skam̃binti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, skámbinti (-yti K, Skr) Rtr; H, R, Sut, LL303 caus. skambėti.
1. intr., tr. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę rš. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi Žem. Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys J.Avyž. Skambino dalgius, šluostėsi prakaitą ir palengva pradėjo po kelis kalvos linkui slinkti Žem. Jeronimas, baigęs pradalgį, ilgai pustykle skambindavo dalgį, kol Ona surišdavo paskutinį pėdą V.Bub. Pradeda dalgiu skámbinti – pempės išleka DūnŽ. Varpelį skámbinti K. Ana skambina stygą kanklių J. Skambin mergelė raktelius JD1529. Vaikščiojo tėtužis po margą dvarą, aukso rakteliais skambindamas, savo sūnyčius jau keldamas RD36. Bėrą žirgą mudrinau, pentinėlius skambinau LB32. Parbėga žirgas, garsiai žvengdamas, aukso kilpelėm garsiai skambindamas LTR(Ldvn). Špielmonai susibėgo ir savo būriškus ant šokio skam̃bino žaislus K.Donel.
^ Kaži kas kaip skámbinte galvo[je] skámbina – a pradėsu kvakti Rdn. Nu baimės mirusiam bezdalais skambina VP35.
skam̃bintinai adv.: Gerus dalgius skira skámbintinai (iš skambėjimo sprendžia) Šts.
2. intr. duoti signalą, pranešti ką (varpu, skambučiu ar kt.): Jau skambina su skambučiu J. Pasakyk, kad esi gudrus, kurio čia dabar meto skambina J.Jabl. Ko dabar skambina? – Pietų J.Jabl. Dvare skambina karvėms milžti Žem. Pirmai [spiečiant bitėms] su varpu skam̃bysi Mšk. Kad bitys spieta, reik uždaboti, skam̃byti Pgg. Dvaro skam̃bina po pietų Dkš. Skambina sumai, ir bažnyčia bematant prisipildo V.Myk-Put. Varpai skámbino, kol išlydėjo iš Kuršėnų žemės DūnŽ. Kai laidodavo, skam̃bydavo varpais Žg. Dureles vėriau, langelin skambinau LTR(Slk).
^ Skam̃bina už teisybės dūšią (nebėra teisybės) Kt. Girdžia skambinant, ale nežino kur Erž. Penkių kartų neskam̃bina – vis vienąkart (apie kartojimą) Trgn.
3. intr. DŽ, Kal, Rmš susisiekti, kalbėti telefonu: Dvi kapeiki sumokėk i skámbink [telefonu] Krš. Tu bėk pri tilipono, skámbink – ans jau dega! Als. Skam̃bino į Raseinius, a nematė senio Jd. Jėgu skam̃bins vaikai, pasakyk, tegul nesvažinėja [lankyti] Adm.
4. intr., tr. DŽ atlikti kūrinį (muzikos instrumentu): Atsisėda prie pianino ir ima kažką audringai skambinti P.Vaičiūn. Svečiuose pirmą kartą išgirdau skambinant fortepijonu LzP. Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Giesti giesmes naujas ir skambina organais Mž200. Išpažysiu tavi, skambindamas kankles M.Valanč. Skambinu ant strūnų (styginiu instrumentu) SD20.
5. intr. DŽ1 skambėti: Varšuvos laiku skam̃bino zvanai Grv. Tuo laiku pradėjo varpai skambinti, šunes loti, gaidžiai giedoti, ir jaunikaitį suėmė LTR(Rk).
| Vyturėlių balsai skambin be paliovos RD205. Lietus pradėjo skam̃binti Krk.
ǁ čiulbėti, čirenti: Visą dieną skámbina toks lazdyno paukštelis Yl.
6. tr. daryti aidintį, skardenti: Gieda, skambina sodą V.Piet. O laukus visur bei pievas skam̃bino garsai K.Donel. Gervins, ik debesių juodų dyvinai kopinėdams, … skambino dangų K.Donel.
7. intr., tr. prk. viešai apie ką kalbėti, garsinti: Esu ir visai menkas buvęs žmogus, daug tingėjęs, todėl prašyčiau daug manęs neskambinti J.Jabl. Tu manę neskam̃byk (neplūsk, nerėk, kad visi girdėtų, visas sodžius skambėtų) Lp. Ar tu negirdėjai, kad apie tai skambina po visą kraštą? J.Balč.
◊ apie ši̇̀kną skam̃bina vlg. mirtis ateina: Skámbina apie ši̇̀kną, galas jau Šv.
