sni̇̀gti, sniñga (sneñga LD351(Sv, Ktk, Lkm), sniẽnga Rud, Ppr, sniẽga LD351(Km), NdŽ, KŽ, Aln, Jrb, sniẽgna, sniẽgti Sch348, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Mrk, Al, Alv, KzR, Vlkv, Grnk; R, MŽ, Rtr, sniẽgsta LD351(Dv), sni̇̀ga LD338(Zt)), sni̇̀go intr. Š, DŽ, NdŽ; H
1. ppr. impers. SD345, Q459, CII475, K, N, Sut, S.Dauk, M, LL231, NdŽ, GTŽ kristi sniegui: Sniegas sniẽgti Aps. Sniegas sniẽga visą dieną J. Sniñga, žiema patalą kloja VšR. Varnos žeme vaikšto – sni̇̀gs Dkš. Sniñga, pusto, teška, ale sniengas mernas Lkv. Ar čia lyja, ar čia sniẽgti? LKT346(Dsn). Kad sniñga dargnu sniegu, bus šlapdrabas, drėgnas sniegas J. Gražiai sniẽga Šk. Pradėjo sni̇̀gtienai Ds. Pradėjo sni̇̀gt nestambiai LKT127(Erž). Ka sniẽga lauke, tai sniẽga! Ar. Sni̇̀go sni̇̀go po kruopytę ir privarė [sniego] Žl. Tuoj lyt pradės, jau drebliais sniẽga Sv. Sniẽgti ir veja, tai pusnys Pls. Sneñga i sneñga, i kada čia jam bus galas! Plm. Užejo sninganti̇̀, pūga – kur eisi tokie Plng. Grįžom sningančiõ[je] Rs. Visu keliu važiavom sningančiõ[je] Škn. Ar sniẽgna, ar ką, eina kult Btrm. Kai sniẽga labai, sunku išvažiuot Lnt. Kolei nèsnigta, tolei ganiava Dglš. Ji nebijos namų savo sningant, nesa jos visi namai tur du dangčiu BBPat31,21. Sniẽga, krečia kai koše Trgn. Ale tokiom didelėm skepetom sniẽga! Trgn. Sniẽga kai lapais, kai trąšom krečia Smal. Ale ir duoda sniegas, tep kap vištom sniẽgti Alv. Sniẽgsta vištom, verčia sniegas vištom Dv. Gaidžiais sniẽgt Rud. Šiandie sniẽgti kap vyžais LKKXIII125(Grv). Sniñga ubago kąsniais Dr, Pp, Krš, Ukm. Na ir sniẽgti bobų kąsniais Mrj, Nmn. Barankom sniñga Rd. Jeigu Kūčiõs sneñga, bus geri linai Ob. Jei sniegti, tai negalima leist medžio – kirmėlės ės LTR(Rš). Jeigu Kalėdų rytą sniẽga, tai tais metais bitės seksis Ds. Sninga, drimba, rasa krimta ant muno žirgelio D71. Sniegas sniega, lietus lyja, tebėr lauke juodbėrėlis LTR(Dgl). Naktį besniẽganti, dieną belyjanti, gale kaimo mergužėlė manęs belaukianti Vlkv. Laigul lyn, laigul sning ant tavo šienelio KlpD37. Ar lyte lyja, ar snigtè sniẽga, ar mano dukrelė gailiai verkia LKT325(Lel).
^ Klevas kai pradės mest lapus, tai kai snigtè sneñga ir sneñga Ob.
sniñgančiai adv.: Sniñgančiai lij Šts.
ǁ tr. kloti sniegu: Kelius sniñga NdŽ.
2. prk. tankiai kristi, byrėti: Litai jiems lyg iš dangaus mana snigte sninga į stalčius J.Paukš.
| Bausmės už tokį nemandagumą snigte snigo ant mano galvos Pt.
