zir̃zti, -ia, -ė intr.
1. Jn(Kv), Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Dgč, Mlk, Akn zvimbti, bimbti: Musis zirza arba birba Kos161. Ko zirzi kaip vapsa kumelės subinė[je] įlindusi J. Kai atsigulu vakare, tai uodai lenda ir lenda prie manęs zirzdami̇̀ Skrb. Bitės zir̃zia po vikus Ėr. Pirkioje zirzė pabudusios musės J.Paukš. Uodai apei ausis zir̃za Krkl. Mikis, primerkęs akis, klausosi, kaip zirzia bitės gėlių žieduose I.Simon. Tuomet katė apsimetė negyva, pradėjo net musės po jos gerklę zirzt MPs.
2. Sg, Bsg ūžti, burgzti (apie mašinas, įrengimus): Zirziamasis šauktuvas (vibratorius) VĮ. Girnos zir̃za teip palengviukais, traška ten tie grūdukai End. I zir̃s rykmečiais tos girnikės Pj. Čia prie autobusų stoties zir̃zia ir zir̃zia pardien [mašinos] Slm. Aš sėdžiu, pakalena duris, o senis negirdžia – televizorius zir̃zia Mžš. Kas do lovys (orlaivis) plaukia: toks ilgas, neatamenu, ans zir̃zia, a ne Kvr. Virš miško jau zirzė pora ar daugiau lėktuvų A.Rūt. Sunkvežimis gatvėje vienodai zirzė M.Katil. Tai zirzia užsuktas laikrodis rš.
| Elastingai susiglaudžia spyruoklės, zirzia traukiama virvė A.Škėm. Langai zir̃zdavo (drebėdavo), kaip šaudė Grd.
ǁ impers. spengti: Ma[n] smilkiny zir̃zia Rg.
3. DŽ, NdŽ, Žml, Rd, Šl, Ps, Skp, Rk, Slk, Lb, Skr, Rs, Bdr, Sg verkšlenti: Tas vaikas visą dieną zir̃zia, gal nesveikas Smn. Moma kūrena pečių paskėlus ryto, o anas jau zir̃zia Švd. Ko zirzi̇̀, ko nori? Kl. Vaikas miego nori, tai ir zir̃zia Mžš. Nezir̃zk, vyriškuo (sakyta 3 m. vaikui) negražu! Drsk. Vaikas verkšleno per miegą, zirzė lyg musė, voro smaugiama, lyg guodėsi, valandomis šypsojo LzP.
4. DŽ, NdŽ, Ps, Slč, Rgv, Pc, KlvrŽ, Brs niurnėti, priekaištauti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Visą laiką zir̃za i zir̃za, negal žinoti, ko anai trūksta Pln. Žmonys įpratę zir̃zti: negerai i negerai Krš. I žemės atrėžė tris aktarus, i pensijos tūkstantės – zir̃za, i gan Krš. Kai[p] tu nezir̃si, ka tavo vaikas geria, keikias Bb. Pry darbo nėkas nèzirza į ausį, o numien tos bobos! Jdr. Oi yra zirzančių̃ bobų – nu ryto lig vakaro – vyrą utės galia apstoti Krš. Dėl [nupjautos] kojos nezir̃zk: žabarą įsikišk ir eik (juok.) Krš. Iš kantrybei veda: ans tura, tečiau zir̃za i zir̃za bjauriai: kitam paskūjį kad galėtum išplėšti Dov. Eina zirzdamà, kriokdama, kame gaus išgerti Sd. Ko zirsi̇̀ kaip mažas vaikas Dbk. I zir̃za kaip musėlė aplink ausis Vvr. Nezir̃zk kaip ubagas, kruopus pabėręs Pln. Nezir̃zk, mauk į šalį nu muno galvos Eig.
^ Zirzi̇̀ i zirzi̇̀, i nemiršti Pvn.
5. DŽ, NdŽ, Žg, Skrb, Btr, Bsg, Kv, Krp, Skd įkyriai prašyti, kaulyti: Ana vis zirzdamà vaikščio[ja] J. Ko čia zirzi̇̀, vis tiek neduosiu Sug. Prisisto[ja] i zir̃za: – Mamal, rublį… End. Žinai, vaikas ko užsimanęs zir̃s zir̃s, neapsikentęs ar patenkinsi, ar par užpakaliuką uždroši Krš. Adutelė zir̃za laikrodžio End. I vėl jis ėmė man zir̃zt po ausia Ėr.
^ Zirzi nezirzi kaip kniuisis – vėdaro negausi Gršl.
6. prastai dainuoti, griežti: Dabar kaip zir̃zia, tai tokių nedainuodavom, būdavo, kai paleidi balsą, tai skamba Alz.
7. šaukti, rėkti: Įeisu velniams, ka eis anie zirzdami̇̀ KlvrŽ.
ǁ bliauti:
^ Veršiu nezir̃zęs, jaučiu nebaubsi Štk.
