vaisýti, vai̇̃so (vai̇̃sia Nč), vai̇̃sė Š, Rtr, NdŽ, FrnW, vai̇̃syti, -o, -ė Prk
1. SD182, SD254, Sut, KŽ, Sl žr. vaisinti 2: Vaisýk usnis, o aš jas išvaisysiu J. Dūkšto ir Salako parapijose jau seniai pradėjo vaisyti braškes VŽ1905,144. Gale dvaro žalią sodą dėl savę vaisysiu LLDI253(Trgn). Brangiai mano rūtelė vaisyta, šimtas žagrių artojų samdyta LTR(Kpč). Visagalybė Dievo tuomet vai̇̃so galvijus ir visokius sutvėrimus A.Baran.
| Langai atdari, šaltis eina – tik ligom vaisýt Dglš.
| prk.: Vaisýti sau priešininkų NdŽ.
^ Tinginys tik utėles vai̇̃so Rod.
| refl. tr.: Tai jis (jaunas ūkininkas) pradėjo vaisýtis biteles tuoj Kp. Reiks šiemet ir man vištų vaisýtis – gerai kiaušiniai Ktk.
ǁ Dievo žodis apsakinėjamas vai̇̃so tikėjimą A.Baran. Ponui naudą gerą vaiso PK186. Duok, tevaiso naudą žodis mūsimpi tavo KN171. Duoda … kryžiuje linksmybę, vaiso cnatų didybę KN124. Kalbas neviežlyvas liežuvis, velinų paduotas, vaiso SPII76.
| refl.: Šventas žodis gerai vaisose Mž348.
ǁ Iškalos teip smarkiai yra terp mūsų vaisomos TS1899,3.
2. žr. vaisinti 3 (refl.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Grūdų nieko nėr, tai pelės nesvai̇̃so Aln. Kap šilima, liūliai pladinasi, vai̇̃sosi DrskŽ. Anam pabalyj kasmet kurkliai vai̇̃sos Sdk. Po Kalėdų tuoj karpiai ims vaisýtis Alv. Pieno prilaistyta, i vai̇̃sos anos (musės) be Dievo žinios Švnč. Vai̇̃sos [agrastai]: tolyn, daugyn eina Pl. Medžiai, spraudyti į miškinius kelmus, vėlesniai tevaisos nekaip iš grūdų auginti S.Dauk. Nieko nevodija, noris medis dar nevaisytumias, jeib tiktai vaisingos veislės būtų S.Dauk. [Japeto žmonės] ant salų marių vaisėsi ir ypačiai Europą žmonėmis papildė Ns1857,3. Vaisykitės ir daugsinkitės ir papildykit žemę BPI178. Vaisykiatėsi ir daugsinkiatėsi Vln53. Per moterystę plemė ažusilaiko, namai ilgai patinka, vaisosi SPI231.
| prk.: Rūgštès [skrandyje] mažai, greit vai̇̃sos vėžys Švnč.
^ Ar iš peklos tų uodų – gera sėkla nesvaisi̇̀s, tik bloga Klt. Vagys ir ubagai patys vai̇̃sosi Onš. Gera plikiui: utėlės nesvaiso (juok.) Ds.
3. intr., tr. N, [K] vaisius vesti, derėti, vaisiuoti: Vaisau, vaisių darau SD464. Erškėčiai ir usnes teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt DP303.
4. žr. vaisinti 4 (refl.): Katė, kalė, karvė vai̇̃sos, žmona gimdo Jn(Kv). Karvė bevaisýdamos padvėsė J. Kiaulė pradėjo vaisýties Als.
5. žr. vaisinti 5: Idant žmogus … vaikelius ant tarnavimo Dievui vaisytų PK233.
| Teatsiver žemė irgi tevaiso išgelbėtojį Mž172. Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama Vaižg.
◊ ×pẽklą vaisýti keiktis, plūstis: Pamesk tu pẽklą vaisýt – švęsti namai Arm.
apvaisýti, apvai̇̃so (àpvaisia), apvai̇̃sė žr. apvaisinti:
1. KŽ.
| refl.: Ta karalaitė (bičių motina) į spietimą galia i neapsivai̇̃syti Prk.
ǁ Bitelių kaip nebėr, ir vyšnių neapvai̇̃so Pl.
| refl.: Rugiai kai rasoja, apsi̇̀vaisia Nč.
2. refl. Rm Ta karvė niekaip neapsivai̇̃sos Krž.
3. refl. aptekti (kuo): Kas man zo bernas – utėlėm apsvai̇̃sęs! Rod.