3. prk. būriu lėkti, skristi: Kūliu kūliu į avilį kad sneñga, kad sneñga [bitės]! Pc.
antsni̇̀gti (ž.) intr. impers. apsnigti: Sniego paties į dvijų mastų gilumą antsnigo S.Dauk.
apsni̇̀gti ppr. impers. NdŽ
1. tr. K, N, Š, Rtr, LL313, KŽ apiberti sniegu: Visas apsnigtas, nuvargęs eina, grimzdamas giliai sniegan, jaunas keleivis J.Bil. Labai ledas api̇̀snigtas Ob. Visap būna, ir apsniẽga kada [paklotus linus] Švnč. Šįmet apsni̇̀go burokus nekastus, kopūstus nenukirstus J.
| prk.: Žemė apsnigta žiedų lapelyčiais rš.
^ Lekia arklys po putom – kap api̇̀snigtas Tvr.
ǁ intr. apkristi sniegu: Laukėmos nerovę batvinių ir apsni̇̀gom Šts.
^ O darže medžiai lyg apsnigę I.Simon.
2. intr. R, MŽ27 pasnigti: Žiemą kaip tik apsni̇̀go, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan Dgč. Spalio mėnesį apsneñga Rk. Gerai, kad apsni̇̀go, o taip būtų reikėję ganyti Klk.
atsni̇̀gti intr.
1. K, KŽ ateiti su sniegu: Atsniñga juodas debesis Š.
| impers.: O kap smarkiai iš vakarų atsniegti! Vlkv.
2. refl. impers. KŽ smarkiai snigti: Atsisni̇̀go jau per Kalėdas Š.
įsni̇̀gti intr. ppr. impers. K, Rtr; N
1. NdŽ, Ser, KŽ patekti sniegui į vidų: Įsniñga pro plyšius daržinėn Š.
ǁ tr. priberti sniego į vidų: Butas visai į̇̃snigtas KI355.
2. užkristi sniegui, užsnigti ant ko: Ant medžio (= į medį) įsni̇̀go apskardas, ynis, šarma J. Kad rudenį įsniñga į medžių lapus, sako, tą metą vagys vogs Šts. Žiemos tenai nebuvo, nesgi sniegas negalėjo įsnigti S.Dauk.
3. refl. NdŽ, KŽ, Ds, Lp įsismaginti snigti: Kad įsisni̇̀go, tai lig kelių prisnigo Š. Įsisni̇̀go, jau ubago kąsniais drimba Vkš.
išsni̇̀gti ppr. impers.
1. intr. Rtr, KŽ iškristi sniegui: Išsni̇̀gs sniego, i būs šilta Lkv.
2. tr. sudrėkinti, atšaldyti (apie užkrintantį sniegą): Lietaus išlyti, sniego išsnigti – tai raudoni veidužėliai JV170.
3. tr. Š su sniegu nuleisti, išmesti: Turbūt tave išsni̇̀go, kad per tokį sniegą atvykai? Prn.
4. refl. Š, Rtr, KŽ liautis snigus.
nusni̇̀gti impers. Š
1. intr. K, KŽ, LTR(Vlkv, Grv) pereiti trumpam sniegui: Už jūrelių, už marelių nulijo nusni̇̀go su tuo jaunu bernužėliu bekalbant bešnekant DrskD36.
ǁ nueiti tolyn su sniegu: Nusnigo, nubaltavo, nupūtė vėjais žiema rš.
2. tr. Ser nukloti sniegu, apsnigti: Rytą atsikėlę pamatėme nùsnigtus laukus NdŽ.
3. tr. LB18 susnigti: Aš nulytoji, aš nusnigtóji, matušės nutartoji JD69. Nor nulėks, nor parneš – nebus tokios gražios: nulytos, nusnigtos, vėjelio nupūstos LTR(Vrn).
pasni̇̀gti ppr. impers. Rtr, Š, KŽ; M, L
1. intr., tr. Aln iškristi sniegui: Sniego pasni̇̀go naujo Ėr. An linų sniegas pasni̇̀gs – gražūs buvo, baltūs Pls. Iš nakties buvo pàsnigta, bet dabar nuleista Grž. Buvo šviežiai sniego pasnigta, tai rado pėdus LTR(Slk). Kai pasneñga, tada matos, iš kur ateita [šeško], kur nueita Ob. Pasni̇̀gusio[je] vežė mėšlą, ant sniego išbarstė Vdžg. Po švento Kazimiero (kovo 4 d.) tik pasni̇̀go, o teip par visą žiemą buvo brada Dkk. Kada ažušąla, ledas čystas, sniego pasniega Aps.
