokims (juok.) Jd. Šakaliai beržo medžio dega ilgai ir labai šviesiai Rp. Aš atamenu, kad man reikė šviest su šakaliukù Skrb. Atnešk ir šakaliùkų, bus geriau užkurt Al. Vakar parėjau labai vėlai, radau močiutę negulinčią, šakalytį bedegančią, plonai drobelę beverpiančią RD4. Vientara kap iš šakaláičių padarytas Lz.
| sing. col.: Par karą žmonės žibino šãkalį Brž. Eik, atkirsi prakurom šãkalio Krkš.
ǁ prk. žibinamos skalos šviesa, žiburys: Būčiau atėjęs, bet jau nebuvo matyt šãkalio Šmk. Šiąnakt par naktį šãkalio negesino Stak.
^ Bukštus be šãkalio Lk. Bukštą be šãkalio gausi! Vkš.
ǁ rakštis: Itokį šãkalį panagėn parakiau Švnč. Daboja – didelis šakalỹs kojoj meškos. Tada paėmė boba šãkalį ištraukė Dglš.
2. MŽ278, N, I, K, M, Š, MitI20, DŽ, Pls, Prl, Vv, Vlkv, Nm, Krm, Slm, Kur, Jdr nestoras, nedidelis pagalys, malkagalis: Kas čia tavo per malkos – vieni šakaliai̇̃ Ssk. Kai tu pagalius sukapoji šakaliúosna, ažtat šiulmos nėr, nepriskūrena Klt. Matai, malkos sukapotos ir sudėtos, tik vienas šakalys riogso skyrium J.Balč. Pilnas skiedrynas visokių šakalių, gali dar koją parsidurti basas bevaikščiodamas Gr. Šakaliai̇̃ sukrauti į stirtą Žr. Eina šakalių̃ ieškot Kš. Šakalių̃ prikirto, ir gerai Nmč. Mes virt bulbom iš malkų šakalių̃ praskapojam Dgl. Šiemet prisiskaldėm šakalių̃, užteks visai žiemai Grg. Šiemet neatsivešim nė šãkalio: rogėm kelio nėr – ratus daužyk Mžš. Neturi nė šãkalio malkų Dglš. Beržiniai šakaliai̇̃ labai kaitri Slnt. Surinkit nuo skiedryno tuos šãkalius – bus prakurt pečiu[i] Ėr. Nesausi šakaliai̇̃, mašina gęsta Dkš. I šakalių̃ an pirtį neša, džiovina Pb. Nekrauk tep daug šakalių, ba labai liepsnojasi pečius Al. Įskerdė galvą šakalỹs iš pušies J. Nu i pasitaisėm bobą iš šakalių̃, mušam su medinykais, o karvės nė galvo[je] Mžš. Tokią daržinę vėtra į šakalius suardė Grž. Gal bus tik šakaliai̇̃ [iš gryčios], nieko nebepastatysma Skdt. Didesnę tenai̇́ ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais S.Dauk. Paimk šãkalį i gink pro duris tokį svetį Vkš. Pro piktus šunis eidamas, pasiimk gerą šãkalį Mžk. Gausi su šakaliu N. Tu neturi nieko… Kardelis prie šalies, kad pažiūriu – šakalỹs JV310. Jei valgyti virs, virs su šakalẽliais Žr. Šakalytis N.
| sing. col.: A rūpėjo žiemos laike šakalỹs parvežti? Trk.
| prk.: Nebėr žmogaus, šakalė̃lis: sudžiūvo subuvo! Mžš. Kūdas gi, kūdas – šakaliùkas! Slk. Jis tikras šakalỹs (labai sulysęs) Plv. Šakaliais (negražiomis raidėmis) rašo, negaliu nė įskaityt Ss. Turėtum šãkalį (šautuvą) šitą, tai nugnybtum [lapę] Vdšk.
^ Kai iš šakalių̃ (iš plonų rąstų) pastatytas namas Klt. Išbjurę vaikai – žodžiai kap šakaliai̇̃ (storžieviški, šiurkštūs) Drsk. Ilga kelionė jaunus jo kaulelius kratyte sukratė kaip maiše šakalius Vaižg. Parejau visa sustingusi į šãkalį Kl. Tu šakaliñ sudžiūsi – mažai ėdi Pls. Su valiniu suvyniosi, i gulės vaikas kaip šakaláitis Kv. Parleka išalkę vaikai – i šãkalį suėstum! Rdn. Na ir piktumas – nė su šakaliai̇̃s nepaimsi Žmt. Sodžiun su šakaliai̇̃s neseka [jaunų] parvaryt Drsk. Neseniai teapsižanijo, o jau šakaliai ant nugara šokinė[ja] (mušasi) Šts. Dabar kur tik šãkalį mesi, vis ant mokytą pataikysi Mžš. Nebėr šãkalio dančiui išrakt (nieko nebėra) Kp. O šūdo an šakaliùko nenori (dar ko įsinorėsi)! Žl. Našlys ar šakalys – tai vis tiek Gs. Išvažiavo šakalių, parvažiavo be nagų LTR(Zp). Namai – šakaliai̇̃, be namų negerai An. Nesiskubink – namai ne šakaliai̇̃, nesudegs Šd. Tas pats – tiek su šãkaliu, tiek su pagaliu Štk, Plng. Jei neatplaukia šakalys, nereikia nei pagalio (jei neatsiranda vaikino, nereikia ir našlio) LTR(Mrc). Jei neatplaukia šakalys, tuščia jo puvesio LTR(Mrc). Iš šãkalio maišą priskaldo Žg. Tu mun rykštės gailėjais, aš tau nė šakalio (taip sako vaikystėje tėvų nedrausminti vaikai) Šts. Gal jau mūs tai ir su šakaliai̇̃s bernai nekas, ne tik ką su rankom nekliudis (liksime senmergėmis) Trgn. Toli už virbo šakalys (dar per anksti juoktis, dar daug kas tuo tarpu gali atsitikti) B832, Sch103, N. Vienas šuo šakaliais šika, o kiti jau skaloms varo (vieni kitiems nenusileidžia, pamėgdžioja) Kltn. Neturi kuo šuva šikti, tai nors šakaliais TŽIV514. Pamokyk savo bobutę šakaliai̇̃s šikt, ne mane (atsikertama mėgstančiam kitą pamokyti) KzR. Mokyk savo vaikus anglis krimst, šakaliais (šakalius) šikt B807. Nepasiusi, neimsi šakaliai̇̃s šikti Krš. Išmokysi tu šunį šakaliai̇̃s šikti… (be reikalo stengiesi) Grdm. Apie duobę šakaliai (dubuo ir šaukštai) LTR. Vienu šãkaliu du pečiu pakūrina (karvė laižosi) Krs. Gražus ponaičiukas, tik šikinėj šakaliukas (obuolys) LTR(Slk). Gražus gražus ponaitelis, ė šikinėj šakalẽlis (svogūnas) Prng. Striukas bukas vokiečiukas, jam rūroj šakaliukas (obuolys) Pšl.
