vedi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr; R151, MŽ200, Sut, M, vedi̇̀mos ind. → vesti:
1. K, NdŽ, KŽ.
2. Pri jaučio vedi̇̀mo buvo tėvas Pvn.
ǁ laikas, kai gyvuliai vedami į lauką: Lauko vedimè veršį atadaviau [į supirkimo punktą] Dglš.
3. refl. Be motynos vedi̇̀mos neina vaikai į bažninčią – tokie bugšti Šts.
4. Lex92, DP19, K, LL135, Š, ŠT90, NdŽ, FrnW, KŽ Pačios vedimas N, S.Dauk. Bet krikščioniškas žmogus daugiausiai dėl trijų priežastų vest tur, dėl kurių vėl vedi̇̀mas ir tekėjimas nuog Dievo yr įstatytas DP71. Kraujo giminystė ir vedimai labai dažnai būna karų priežastis tarp valdovų J.Balč. Daugiau nieko nešneka kaip apie vedimą; tad visi juokaudami ir perša Žem. Petro vedimas nusitęsė, nes motinėlė pasimirė Žem.
^ Vedimas ne šienapjūtė, o Velykos J.Paukš. Pirmas vedimas nuo Dievo siųstas, antrą žmonės rūpina, trečią biesas pataria LzP.
| refl.: Į Šiaulius parsikėliau priš pat vedi̇̀mos Tt.
5. → vesti 8: Kad eime vedimu šitos šviesybės, tad visas kūnas gyvenimo mūsų čystas, šviesus ir kaip būtų akregiu tampa DP559.
6. NdŽ → vesti 14.
7. NdŽ, KŽ, Rsn → vesti 15: Jau ištvinkusios karvės prieš vedi̇̀mą veršio JI655. Ta [karvė] atvedė, kita pry vedi̇̀mo Pvn. Birželio trečio[je] atpula diena vedi̇̀mo, o dar užtęs Pvn. Pryš vedi̇̀mą prasčiai ėdė Šv. Karvėms po vedi̇̀mo duoda lūgno šaknų Pln. Lig vedi̇̀mo buvo mėnuo laiko, i nūdvėsė [karvė] Grd. Tik parejau [iš ligoninės], kitą dieną kiaulės vedi̇̀mas Erž. Lig [karvės] vedi̇̀mo kelios savaitikės – būsma ponai Vn. Karvė pri vedi̇̀mo susirgo NmŽ. Iš po vedi̇̀mo aš pry karvės negalėjau pryeiti: ka duos, viedras leka į šonus Lkv. Priš vedi̇̀mą jau matai, ka pilni papai yr[a], i melži tos krekenos biškiliuką End.
8. → vesti 17: Toks vedi̇̀mas vaikų: po du – kaip avis Krš.
9. → vesti 18: Tranai dėl spiečių vedi̇̀mo Vdkt.
10. kūrimas, sudarymas: Selekcija – žemės ūkio gamybos šaka – žemės ūkio augalų ir gyvulių veislių ir hibridų vedimas TŽŽ. Didžioji saldūninė [obelis] mano paties vedimo rš.
11. KII339 → vesti 24: Vandenio vedimas SD32. Vandens vedi̇̀mas KII339; N. Aleksys dirbąs prie elėktros vedi̇̀mo, tai uždirbąs vidutiniškai Krs.
×12. N, K, Š, ŠT122, NdŽ, FrnW → vesti 25: Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Ilgai dar skambėjo Riškaus atmintyje drebąs balsas senojo Kajetono, aiškinančio jam skaičius ir knygų vedimo tvarką LzP. Sąskaitų vedimas SkŽ23. Jis rūpinasi metrikų vedimu sp. Ūkio vedi̇̀mas I. Vedimas kokio darbo kiek išgaliant I. Žemės ūkio vedimo sistema ETŽ. Kuomi gi labiausiai skiriasi mūsų kampo ūkės vedimas nuo prūsiško? TS1903,11b(V.Piet). Parejau čia – mun atrodo, kad suvisai kitas tas visas [ūkio] vedi̇̀mas y[ra] Trš.
| Lietuviai turėjo nuolatinių karų vedimo išlaidas padengti K.Kors.
apvedi̇̀mas sm. (2)
1. SD205, D.Pošk, Sut, N, KŽ → apvesti 1: Šokėjams nuleidus rankas, jų padėtis yra pasikeitusi: pradedant šį judesį, viršuje buvo dešinė ranka, o po apvedimo – kairė rš.