į (kieno) kùprą skam̃binti mušti: Na, tai į mano kuprelę ji skambino J.Marc.
kiaušiùs skam̃binti vlg. būti be darbo, tinginiauti: Jonis antai kiaušiùs pavenčiūs skámbina Trk.
láidotuvių varpai̇̃s skam̃binti pranašauti pralaimėjimą: Ir Vilniaus krepšininkai įrodė, jog per anksti norėta jiems skambinti laidotuvių varpais sp.
ri̇́etus skam̃binti būti be darbo, tinginiauti: I skámbini ri̇́etus atsisėdęs KlvrŽ. Veizėk, ka neskambintumi ri̇́etus, į trobą įejusi KlvrŽ.
su dantimi̇̀s skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantėmis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon M.Valanč.
(kam) šónus skam̃binti mušti: Jis nuolat skam̃bina pačiai šónus Ėr.
varpai̇̃s skam̃binti plačiai kalbėti, nešioti gandus: Tuščiai niekas, brolau, varpais neskambina J.Marc. Jei kas negerai, kvieskit mane į mokyklą, nėra ko čia per visą gamyklą varpais skambinti sp.
apskam̃binti
1. tr., intr. prk. išnešioti girdus, kalbas, apskelbti: Ji tokia vėjo papliauška: išgirdo ką, tai visur ir apskam̃bino Jž. Apie Juozus labai negražiai apskam̃bino – kur jiems ir akis dėt Krok. Ta ilgliežuvė visur apskámbino, skamba visi pašaliai DūnŽ.
2. tr. skambinant kanklėmis, apgarsinti: Ir traukė tada Liškiavon visi tie, kur geidė ir ieškojo, kad vaidilai juos apskambintų, kad mergelės sesutės apdainuotų V.Krėv.
3. tr. šnek. aptalžyti, apdaužyti: Vaikesas … gerai apskambino senąją raganą teip, kad ta apsirgo ir numirė BsMtII171.
atskam̃binti Š
1. intr., tr. paskambinti, kiek reikia, ką skelbiant (ppr. varpais): Jau visi poterius atkalbėjo, varpais atskámbino, o jis ėmė ir pagijo Grd. Atskámbinti varpais BŽ79. Girdėjau, kad tamstą atskambino varpai [kaip žuvusį], kai buvai ilgose klajonėse rš.
2. intr. Š skambinant ateiti.
3. tr. skambinant atvežti: Jau karietą atskambino, šešis žirgus užmudrino LB151.
4. intr. paskambinti atgal (telefonu): Tegu atskam̃bina, kada atvažiuos Grl. Atskámbino: kas yra, ko pensiją sulaikė?! Pvn.
5. intr. duoti signalą centrinei stočiai, kad pasikalbėjimas telefonu baigtas: Baigęs kalbėti, abonentas padeda ragelį ir, pasukdamas triskart induktoriaus rankenėlę, duoda signalą, kad kalbėti baigė, kitaip sakant, atskambina rš.

×dasiskam̃binti (hibr.) prisišaukti skambinant (telefonu): Sugedęs tiliponas, nedasiskámbino Rdn.
įskam̃binti Rtr
1. intr. sugebėti gerai skambinti, padaryti, kad gerai skambėtų (apie varpus): Mūsų tai niekai, rusų tai įskam̃bina varpininkas Š.
2. refl. įsismaginti, įsisiūbuoti skambinant (apie varpą): Kai didysai varpas insiskam̃bindavo, tai nė keli vyrai iš karto nesulaikydavo Slk.
3. refl. Š, Rtr, Ser įsitraukti, įsileisti skambinti (muzikos instrumentu): Pianistas už sienos visai įsiskambino rš.
4. tr. skambinimu įkvėpti: Žinai, aš pats sudėjau šią dainelę. Įskambino man varpas ją širdin B.Sruog.
5. intr. NdŽ skambinant įvažiuoti.
6. intr. šnek. įpliekti, užduoti, sušerti: Kai reikės kam į pakaušį įskambint, susiras [lazdą] Nm.
išskam̃binti; LL287
1. intr. Ser kurį laiką skambinti (varpais): Visą valandą išskam̃bino visais varpais (pusiaugavyje) Š.
2. tr. paskambinti iš eilės (visais varpais): Išskámbinti po eilei (visus varpus) BŽ355.
3. tr. sugebėti paskambinti (muzikos instrumentu): Gyvos gaidos nemoka jau išskambinti mūsų gadynės pianistai rš.
