sulpė́ti, sùlpa (sùlpia K, -ė́ja Rsn, DūnŽ; R300), -ė́jo DŽ, Gršl, Kv, sùlpėti, -ėja (-ia), -ėjo Š, Šv, Grg
1. tr. R, MŽ, N, KI144, Rtr, LVIII1119, NdŽ, Lnk, Krtn, Dr, Slnt, Vkš, Všv, NmŽ pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti J. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio J. Iš žiedų bitės medų sulpa Nz. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti Pln. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Šv. Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti Lkž. I aš sùlpėjau tušką, kad augau Kl. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus End. Benk sùlpėti pirštus Nv. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? End. Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu Pgr. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką Sd. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau IM1860,49.
| Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau Kl.
sulpė́tinai adv.: Sulpė́tinai sulpė́ti Skd.
2. intr. Gl pamažu traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Biškį įsipjovė ir sùlpė[ja], ranką nusitvėręs Užv. Sùlpė[ja], sùlpė[ja], ant šono virsta [nuo skausmo] NmŽ. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta Vdk.
3. karštai, smarkiai bučiuoti.
| refl. NdŽ.
apsulpė́ti tr. K, Skd pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti Žr.
^ Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y[ra] musis (labai daug medaus yra) Trk.
įsulpė́ti tr. K pamažu įčiulpti.
| refl. tr. K.
išsulpė́ti tr. KI149,615, K, J, Š, Skd pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom Prk. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa S.Dauk.
| Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) Krkl.
| prk.: Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo rš.
| refl. tr. K.
nusulpė́ti tr. KI23, K, Š, Skd, Užv, nusùlpėti Grg; MŽ pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k Šll. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas Vkš. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo Krg. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės] End.
^ Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko Pln, Mžk, KlvrŽ) uodegą nusulpė̃s JD1382.
pasulpė́ti tr. Skd, Yl, Vkš pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana DūnŽ. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s Kl. Valgyti ano (pūgžlio) negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos Dov. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti KlvrŽ.
prasulpė́ti tr. K, NdŽ sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti
1. refl. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom Kv.
2. tr. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo Yl.
3. refl. tr. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti KI76.
4. intr. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu Gl.
susulpė́ti tr. Kv; IM1861,30 pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių Krkl. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin Lkž. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo Ms.
ǁ refl. prk. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos Prk.