2 sprę́sti, spréndžia (sprénda), spréndė (spréndo), sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė
1. tr. R, N, NdŽ sprausti, terpti: Sprę́sk į tarplenčius vartų du pagaliu, kad vartlentėj tviralnau stovėtų, paršai nelįstų į daržą J.
| refl. NdŽ: Kruopos tarp dantų spréndžiasi Grš. Tie kaulai neteisingai sugiję, spréndžiasi tę Plv.
2. refl. NdŽ, Alv brautis, veržtis: Sprę́skis į žmones Mrj. Grovas … smarkiai sprendžiasi artyn pilies A1883,165.
3. tr. mesti, spriegti: Vienas stovėsi pas tą vokytį (toks medelis žaidžiant) i sprę́si aną į aukštį Ms.
4. tr. Vkš tempti, veržti.
5. refl. NdŽ remtis į šonus: Sprę́skis ir tu, jeigu jis įsisprendęs į šoną šoka J. Kelnės kiauros, o į šonus sprendžiasi! LzP.
6. eiti dideliais žingsniais: Kas ten teip smarkiai spréndžia? Skr. Kur taip spréndi? Rm.
7. tr. K, LVIII1023 sprindžiais matuoti: Sprindį spręsk, ir būs kojos ilgis Šts. Sprę́sk, kiek sprindžių būs stalo ilgumas Užv. Spréndė porą sprindžių ir nukirpo Vdžg.
| refl. K.
8. kinkyti: Spręsdamys jaučius į žambį, arklius į vežimą, porą skiram P.
9. tr. NdŽ spęsti: Pelėkrutus spréndžia Skp.
◊ óžkeną (óžkenas) sprę́sti vemti: Dėdė, į stodainį įsikibęs, óžkeną sprénda Vkš. Sprénda óžkenas išejęs laukan Trk.
2 apsprę́sti tr.
1. CII279, R378, N, K apimti, apriesti plaštaka, susprindžiuoti: Mano ranka žemę gruntavojo ir mano dešinė dangų apsprendė RBIz48,13.
2. Rtr apipinti, apkaišioti: Apsprę́sk su vytikėmis darželio loveles J.
2 atsprę́sti Rtr
1. tr. Šts atstatyti, atkišti: Vagys šaudykles atspréndę bėga nuo vejančių, viens atbulas, o du paakiuo J. Vyras anai strielbą atsprénda pryšais Akm. Sėdi koją atsprendęs Lk.
2. tr. įtempti: Į skylelę riestuvo staklių įkiša atsprąstį ir atspréndžia audeklą J.
3. tr. Pvn atmatuoti sprindžiu, atsprindžiuoti: Atspréndei nuo smakro tris sprindžius – ir rasi šilto vandens (juok.) Rs. Sprindį [medžiagos] atsprę́s, čia užleisi, kad greit neišaugtų DūnŽ.
4. refl. BzF175 įsiremti: Veiza atsisprendęs kaip velnias į rupūžę TDrVII153(Prk). Jis rankas į šoną įrėmęs, atsispréndęs ir žvalgos Rg.
5. tr. atkirsti, atsakyti: Negausi, – atspréndžiau jai Skr.
6. intr. šnek. nueiti, nužingsniuoti: Jis, ir mažas būdamas, tiek pat kelio atsprénda kaip dideli Krtv.
2 įsprę́sti, įsprę̃sti, įspreñdžia, į̇̃sprendė
1. tr., intr. R, Sut, I, N, Rtr, Š, NdŽ, Vrb įkišti į tarpą, įsprausti: O mažiukas [katytis] ka kroka kaip įsprę́stas Lkv. Miškuos padarydavo dreves, lentutes įsprę́sdavo, lapų uždėdavo, bitys susirasdavo ir susimesdavo Jrb. Su žiburiu įėję rado gaspadinę bute su lova prieš duris įspręstą BsV326. Į tą plyšį jis įspréndo barzyliaus ilgąją barzą Sch235.
| prk.: Dovanos ir davimai apjakina išmintinguosius ir įsprendžia jiems kamanas į burną BbSir20,31.
| refl. tr., intr. Krkl: Ranka į plyšį įsispréndė, ir negaliu ištraukt Vrb. Sunkiai įsispréndė, tai nė išlįst negal Slv. Bepigu tau užsidėjus ant pečių nešti! Ale aš įsisprendęs į tarpkojį apnešiu šešias eiles BsMtI31.
ǁ prk. įpainioti, įvelti: Mus į tokią bėdą įsprendžia, kad nei šen, nei ten dėtis negalim brš.
2. tr. įbrukti, įduoti: Į rankas vietoje kalavijų įsprendė medines kuokas rš.
3. refl. NdŽ, Žgč, Šv, Štk, Alk, Grdž, Ldk, Mžš, Ml, Dglš įsiremti į šonus: Įsispréndęs mužikas kaip šūdas su ąsa J. I stovės įsispréndęs kaip dviąsis puodelis Vvr. Įsi̇̀sprendė ir stovi kai ponelis Kp. Kaip ponas vaikšto sau insispréndęs, nieko nedirba Trgn. Nebūk insisprendęs – velnias ant kupros atsitūps LTR(Ant). Prie durų stovi Morta karingai įsisprendusi J.Avyž. Rankas, jei tuščios, laikyk nuleidęs; neįsispręsk – tai paniekinimo ženklas Vaižg.
4. refl. įsiręžti, ką sunkiai dirbant: Par mum rugiai, kviečiai brendę, ir berniokai įsisprendę LMD. Stovi rugeliai mūsų brendę, pjauna pjovėjelės insispréndę Dglš. Tėvas gurbe įsispreñdęs taiso ką te Mžš.