ǁ prk. menkas rąstas: Nejaugi triobą šakaliuõs dalinsimės! Rm. Par dukterį buvau, sakau, pirtelei kokį šãkalį uždėsiu Vdn. Iš šakaliùkų sudėliotas namas, nieko gero, tik ką apimuštas Mžš.
3. Mlk apdrožtas, nudailintas kuriam tikslui pagalys, lazdelė: Akėčios buvo supintos iš dvie šakalių̃, surištos karklu Vdn. Šakalẽlių tokių sustatinėji – i akėčios Dsn. Žarną an šãkalio veria ir išverčia Dgp. Pasismeigdavom su šakaliùkais bulvę i dažydavom Žgn. Išpjauna korius, padeda šiltai ant šakaliùkų, ant lėkštės, kad tas medus išvarvėtų Sk. An tokio šakalẽlio meti tą audeklą Rt.
^ Išsprogusios akys – gali su šakaliùkais nukrapštyt (juok.) Šmk. Ana sukala naujas stakleles be kirvio, be peilio, be šakalelio S.Dauk. Tu mane išmokysi per šakaláitį šokt (taip atsikalbama nuo darbo) Dv.
4. sakingas medis: Kur smalinga malka, šakaliai̇̃s vadydavo Pv. Mūs lauke šakalių̃ neuždaugiausia Lš. Iš šakalio rąstų stato trobesius LTR(Mrc).
5. LKAI139(Trs) girnų sukutis.
6. toks liaudies šokis: Šakalį šokdavo kaip polką, tik vis pasišokinėdami aukštyn LTR(Aln).
◊ ant šãkalio pakrãtomas silpnas, menkas, nusibaigęs: An šãkalio boba pakrãtoma Str.
į šãkalį sukáišti labai suvarginti, subaigti: Sukaišė mergę į šakalį tos kūlės ir mynės Dr.
į šakalių̃ vãną papùlti būti prigriebtam: Papulsi į šakalių̃ vãną su tokioms kalboms Krtn.
kai̇̃p [pernýkštis] šakalỹs (šakalė̃lis, šakaliùkas, šakalùkas) apie labai liesą, sudžiūvusį: Tėvas kai šakalỹs Dglš. Eina jau ana menkas kàp šakalys Pv. Nors valgo begales, liesas kaip šakalys LzP. Kad ir mano vaikas sumenkęs kàp šakalỹs Kt. Kad tu išdžiūtai kai̇̃ šakalỹs! Rod. Išdžiūvęs esi kaip pernykštis šakalys rš. Sudžiūvęs kai̇̃p šakalẽlis, ka ans, rodos, duonos kąsniuko nematęs Krž. Sudžiūvus kàp šakalùkas, kap rankovė Vlk. Teip paliko kai̇̃p šakaliùkas, net siūruoja Slm. Sudžiūvo rankos kaip šakalėlis LTR(Žg). Rankelės ir kojelės kaip šakaliukai rš. Gorys mat jau paršiuką pasiskerdęs, o mūsų dar kaip šakaliai Žem. Išdvėsęs kai̇̃ šakalỹs arkliukas – kur anas tokį vežimą patrauks Glv. Išdžiūvęs šuva kai̇̃p šakaliùkas Up.
nė̃ su šãkaliu visai (nėra, negalima rasti): Duonos nė su šãkaliu, nė plutelės nėr LKT258(Jnšk). Pipirų nė su šakaliu nerasi Rs. Kur buvęs Tilius, kad prireikus nė su šakaliu nesuradę? rš.
pusañtro šãkalio spagilas: Seniau su pusañtro šãkalio kuldavo Pc.
su šãkaliu stropiai, atidžiai (ieškoti): Gero darbininko dabar su šakaliu reik paieškot KrvP(Jnš). Gali su šãkaliu ieškot – vis tiek nerasi Rs. Kvailio nereiks ieškot su šakaliu, jis pats pasirodys LMD(Sln).
šakaliai̇̃s nuei̇̃ti iširti, sunykti: Vėliau dvaras nuė̃jo šakaliai̇̃s Gdž.
šãkalio vai̇̃kas Jnš, Jnšk, Brž kas niekam nevertas, nenaudėlis: Kas gi, gal aš šãkalio vai̇̃kas, kad negaliu pasvakaruot kaip žmonės Užp. Ar aš, tete, šãkalio vai̇̃kas, ka man mažesnę dalią skiri? Skrb.