įvaisýti žr. įvaisinti:
1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Sg, Antš Tu įvaisysi sodelį, turėsma vaisių ir uogų J.Bil. Vynmedis senovėje Prūsų žemėje kryžiuočių laiku įvaisytas LTII552(Bs). Vaisiaus medžių daugiaus reik įvaisýti Kin. Invaisýsiu mėlynukes bulves Pns. Įvaisyt žuvis SD168. Dievas įstatė moterystę žmonių giminei įvaisýti A.Baran. Adomas, jei vienas be moters būtų pasilikęs, nebūtų galėjęs svieto įvaisyti BPI178. Ansai senas mistras čertas … ant to remesto užsėdo, idant mus atvadžiotų nuo tikro mokslo Pono mūsų, išvadžiodamas mus per rėdytojus savo, kuriuos čionai savi ant to svieto daug įvaisė MP99.
| refl. tr.: Išsistatė gražias trobas, įsivaisė sodus Vaižg. Reikia nuspirkt porą krūmų [braškių] – nor insivaisýt Srj.
2. refl. Sut, KŽ, Č, PnmR Daug pelių įsivai̇̃sė Skp. Baltos kirmėliūtės grūdely insvai̇̃sę Dglš. Kanda labai, įsivai̇̃so jų (blakių), negali apsigint Pl. Jei insivai̇̃so namuosa čirklys, tai jau miego nėra LKT381(Vs). Insivaisi̇̀s kuoja visur DrskŽ. Patys tie krūmai įsivai̇̃so Pl. Jų (aviečių) nei sodint nereikia, kai įsivai̇̃so Slm. Prie pirties te yr [apynys], insivai̇̃sęs ir auga Avl. Iš tų dvylikos jo sūnų įsivai̇̃sė didi giminė izraelitų A.Baran. Įsivaisė giminė žmonių ir įsiduksino raskažyse svieto MP223.
3. refl. Lp atsirasti, įsimesti: Pas tą žmogų insivai̇̃sė velnias Db.
| Jam vėžys lūpoj įsivai̇̃sė Lš.
išvaisýti žr. išvaisinti:
1. NdŽ, KŽ, Vlk, Lp, Aps, Str Utis negal nuo piemens (piemeniui) išvaisýti, vis yra ir yra J. Niekaip mes negalim prūsokų iš pirkios išvaisýti Š, Rtr. Žmonės išvai̇̃sė pupas Dsn. Šitas drebulaites reikės išvaisýt iš patvorio Krok. Jei bulbių sėklą išmainysi, išvaisýsi Srj. Išvaisýt varnas Ln.
| Jau karaliùs visus išvai̇̃sė Šč. Žmonių griekus išvaisys, rojaus nuopolį pataisys KN135.
| refl. Rtr: Bloguos oruos daug lydekių išsivai̇̃so Ds. Pas mus visi paršai po žiemos išsivai̇̃sė Mrs. Kaip išvažiavot, išsivai̇̃sė visa, nebėr nieko ČrP. Rado iždą brangiausį kančios Viešpaties, kurioj visa gera ažusirakina, o visa pikta per ją ižgaišta aba ižsivaiso SPII210.
| Išsivai̇̃sė kadokės Dglš.
2. refl. KŽ.
3. refl. SD418, Sut, N.
nuvaisýti žr. įvaisyti:
1. Sut.
2. refl. Sut.
pavaisýti žr. pavaisinti:
1. N, NdŽ Pavaisýk daugiau balandžių J.
2. Tai tu, Israel, gera veislė, kurią dvasia šventa pavaisė Mž342. Tasai tad vaisius palaimintas įsčių Marijos mergos šią dieną ataduotas tam, kuris jį pavaisė DP427.
3. Lex39, Q206, CI769, Sut, NdŽ Abromas pagimdė arba pavaisė Isaaką DP503. Sūnus mano esi tu, aš šiandien pavaisiau tave BtPvŽ1,5. Aš iš griešnos sėklos pavaisytas esmi BPI130.
pravaisýti
1. tr. SD325, Sut, N, NdŽ, KŽ kiek įveisti; padauginti: Karvelių pravaisiaũ iš poros J.
| prk.: Brangumas bažnyčios tos … meile padaugintas arba pravaisytas DP457.
| refl. tr. KŽ: Buvom tokių gerų bulbių prasivai̇̃sę i vė išėjom iš veislės Mžš. Nebė[ra] kur gaut avelių prasivaisýt Mžš.
2. žr. pravaisinti 2 (refl.): Jau mūsų atminime prasvai̇̃sė šernų, stirnų Ob. Prasivaisau, augu SD325. Tie trys buvo Noacho sūnai, ir iš tų prasivaisė ciela žemė Ch7.
^ Stovi ąžuolas, tam ąžuolu[i] 12 šakų, tõs šakõs po gūžtą, tõs gūžtõs po 30 kiaušinių, kožnam kiaušiny prasivaiso po 24 kirmėlius (metai) LTR(Brž).
