tei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).