2. ppr. pl. R, R160, MŽ211, N, KŽ apvadas, apsiuvas.
ǁ P pakraštys, kraštas (ppr. lapo).
3. → apvesti 5: Miesto mūrais apvedimas I.
×4. refl. KII308, L, Rtr, KŽ, Šlč → apvesti 8 (refl.): Tėvui sūnaus apsivedi̇̀mas jau tinka KI156. Aštuntais po apsivedimo metais paliko jį našliu pati A.Vien. Vienąmet po apsivedimo pamirė jo pati LC1883,6.
atvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ → atvesti:
1. D.Pošk, Sut, M, LL204.
2. Aš jau prižadėjau žydeliui pusę uždarbio už [paukščio] atvedimą BsPII30.
ǁ Ser teis. atvesdinimas, pristatymas.
3. Nes kam mumus, meldžiu, arba iždavimas dukterų, arba atvedimas moterų sūnums DP620. Jeigu po kunigo ligoniui atvedimo namiškiai sapnuoja kokią mėsą, mėšlą arba vaiką, tai ligonis mirs LTR(Kp).
| prk.: Per kurį (Dievą) teipag turime atvedimą per vierą tosp loskosp, kurioj stovime Ch1PvR5,2.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Ir man buvo pikta ant jo, kol buvo gyvas. Būtent už atsivedimą į Lietuvą raudonosios armijos Vaižg.
4. refl. → atvesti 9 (refl.): Karvė buvo pritvinkus prie atsivedi̇̀mo Rd. Trumpai pirm atsivedi̇̀mo kiaulė ūdro[ja] Plšk. Kai kurios briedės po vėlesnių atsivedimų jauniklio atsisako iš karto rš.

×davedi̇̀mas (hibr.) sm. (2); D.Pošk, Sut → davesti 5: O viera yra stipru fundamentu daiktų laukiamų ir davedimų neregimų Ch1PvŽ11,1.
įvedi̇̀mas sm. (2) Š, DŽ1; SD403, Sut, N, M, LL282, L → įvesti:
1. NdŽ, KŽ.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ.
2.
ǁ Už gyvolių įvedi̇̀mą atejo būrys vyrų, mušo Grd.
3. Puolamieji veiksmai prasideda priešo ieškojimu ir priešakinės saugos (avangardo) įvedimu į kautynes rš. Įvedimas Viešpaties mūsų bažnyčion DK178–179. Įvedi̇̀mas ing tėviškę I.
| prk.: Įvedimas į valdymą ETŽ.
| refl. Sut.
4. Teipogi atiduotum kamendoriams visą pelną, gaunamą už krikštus ir įvedimus motriškųjų M.Valanč.
5. PolŽ201 Būk toks geras ir sugrąžink man avansą, kurį aš tau už elektros įvedimą daviau rš.
6. → įvesti 7: Naujo statuto įvedi̇̀mas NdŽ. Prasčiaus ne kad vaizdai (paveikslai) man tinka įvedimas [bažnyčioje] pūstinės muzikos (trūbų), kuri yra baisi A1885,19. Jiems (bajorams) nerūpėjo lietuvių kalbos įvedimas į viešąjį gyvenimą, mokyklas, jai lygių teisių su kitomis kalbomis iškovojimas rš. Labai kalba apie savivaldybės įvedimą mūsų krašte A.Sm.
| Zokonas nes nieko neturi tobula, bet įvedimą geresnės nodiejos, per kurią artinamės Dievop Ch1PvŽ7,19.