4. tr. paskambinti, išmušti (apie laikrodį): Laikrodis seniai buvo išskambinęs devynias Db.
5. tr. Lks išdaužyti, iškulti (stiklą): Kas tą langą išskámbino? Up. [Sprogimas] arti esančiųjų butų langus išskambinęs TP1881,26.
6. tr. skambinant, žvanginant kuo, išvaryti: Vos beišsigavo iš vyrų rankų – išskambino aną su petelne Šts. Kad išeitų [nedoras buhalteris], su blėkoms reikėtų išskámbinti DūnŽ.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti, išsrėbti (iš katilo ar metalinio indo): Varinį taip išskámbino, kad nė lašo neliko, nė šuniuo Lkv. Išskámbinom visus kopūstus [iš varinio] Lkv.
8. tr., intr. šnek. skambinant, susidaužiant išgerti: Išsiurbčiojus ir išskambinus po geroką taurelę, liežuviai savaime atsirišo Vaižg.
nuskam̃binti
1. intr., tr. DŽ duoti signalą, paskambinti (varpu, skambučiu): Bažnyčios varpai nuskambino pavojų rš. Seniai dvare nuskambino pietums P.Cvir. Jau nuskãmbino mišių Lnkv.
2. tr. nuvežti skambinant: Kunigėlį nuvežė, nuskam̃bino Db.
3. tr. prk. pagarsinti: Parsivežė Mikasę ir visą apylinkę sukėlė ant kojų, nuskambino savo vardu J.Marc.
4. tr. greitai nupjauti: Už diena (instr. sing.) nuskámbinau tą pievą – geras dalgis Dr.
5. tr. šnek. išgerti: Vedu nuskámbinov žemėn [degtinę] nu tai gyvatei (kurioje gyvatė buvo užpilta) Krtn.
paskam̃binti Š, DŽ1, paskámbinti K, Rtr; Sut, N, LL156, Ser
1. tr., intr. pažvanginti, pabarškinti, padaužyti: Žydas pasižiūrėjo ant pinigą, pavartė, da paskambino ir šmukšt kelnių kišenėn LTR(Kp). Pirkėjas, indą paskambinęs, nustatydavo, ar nesutrūkęs rš. Stiklus (stiklais) paskam̃binti NdŽ. Jis paskam̃bino į savo stiklą NdŽ. Nuvelka tą mano brolį, paskam̃bino (barškindamas pirštais, paklauso) širdį Žml.
^ Ne puodas – nepaskámbinsi žmogų, ar ans geras yra, ar negeras Skdv. Ne puodelis – nepaskam̃binsi į žmogų LKT88(Vž).
ǁ tr. paduoti skambinant, žvanginant: Nutraukėte šiltus, skanius pietus ir vargšui išbadėjusiam skarmaliui dosniai paskambinot kelis centus V.Myk-Put.
ǁ tr. D12 pamesti skambinant: Kad aš jojau pas mergelę šiuom mintu keleliu, ir pamečiau, paskambinau aukso padkavėlę JD482.
2. intr., tr. kiek skambinti (varpu, skambučiu): Durų skambutį paskam̃binti NdŽ. Su skambalu paskam•binti J.
ǁ intr. įstengti (gerai) skambinti, išduoti darnų garsą: Varpai skamba labai sutartinai ir labai švelniai. Nei vienoj bažnyčioj teip nepaskambina LTR(Dkk).
ǁ intr. suskambėti: Paskam̃bino durų skambutis NdŽ.
3. tr., intr. duoti signalą (varpu, skambučiu ar kt.): Kaip atgulėv, ir an pietų [= pietums] paskambino, vedvi vis neatsibudov Als. Paskam̃bino pietų NdŽ. Jau paskambino mišiom Rd. (Mirusiam) varpais paskam̃binti NdŽ. Mokytojas išėjo iš klasės, nesulaukęs paskam̃binant NdŽ. O aš nusieičiau į tėvelio dvarą, paskambinčiau po langeliu, rasi mane leistų? JV823. Eik už mano trobikės, paskambink kamanikes. Kaip atbėgs mano arklys, klausykis, ką jis sakys DS53(Rs).
4. tr., intr. pagriežti muzikos instrumentu: Fortepijonu, kanklėmis, gitara paskam̃binti NdŽ. Gerai! tai čion tarnaukie, o kad pasibaigs metai, tai kankles paskambink, tai aš būsu pas tave BsMtI168. Suktinį paskam̃binti NdŽ.