3. refl. žr. pravaisinti 3 (refl.): Bet užsistatyk prieš bedievišką dyką rėksmą, prasivaisys nes labiaus bedievystėj Ch12PvTm2,16.
privaisýti Rtr, NdŽ, KŽ žr. privaisinti:
1. Sut, Kp, Kpč Privaisiaũ aš čia uogų visokių, bus vaikam Vj. Krapų, brudo buvo privaisýta – išpjoviau, išmėčiau visus Sb. Jų (šeškų) dar daug yra, o dar kiek privaisi̇̀s Pv. Gali savo viduriuose privaisyti kirmėlių TS1901,1b. Gaspadorius sako, kad utėlių privaisysiu rš. Kas medelių girioje privaisė? A.Damb. Ir privai̇̃sė, kaip žinai, kaip kailiniuos utėlių, bambizų po visą parapiją Biržų BM85(Brž). Tu išlaikai svietą ir privaisai KN264.
| prk.: Aš uogų neimsiu druskota ranka, kad neprivaisýtau (neprimaišyčiau) druskos uogose Plš. O tų mašinų privaisė (daug padarė)! Dg. Tasai valgymas šventasis ne tiektai žmogų laiko gyvatoje dvasiškoje, bet jam ir gamtų šventųjų, ir dovanų dangujęjų privai̇̃so DP134. Prašykim Dvasios, tegul mus pataiso ir širdis jausmų dangiškų privaiso A.Baran.
| refl. tr. Aps: Prisvaisýk daug kralikų, turėsi mėsos valgyt Žl. Nuejau kluonan su kultuve, nuskūliau nuskūliau ir prisvaisiaũ tep lęšių Kpč. Prisvaisýsi musių – aždaryk duris Aln.
2. refl. tr., intr. DŽ, Ėr, Rš, Trgn, Imb, Al Kai prisvai̇̃sė blakučių, tai daikto nebuvo pirkioj Ad. Man gi prisvaisi̇̀s blusų, nebenoriu aš tos kaldros jai duot Svn. Kirmėlių prisvai̇̃sė kopūstuos Dglš. Pradėjo bulbas vežiot iš kitų kraštų, prisivai̇̃sė to [Kolorado] vabalo Kvr. Tranų prisivai̇̃sė per daug, ir nieko [medaus] nėr Klvr. Jau dabar prisivai̇̃sė septyni kelmeliai bičių Brž. Prisvaiso trobon žalčių LTR(Lp). Jeigu šulinin eisi valgydamas, tai to šuliny prisvaisis daug varlių LMD(Dglš). Anys (pomidorai) daugiausia šiltuos kraštuos prisivai̇̃sė Rk. Kai ažlijo, vėl prisvaisỹs grybų Ds. Po miškus prisvai̇̃sė žvėrų DrskŽ.
ǁ užsimegzti (apie uogas): Ir žydėjo, ir nenušalo, kogi jos (braškės) teip neprisvai̇̃sė?! Kvr.
3. tr. daug ką padaryti kuo: Jūs [pokaryje] vagių privai̇̃sėt Kpč.
| refl. tr.: Visokių žmonių prisvai̇̃sė mūs ūlyčioj Dglš. Paskui terpu jų ir vagių prisvai̇̃so Srj. Tvanui išdžiūvus, svietas prisivai̇̃sė vaikais Nojaus A.Baran.
užvaisýti tr.
1. NdŽ, KŽ žr. užvaisinti 1: Jis užvai̇̃sė savo moterį J.
| refl. KŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Ut, Krns užveisti, įveisti, pradėti auginti: Reikė[jo] daugiau sarbentų ažvaisýt Ob. Užvaisýta te žuvų naujai Mrc. Kol tuos paukščius užvaisýsi! DrskŽ. Atnešė prūsokų, nori užvaisýt naujoj gryčioj Vdšk. Penkiolikti metai negali užvaisýt sėklos Lp. Gale dvaro žalią sodą užvaisyčia LTR(Sv).
| prk.: Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, paminklais ažvaisýtas šilelis atgyja A.Baran.
| refl. tr.: Mano brolis gyvena, namelis naujas, ir sodelį ažsivai̇̃sė Pnm. Išdygo, užaugo gražiai, sakau, užsivaisýsim kanapių vėl Kpč. Duok ažsivaisýt agrastų šakelę Ktk. Tai va, šiemet atskrido trys spiečiai, tai užsivaisýsiu vėl Srj. Pats penėsiu, pats ūgdysiu, užsivaisýsiu gyvulių, kralikų Žl.
3. žr. užvaisinti 2 (refl.): Užsivai̇̃so [krūmai] patys per save DrskŽ. Kur labai šlapia, tai vingiarykštės neauga, kur pabaliai, tai labai užsivai̇̃so Svn. Iš kurgi tų blakučių užsivai̇̃sė? Švnč. Ažsivai̇̃sė pelės, pacukai Aps. Tep užsivai̇̃sė [Kolorado vabalų] kap riešutų Srj. Kai ažsivai̇̃sė [vilkų], tai tada jau pradėjo ir aveles išpjaut Zr.
4. refl. tr. pasidaryti kuo (ppr. blogu), atsirasti: Užsivai̇̃siusių žmonių ir Švendubrėn visokių Drsk.