7. I kas įvesta, įprasta, paprotys, mada: Arklių niekuomet negano naktimis. Toks jau pono įvedimas Žem. Šlovingas įvedimas – visumet turėti po akimis paveikslą Išganytojaus brš. Pas mus nuo amžių buvo toksai įvedimas, arba paprotys TS1900,9. Reikėtų daug naujų įvedimų pritaikinti prie ūkių, tuo tarpu trūksta tam tikslui ir rankų, ir turtų Pt. Ūkininkai … baidosi visokių gerų naujų įvedimų A1885,122.
8. KŽ knygos įvadas, įžanginis žodis: Trumpas įvedimas į Šventąjį Raštą SkvI1. Skaitytojas iš įvedimo įgyja visas reikalingas žinias apie knygą apskritai SkvI60.
×9. MedŽ277 → įvesti 9: Duomenų įvedimo aparatas SkŽ14. Automatinis duomenų įvedimas SkŽ22. Įvedimo ir išvedimo valdymas SkŽ329.
ǁ Per didelis angliavandenių įvedimas su maistu padidina organizmo sensibilizaciją rš.
10. priėmimas (į bendrą gyvenimą): Patėvį gali išginti!.. Dar ir motyną gali pamokyti už įvedimą kito vyro Žem.
išvedi̇̀mas sm. (2) KII35, Rtr, BŽ76; N, RtŽ → išvesti:
1. NdŽ.
2. Nevesme karvių – vienas išvedi̇̀mas Pc.
| refl. Ser.
3. I Tas, norėdamas žmogų apgauti, būk tai jam dėkavoja už išvedimą ant sauso kelio, bet sykiu meldžia jį paleisti LTR. Pasitraukimas pradedamas pagrindinių jėgų išvedimu iš kautynių užpakalinės saugos priedangoje rš. Davė ant amžino atminimo dėl Egipto išvedimo SGII42. Nes tai taisyta jiems per kraujo praliejimą, per smertį didelį. Per tavo išvedimą tikrai tu gelbėsi Ns1852,2.
| refl. Sut.
4. KŽ → išvesti 7: Už išvedimą kožno sieksnio plono ir storo mūro Chodkevyčia mokėjo mūrininkams po du auksinu M.Valanč. Tiesiai išvedi̇̀mas I.
ǁ Tiesiosios išvedi̇̀mas NdŽ.
5. M, NdŽ išvada: Iš to, kas buvo pasakyta apie sakinio dalis, galima padaryti šiuos išvedimus J.Balč. Naujieji faktai gali sugriauti senuosius tvirtinimus ir išvedimus K.Būg. Metu tą mintį kaip ir netyčiomis, jokių tolesnių išvedimų nedarydama Pt.
6. → išvesti 10: Šių formulių išvedimui pasinaudosime lygtimi ir stataus trikampio trigonometrinėmis formulėmis rš. Skaitmeninis išvedimas (duomenų) SkŽ36. Informacijos išvedimo aparatūra SkŽ14.
ǁ pervedimas iš vienos sistemos į kitą (ppr. apie informaciją): Informacijos išvedimas (į išorinius įrenginius) SkŽ39. Išvedimas spausdinimui SkŽ36. Išvedimo lizdas SkŽ44. Atminties išvedimo blokas SkŽ18. Galutiniai skaičiavimo rezultatai patenka į išvedimo įrenginį rš.
7. Sut, N, M, LL281 → išvesti 11: Išvedimas, išliudijimas, paroda R71, MŽ94. Log[inio] išvedimo taisyklė SkŽ208. Ans žmogus be kokio išvedi̇̀mo Slnt.
ǁ Mes, negalėdami tokiems išvedimams to vardo pritarti, nurodome dabar …, jogei gyventojai nuog Balkano pussalės, būtent dalis lietuviškų getų …, persikeldama Šiaurės link atnešė tos upės (Įstros) vardą Lietuvon A1884,232.
8. → išvesti 12: Žodžių išvedimas I. Trakėnams jokio išvedi̇̀mo nereik – jie kaip buvo, teip tebėr Smln.
ǁ priėmimas, sudarymas: Ant to zokano išvedimo bus nu … seimo prašoma … visokius kitus mokesnius uždėti Kel1881,34.