5. intr. Als, Knt, Trk pakalbėti, pakviesti, susisiekti telefonu: Norėjau tau paskámbyt, ale neprišaukiau Jrb. Paskámbinai [greitajai] – tuo pribūna Pj. Paskam̃bino, kad tenai lietus didelis buvo Dgp. Paskam̃binti į paštą NdŽ. Atsisveikindamas jis paprašė mokytoją, kad ji po dienos kitos paskambintų telefonu J.Dov.
| refl.: Pasiskámbink, ka žinotumi, a gausi, a ne Gršl. Pyksta, ka negal pasiskámbinties Klk.
6. tr. prk. paskelbti, pranešti, informuoti: An bažnyčios paskámbina, kas žanijas DūnŽ.
pérskambinti
1. intr. baigti skambinti: Perskambinus mišių, visi jau buvo savo vietose rš.
2. intr. kurį laiką skambinti: Parskambino iki šio laiko su skambalu J.
3. tr. užslopinti, nustelbti skambinimu: Tranų balsą párskambinau, ir bitys nėkur nebišlėkė Šts.
priskam̃binti intr.
1. pranešti telefonu: Priskambino par tiliponą, kad mirusi jau Šts.
2. refl. LL21, Ser, DŽ1 prisišaukti pasikalbėti telefonu: Nubėga pri tos gaisrinės, pri tilipono – neprisiskámbina Als. Paskambino, neprisiskámbino nėkaip DūnŽ. Sveikatą galima prarasti, kol prie jūsų prisiskambini rš.
3. refl. NdŽ iki valios griežti muzikos instrumentu (fortepijonu, gitara ir pan.).
4. Mrj juok. euf. prisišlapinti.
suskam̃binti Š, DŽ1, suskámbinti Rtr
1. tr., intr. sužvanginti, subarškinti: Dalgiu suskámbins – ir išlėks paukštukai Grd. Dalgį pasistatęs, suskambino, sužvangino, su pustykle per ašmenis sučerškino Žem. Nesuskam̃bink raktelių, nepribudink tėvelių (d.) Švd. O kad aš ėjau į margą skrynelę, raktužius suskambinau, močiutę pravirkdinau JD21. Rakteliais suskambysiu, tėvulį pribudysiu KrvD110.
2. tr. trumpai paskambinti: Pašto arkliai dveji stovi galvas nuleidę, tik kartas nuo karto skambalą suskambina Žem.
ǁ intr. suskambėti: Kai važiuoja vinčiun ir suskam̃bina varpai – bus nelaimingi [jaunieji] Ut.
3. tr., intr. DŽ duoti signalą skambinant (varpu, skambučiu ar pan.): Suskam̃bino pusryčių Š. Kažin kas suskam̃bino duris: eik atidarytų Š. Suskam̃bina – metam ir einam valgyt Gg. Tik ką buvau papusryčiavęs, kažkas ūmai suskambino už durų Blv. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem. Suskambinę su varpeliu, kad jis parstotų sakyti, o šis ne – vis sakąs ir sakąs Sln. O kad tau reikės to žirgo, išejęs į laukus, suskambink su kamunomis, ir tuoj jis pribus BsPII32. Išgirdo – mišioms suskambino Sd. Varpininkas suskambino didįjį varpą M.Valanč.
4. intr. paskambinti (tam tikrais muzikos instrumentais): Aidžius garsiai suskambina kankliais V.Krėv.
5. intr. paskambinti visiems reikalingiems: Suskámbino, viską sužinojo Pvn.
6. refl. DŽ1, Ser susisiekti, susikalbėti telefonu: Važiuot nereiks, mes jau susiskam̃binom telefonu Mrj. Susižino anie, susiskámbina Rdn. Susiskam̃bino tiliponu, visa žinojo Adm.
7. tr. šnek. smagiai išgerti: Suskambinov konjako butelką Ggr.
užskam̃binti
1. intr. Ser duodant signalą, pradėti skambinti: Užskam̃bina – ariam, šienaunam, suskam̃bina – metam ir einam valgyt Gg. Tik užskambino, ir įėjau į bažnyčią Gs. Ažuskam̃bino ažu dūšią: tykus oras – girdis Klt. Paskirtame laike aparatas užskambina V.Kudir.
2. tr. skambinimu užklupti: Daugsyk ir užskam̃bina [varpais] beinančius [į bažnyčią] Gs.
3. refl. NdŽ įsismaginus ilgai skambinti muzikos instrumentu.