^ Pasni̇̀go kaip nekrikštytiem (sakoma, jei kas netikėtai atsitinka) Kš.
2. intr. kurį laiką snigti: Dar dieną antrą pasni̇̀gs NdŽ.
3. tr. padengti sniegu: Pasni̇̀go kelius NdŽ.
pérsnigti intr. impers.
1. KŽ kurį laiką snigti.
2. K, KŽ liautis snigus.
prasni̇̀gti intr. NdŽ sningant praeiti: Prasninga žiemos, vasaros pražydi rš.
prisni̇̀gti impers. Š, NdŽ
1. intr. K, L, Rtr, KŽ, Pb, Krs, Sk, Trk daug pasnigti: Sulig namais sniego prisni̇̀gs Dglš. Sniego daug prisniẽga Rtn. Daug sniego prisnienga Vlk. Kiek daug sniego yr prisni̇̀gusi Trk. Šiemet lygiai prisni̇̀gus, pusnų nėr Erž. Kap prisniẽgti, tai eina vaikai mokyklon Pv.
prisnigtinai̇̃ adv.: Prisnigtinai̇̃ snigti NdŽ.
2. tr. Skr priberti sniego: Tavo vilnos jau prisnigtos, o tu nesigėdi LTR(Plv).
ǁ intr. pribirti sniego: O tu meška, tu piktoji, ko laužyne sėdi, kai tavo kudlos prisninga, ar tu nesigėdi? LTR(Ilg).
3. tr. nukloti sniegu, gausiai apsnigti: Klaidžiojo be kelio po prisnigtus laukus J.Balč.
susni̇̀gti
1. intr. NdŽ, DŽ1, N sningant apkristi sniegu: Susni̇̀go visi drabužiai J. Ana globstos, dangstos, kad nesusni̇̀gtų J. Sulyna, susniñga viskas an lauko Krš.
2. tr. impers. apiberti, apkloti sniegu: Visą susni̇̀go Grž. Kurgi eini visas sùsnigtas, nuskratyk [sniegą] – peršlapsi Lel. Parejo sulyta, susnigtà, vėjo nupūsta Nmn. Sùsnigts argi sulyts pas šiltą kakalį traukies K.Donel. Nesùsnigtos malkos tai gerai kūrenas Dglš. Ten ant lauko susnigti̇̀ šiaudai Pc.
užsni̇̀gti ppr. impers. Š, NdŽ
1. intr. Rtr, KŽ, Mrc, Brš, Trk iškristi sniegui, pasnigti: Sniegas užsni̇̀go, jau žiema J. Jis karvių nešers: žolės yra – ganys, kol užsni̇̀gs Pc. Ir užsni̇̀go pirmutinis sniegas, suvarėm gyvulius an kūtę Dj. Užsniñga ir vėl nuleidžia Krs. Einu einu, sniego šviežio užsni̇̀gę – ne tako, ne nieko Tl. Žiemą bus ažùsnigta labai Pb.
2. tr. N, K užkloti, užversti, nukloti sniegu: Kelius užsniẽgti Mrc. Kai snenga, tai bėda, mano kelelius visus ažusneñga Ob. Dygo grybai, net užsni̇̀go Mrc. Naktį pėdų neužsni̇̀go, pėdsaks pasiliko JD410. Visos vėžės ažùsnigtos Klt. Pavasarį šiteip žolę kad užsniẽgta, tai trąša Erž. Ant užsnigtõs pašalo, ne ką tejus to šalčio Erž. Pirkia buvo ažùsnigta, dures reikė buvo atkasinėtie Aps. Atvažiuoja, būdavo, tėtytė iš miško ažùsnigtas Skp. Žiemą kai ažusniẽga, tai neišeisi Krd.
ǁ intr. prikristi sniego, apsidengti sniegu: Kelias užsnigęs KII385. Užsnigę grioviai ir keleliai, net vieškelis menkai pažinti I.Simon.