9. → išvesti 13: Ilgas išvedimas tos pasakos, ar beatminsu Šts.
nuvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ; N → nuvesti:
1. SD388, NdŽ, KŽ.
2.
ǁ O po nuvedimui nevalion Babilonijos Jechoniošius pagimdė Salathielį Ch1Mt1,12. O nuog Dovydo iki nuvedimo ing Babiloną giminių keturiolika GNMt1,17.
3. Q4, Sut, Grž.
| refl. KŽ.
×4. Q7, Rtr → nuvesti 9: Vandens nuvedimas paviršiumi ir ariamuoju sluoksniu yra paprasčiausias ir pigiausias sausinimo būdas rš. Šilumos nuvedimas SkŽ314. Dujų nuvedimo atvamzdis PolŽ63.
5. → nuvesti 12: Ans netura balso nuvedi̇̀mo Šts.
pavedi̇̀mas sm. (2) BŽ44 → pavesti:
1. Rtr, NdŽ, KŽ.
| refl. KI14, Rtr.
2. Dėl pavedi̇̀mo paves [karvę], ale teip jau nepagali [senutė] Klt.
3. Rtr, NdŽ, DŽ1 kryptis, išsidėstymas: Rieznykai žino pavedi̇̀mą gyslių (kur eina, kur veda gyslės) J.Jabl(Žml).
×4. (sl.) elgesys, elgimasis: Kursai pavedimas artesnis ir ant visokių bjaurių dasileidimų MP62.
| refl. H157, R, MŽ, N, K, L, NdŽ, KŽ, Skr: Man labai patinka visas tavo pasivedi̇̀mas Šk. Toks maldų dalykuose pasivedimas nedabina jų nė žmonių akyse A1885,62. Kur tu tiksi su tokiu pasivedimù? Alk.
5. refl. N, I, KŽ būsena, padėtis, būklė: Daugelis dorų ir dievobaimingų kareivių už savo tėvynę kraują praliejo, idant savo gentims ir prieteliams iškariautų šventą ramumėlį ir laimingą pasivedimą Tat. Būdamas linksmu iš pasivedimo pirmutinės serbiškos gazetos Smoler’is dabar mislyjo A1885,197.
6. Rtr, NdŽ, DŽ1 → pavesti 13: [Dėkoja] už garbę, padarytą jam pavedimu taip svarbaus darbo J.Jabl. Berniukas buvo išdidus ir įbaugintas uždėtu jam atsakingu pavedimu rš. Nereikėtų toli ieškoti ir finansinių pavedimų, dėl kurių nežinia kur „nuplaukdavo“ sportininkams skirtos pinigų sumos sp. Tada Kurmis ir užsidegė smalsumu, o gal ir slaptus Gervės pavedimus prisiminė rš. Agentas – asmuo, veikiantis kieno nors pavedimu LTEI72.
7. → pavesti 14: Pleciaus pavedimą neesu padariusi žentuo Als. Padėkavojęs karaliui ir karalienei už pavedimą karalystės … atsisveikino jis su visais ir leidosi kelionėn BsMtII253.
8. → pavesti 15: Labai už pavedimą tų rankraščių dėkavojame A1884,323. Dukters atsisveikinimas vadinasi pavedi̇̀mas Šk. Nuotakos pavedimas jaunikiui DrskD180(pastaba).
9. Sut pasisekimas, sėkmė, laimė, gerovė.
| refl. SPII29, Q191,628, Sut, I, N, KII359, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ: Susiderėkim, jeigu aš nepasigirsiu laimingu pasivedimu Žem. Dėl pasivedimo bičių bepročiai rožnius daro užkeikimus ir visokius prakeiktus daiktus užkasa pas bites ing žemę Nz. Iš priepuolio artimo pasidžiaugei, o iš jo pasivedimo nuliūdai Blv. Pabandęs sykį ir antrą be pasivedimo prasimušti per dėtuviškius, Aršusis ryžosi išsilenkti giria eidamas V.Piet. Velnias apsakė jai savo nepasivedi̇̀mą BM267(Rd). Kai nėr pasvedi̇̀mo, tai ir darbu nieko nepadarysi Trgn. Aš vis prašau, kad Dievas duot pasivedi̇̀mą gyvenime Klt. Toks pasaloms nusiduodąs perėjimas geriausią pasivedimą turi Kel1881,73. Asilas gyrė gerą pasivedimą arklio, kad jį ponas labai geru pašaru šėrė Tat.