ǁ žviegti: Tie visai nuskriausti mažiukai [paršai] zir̃zė užpakaly, rėkė Bsg. Kiaulės vakare nebenori būt [lauke], zir̃zia, lekia namon, i baigta Dj. A ka kokis dulkimas (rūkas), tai zir̃zia [kiaulės] iš vieno, atsisėst neduoda Vdn. Atsimenu, vakaras, tai kiaulės žino: zir̃zia zir̃zia namo eit Kvr.
ǁ švilpti: Šikšnosparnis kaip pūcis – zir̃za pradėm Dov.
8. Ssk prk. skursti, vargti: Visą gyvenimą zir̃zė, dėjo kapeiką prie kapeikos Jnšk.
apzir̃zti, -ia, àpzirzė
1. tr. Ser, KŽ apzvimbti.
2. intr. apsitraukti, užzirzėti: Nupjautos medžio šakos vieta sakais apzir̃sta Jž.
įsizir̃zti, -ia, įsi̇̀zirzė
1. Grž įlėkus imti zirzti.
2. įkyriu kalbėjimu, bambėjimu įsisiūlyti: Zir̃zė zir̃zė ir insi̇̀zirzė in eilę Prn.
išzir̃zti, -ia (i̇̀šzirzia), i̇̀šzirzė
1. intr. Š, KŽ zirziant išskristi.
2. tr. įkyriai prašant gauti, iškaulyti: Vaikai visi tokie: stovės, zirs, kol išzir̃s; duosi – atsikratysi Sug. Prašė prašė ir i̇̀šzirzė karvę Jnš. Vaikai tingi, o iš tėvų i̇̀šzirzia visko – i kap pasirėdę! Prn. Ìšzirzė iš vaiko paskutinę kapeiką Kv.
◊ ausi̇̀s išzir̃sti įkyrėti: Rimas jiems ausis išzirzė, apie savo brolį bepasakodamas rš.
gálvą išzir̃sti išvarginti: Ìšzirzė gálvą su tom meliodijom Tr. Ìšzirzia gálvą, pametu [namus], einu bažnyčion Onš.
nuzir̃zti, -ia, nùzirzė intr.
1. DŽ zirziant nuskristi: Uodas tolyn nùzirzė Kp. Nuzir̃zia tolyn [bitė], kita atlekia Pmp.
2. prk. sunykti, nuskursti: Bulvės kokios nuzir̃zę Trs. Burokai buvo nuzir̃zę, dabar pasitaisė Ėr.
ǁ suliesėti, numenkti: Kiek to vaiko tėr – toks nuzir̃zęs Ėr.
| refl.: Jau tu visai nusi̇̀zirzei, negalima nė pažint Ssk.
pazir̃zti, -ia, pàzirzė intr.
1. NdŽ kiek zirzti, pazvimbti.
2. NdŽ paverkšlenti: Pazyzia, pazir̃zia vaikas, moma ir pakiša ko Sug.
3. NdŽ, Kv pabambėti, paniurnėti: Kap senas žmogus, pazir̃s, nieko nepadarysi Prn.
4. zirziant paprašyti: Da mamos galėjo pazir̃zti, o tėvelis pasakė kaip su kirviu Vvr.
5. padūkti, pašėlti: Išlėkė ir mūsų berniokėlis pazir̃zt su mergom Ėr.
prazir̃zti, -ia, pràzirzė intr.
1. praverkšlenti: Tas mūsų zirzalas visą naktį pràzirzė, nė miegot nedavė Sdb.
2. pravažiuoti zirziant: Spoksome į prazirziančius automobilius rš.
prizir̃zti, -ia, pri̇̀zirzė intr.
1. zirziant priskristi: Uodų pri̇̀zirzė pilna klėtis, neduoda miegot Ėr.
2. NdŽ užtektinai prisiverkti.
◊ ausi̇̀s prizir̃sti įkyriai prikalbėti: Jis man pilnas ausis prizirzė, kad nepaleisčiau tavęs iš akių rš.
suzir̃zti, -ia, sùzirzė
1. intr. KŽ, DŽ1 pradėti zirzti: Jau sujudo bitelės, suūžo, sùzirzė Š. Suzirzė nubudusi vėlybo rudens musė A.Vaičiul.
2. intr. įkyriai suskambėti: Suzirzia telefonas V.Bub.
3. intr. NdŽ suverkšlenti.
4. intr. sumykti: Turpynalė[je] sùzirzė karvė Rt. Vieną sykį sùzirzė ir užtilo Pln.
5. intr. supykti, suirzti: Šeimininkė suzirzusi numoja ranka J.Balt.
6. tr. NmŽ zirziant gauti, išprašyti.
užzir̃zti, -ia, ùžzirzė intr.
1. NdŽ užzvimbti: Ùžzirzė laikrodis, ir atsibudau Rdn.
2. refl. NdŽ įnikti, įsileisti zirzti, bambėti: Ažsizir̃zus ažsibuvus, ai kokia pikta boba Ant.
3. refl. bambant numirti: A užsizir̃s ta boba, a velnias apsėdo Krš.