5. tr. NdŽ įsmeigti (akis), įsistebeilyti: Kad mes ieškom [tavęs], kad žiūriam akis įspréndę Bsg. Akys visos parapijos mergaičių buvo įspręstos į jį Blv.
6. pakinkyti: Įsprę́sk ašvienį į važį, aš važiuosiu J.
| refl. tr. NdŽ.
2 išsprę́sti tr.
1. K, Jrb apimti sprindžiu: Lašiniai stori, neišspréndami Vn. Rugių varpos neišspréndamos – toki gera dvaro žemė Šts. Veizėk, kokį aš didelį sprindį išspréndu Plt. Jis savo sprindžiu beveik pusę aršinos išsprendžia Rd.
2. refl. Krkl, Plt, Vkš įsiremti rankomis į šonus: Tie šoperiai stova išsispréndę, o motriškos plėšos Krš. Išsispréndė i stova kaip apaštolas Lkv. Šoka išsispréndęs kaip vel[nia]s priš žaibus Šts.
3. LVI803, Ser, DŽ1 ištempti: Pasiimk mažąjį sprąstį ir išsprę́sk avinelio kailelį Vkš.
4. išimti ką įstrigusį: Neišsprendžiu, neišimu R331, MŽ443.
5. Rtr, Š, Ser prk. iškinkyti: Išsprę́sk arklį iš vežimo, geriau paės J.
2 nusprę́sti tr.
1. K sprindžiais atmatuoti: Nusprę́sk tris sprindžius J.
| refl. tr. K.
2. Ser prk. nukinkyti.
2 pasprę́sti
1. refl. Bgt įkliūti, įstrigti: Vaikas pasispréndė už skrynios ir neišlenda Skr. Benešdamas maišą pasispréndžiau tarp durų Rs. Pasispréndė paršas į tvorą Jrb. Teip terp tų krūmų pasispréndė [ragana] ir užsikabino Kdl. Vilkas …, išlįst norėdamas, ne pratilpo, bet pasispréndo Jrk39.
2. tr. NdŽ įkišti, įsprausti: Velnias šakalukus paspréndė, tas šniūras susišniūrino, ir neverpsi Kv.
3. tr. Bsg, Srv, Škn paspęsti, užtaisyti spąstus: Pasprę́sk šįvakar spąstus, kad šeškus įkliūtų Kair. Neišleisk katės: tęnai pasprę́stos slasnos – sudilgis Mžš.
4. intr. NdŽ pamatuoti sprindžiu: Pasprę́sk (sprindžiais) ir numanysi, kiek yr mastų J.Jabl(Als). A sprindžiu paspréndei, a kai[p], tik žiūrėk, ka būtų lygiai Šmk.
5. pakinkyti: Važiuok, jau paspréndžiau arklius Krš.
| refl. tr.: Ką čia pėstiem eiti – pasispręskim sartoką ir važiuojam Mšk.
6. tr. ištempti, išskleisti: Aš saulės nebijau: paspréndu parasodnyką ir galiu eiti tolie toliausiai Šts.
2 parsprę́sti intr. šnek. pareiti plačiais žingsniais, paržirglinti: Kol parsprę́siu, bus ir vakaras Rm.
2 prasprę́sti
1. refl. prasisprausti, pralįsti: Jis sakydavęs, jog vėlių daugiaus neg gyvųjų ėsą ir jog vos galima ėsą pro jas prasispręst! BsV83.
2. smagiai praeiti pro šalį: Praspréndė nė kepurės nemovęs Šts.
2 prisprę́sti tr.
1. prigrūsti: Karbo nepakelsi – teip prispréndžiau, prikišau! Pc.
2. matuojant sprindžiu, išlošti: Prispréndžiau su sprendžiu guziką Šts.
2 susprę́sti tr.
1. NdŽ, Jnš, Rd, Lg suveržti: Sąsprandą pavalkų susprę́sk J. Pažiūrėk, a pavalkai gerai suspręsti̇̀ Škn. Duok man, matau, kad tu nesuspręsi, – reik gerai atsispirti Grz.
| refl. NdŽ.
2. suspausti: Jie akrūte buvo suspręsti kaip silkės bačkoj rš.
2 užsprę́sti tr., užsprę̃sti, užspreñdžia, ùžsprendė
1. NdŽ užkišti, užsprausti, užremti: Langą su šakaliu užsprę́sk Vdk. Užsprę́sk vartus Kltn. Man kai apavas mažas, tai su geležim užsprendžiù iš vidaus, ir išsitampo Sb.
2. refl. užstrigti: Užsispréndė už duris ir neišleida tokie kuliganai Šts. Matyt, kad neišnešma, užsisprę́s tarp durių Skdv.
| prk.: Jo reikalai kažkur užsispréndė Up.
3. suveržti: Užsprę́sk sąsprąstį pavalkų J.
4. paspęsti: Kaip jūs užùsprendėt: pelės lašinius nuėdė, o pelėkautai ir nepajudėjo Pl.
| prk.: Ant visų kelių ir takų yra dabar užspręsta maskolių sargyba TS1904,1.
5. refl. tr. užsisegti: Užsisprę́sk ir viršutinį sprąstį, kad šaltis neitų į kaklą Vdžg.
6. refl. užsispyrus reikalauti: Užsispréndė jis, kad būtum kalečnai pirtis J. Ot, ką užsisprę̃s, tu jo nieko nė parkalbėsi, nė pasakysi Mžš.