10. palaiminimas: Tatai užu dvasios šventos pavedimo PK9.
parvedi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1
1. SD214, Sut, N, Rtr → parvesti 1, 3.
| refl. Ser.
2. Ser → parvesti 5.
pérvedimas sm. (1) KŽ, pervedi̇̀mas (2) Rtr
1. SD298, N, LL189 → pervesti 1.
2. SkŽ187 → pervesti 8: Pervedimas paštu ETŽ. Pinigų pervedimas į kitą sąskaitą, pervedimo operacija TTŽ. Pérvedimo lentelė NdŽ.
×3. → pervesti 11: Visos staklės ir mašinos turi turėti diržų pervedimo mechanizmus su sulaikomaisiais prietaisais rš.
| Pervedimo schema SkŽ303. Pervedimo šakutė PolŽ45.
4. → pervesti 16: Jai tieg piktai tariau: parodyk tatai padorumi pérvedimu, kadang ne tu sūdžia, bet aš stoviu po akim sūdžios DP160.
pravedi̇̀mas sm. (2) I
1. → pravesti 4: Jau iš užstalės išsėdo jauniej, dabar bus pravedi̇̀mas (vedžiojimas po darželį, svirną ir kitur) – einu padabot pravedi̇̀mo Vlk.
2. NdŽ → pravesti 5.
×3. LL192 → pravesti 8: Vamzdžių pravedi̇̀mas KŽ.
×4. NdŽ → pravesti 11: Sąskrydžio pravedimas (= organizavimas) rš. Rezoliucijos pravedimas KŽ.
5. → pravesti 12: Buhalterinis įrašas (pravedimas) ETŽ.
privedi̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Rtr, NdŽ, KŽ → privesti 1.
| prk.: Privedimo prie savižudybės subjektu gali būti asmuo, nuo kurio materialiai ar kitaip priklauso nukentėjusysis rš.
2. I, L8, NdŽ pamokymas, perspėjimas, persergėjimas (žodžiu ar raštu): Tą privedimą išklausę, vaikai spruko namo M.Valanč. Viską jums neišpasakosiu, duosiu tik porą privedi̇̀mų Pgg. Tad šitai evangelista pridest trečią ir ketvirtą privedimą DP59.
suvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, Š, NdŽ, DŽ1; M, L
1. → suvesti 2: Didis arklių suvedi̇̀mas M.Unt.
2. N, Rtr, KŽ → suvesti 3: Suvedimas akis į akį Šlč. Kakta kakton suvedi̇̀mas KŽ. Jų suvedimas kūrinio pabaigoje – puikiausia siužetinė priemonė bendriems veikėjų bruožams iškelti rš.
3. CI508, FrnW vedybos: Iš bagotų suvedimų tai yr prastas gyvenimas LTR(Pd).
| refl.: Tas susivedi̇̀mas vėl iširo KII380. Norėjo jis žinoti, iš kur vedys ir kaip susivedimas prasidėjęs BsPI51.
4. → suvesti 10: [Namo] rąstai papuvo par pat suvedi̇̀mą Up. Ratų suvedi̇̀mas LTEIX337.
| Trumpas suvedimas VĮ.
5. → suvesti 13: Diskinių pjūklų dantų rankiniam suvedimui rekomenduojami silicio karbido galąstuvai rš.
6. KŽ, PolŽ1231 → suvesti 16: Skaičių suvedimas Ser. Sąskaitų suvedi̇̀mas NdŽ; ETŽ. Knygų suvedimas (metų gale) rš.
| Suvedimas į lenteles SkŽ260.
◊ są́skaitų (×rokùndų Rtr, ×rokuñdų KŽ; L) suvedi̇̀mas NdŽ kng. atkeršijimas.
užvedi̇̀mas sm. (2) I, KŽ, DŽ1; Sut, N, L
1. → užvesti 6: Tik su užvedimù nušovė Pžrl.
×2. M, L → užvesti 11: Užduotėse d[raugy]stės yra ir užvedimas lietuviško teatro V.Kudir. Užvedimas visokių dirbtuvių arba fabrikų KŽ. Sodų užvedimo laikas yra trumpas sp.
3. → užvesti 12: Čia jau valdžios koks užvedi̇̀mas pievos degyt Mžš. Kieno gi čia toks užvedi̇̀mas? Sdk.
4. NdŽ, DŽ1 → užvesti 16: Vienu užvedimù, vienu pasvarų patraukimu savaitę išejo [laikrodis] End. Taip ir stovi mašina dyka, o kai reikia – neužsiveda, išseko užvedimo jėga rš. Šautuvuose, kurie neturi išorinių gaidukų, lovelis tarnauja ir dužiklių užvedimui rš.
ǁ mechanizmas kam priveržti, užsukti: Tėvo buvo laikrodis, anas traukė ir ištraukė šitą užvedi̇̀mą Kvr.
| refl.: Užsivedi̇̀mas [laikrodžių] tas ten įdomus dalykas y[ra] End.
×5. (sl.) A1884,304, NdŽ paprotys, būdas, įprotis, tvarka: Žemaičiuose po visas šalis ir kraštus yra toks užvedimas keimerį krimst DS281(Rs). Senovės vis užvedi̇̀mas buvo Mrc. Tenai būdavo tokis ažvedi̇̀mas: duoda arielkos butelį – dovana an Kūčios Rš. Toks jau užvedi̇̀mas, kad priš žanatvę visus išpeika Užv. Senovės laikuose buvo tokis užvedimas, kad mažas vaikelis ateidavo ant svieto, tai nevalia buvo motinai laikytie BsMtII252. Toks jau pas mus užvedi̇̀mas: ka matai – vagia, vok i tu Jrb. Jauni piemenukai su kerdžiais susieina ing savo būrį ir turi tą užvedimą, madą, tankiai šokinėti (šokti) „Rojaus darželį“ DS285(Rs). Blogas užvedi̇̀mas nedirbti Krš. Vakarelių užvedi̇̀mo seniau nebuvo Vn. Pas mus lauknešių užvedimo nėra M.Katk. Vis lig po dvylikai dirba – toks jo užvedi̇̀mas Ps. Koks užvedi̇̀mas, taip turi gyventi, gudresnis nebūsi Krš. Kitas kaimas – kitas užvedi̇̀mas Ob. Kožnas kiemas turia savo užvedi̇̀mą Bt. Mano toks užvedimas, kad tik tris kartus metuos žlugtą žlungam S.Čiurl. Pasiutusiai geras užvedi̇̀mas, ka varo mokyties Pvn. Toks užvedi̇̀mas tai ir mun patinka Up. Vokyčių užvedi̇̀mas buvo griežtas Trg. Smetona iš caro buvo paėmęs visą užvedi̇̀mą Grz. Toks užvedi̇̀mas: tėvas neklausydavo – i vaikas neklauso, tėvas rūkydavo – i vaikas rūko Mžš. Labai gero buvo užvedimo Lnkv. Kieno namuose geras užvedi̇̀mas, tas ir tarp žmonių nelindo už nugarų Vdžg.
| refl.: Tokie senovės užsivedi̇̀mai (juokaudavo per vestuves) Vel. Didis rūpestingumas ir doras užsivedimas atgręžė ant manęs vyresniųjų akis TS1902,12b. Gausiai atplūdo žydų sukčių, žmonių neturtėlių ir tinginių negirtino užsivedimo TS1903,11.
×6. refl. darbas, amatas, užsiėmimas: Jis turia savo užsivedi̇̀mą, jam daugiau nieko nereik Skr.