siùsti, siuñta, siùto intr. K, Rtr, DŽ; H, R, M
1. sirgti pasiutlige: Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti K.Bor. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto V.Myk-Put. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus Blv.
^ Tegu šunys siuntie, ne žmogus J. Gerk: nė siusi, nė pusi Sch81. Nė siusi, nė pusi dėl to Vaižg(ž.).
2. nerimti, dūkti, ko geidžiant: Tos kiaulės siuñta kuilių Erž. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst Pbs.
| Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta LTR(Srd).
^ Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas Šauk.
3. labai skaudėti: Man dantys siuñta Pn. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie Trk. Popiet visas dantys pradėjo siùst Snt.
ǁ svaigti: Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta DvD292. Pilvas išputo, galva nesiùto (apie prastą alų) Lnkv.
4. šėlstant bėgti, lakstyti: Veršis siuñta po tvartą Jrb. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių I.Simon. Del šito nėra ko siùst par laukus An.
ǁ labai smarkiai lėkti: Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link J.Avyž. Traukinys siuto tokiu greitumu rš.
5. DŽ1 savavaliauti, siautėti: Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi Mžš.
6. niršti įtūžus, labai pykti: Drignių užėdęs jis siuñta J. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta J.Avyž. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta Skr. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta Trgn. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų Klt. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako Trk. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta rš. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą Ob. Ko čia siunti̇̀, kai drignių priėdęs? NmŽ. Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas PPr285.
| Policijos agentas siuto iš piktumo J.Balč.
ǁ šūkauti įpykus, bartis: Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Slm. Kurių gi čia galų dabar siunti̇̀?! Mžš.
^ Nesiusk be kunigo Prk. Nesiusk be laiko LTR(Jnš). Siùsk tu nesiùtęs! Šts.
7. DŽ išdykauti, šėlioti, dūkti: Palik vienus [vaikus], tai ir siuñta Užp. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst Lkm. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Krž. Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Lk. Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Trk. Bijo mūšio, nesiuñta Krš. Del manę galiata siùst i kūlį verst Jrb. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu Sdk. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Užg. Vis jau par nubengtuves siùsma Žr. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti Ms. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit (linksmai vakaruokit), o Svydeniai bulbas skuskit (d.) Kp. Ko siunti̇̀ kaip Šatrijos kalnas?! Rs. Siunta kaip priš lytų LTR(Pp).
^ Ko siunti, ar veselę junti? LTR(Pp).
| refl.: Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis Prk. Neatejo, nesisiùto tas velnias (ps.) Kv.
8. DŽ1 audroti: Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje J.Bil. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį V.Krėv. Vėjas siusdamas kaukė J.Balč. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta! Mlt.
9. imti smarkiai ką daryti: Siùto siùto skaudėti [paširdžiai], negaliu Grd.
◊ nė̃ siùtęs jokiu būdu, niekaip: Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs KlvrŽ.
siùtusio káilio piktas, pašėlęs: Jis siùtusio káilio Žml.
apsiùsti intr. Rtr; Sut, LVI129
1. Zp apsirgti pasiutimo liga: Šuva apsiùto Ds.
2. J, Grg įdūkti, įšėlti: Oi ans yra apsiùtęs! Kl. Jau tikrai mano vyras apsiùto Klt. Visi vaikai kap apsiùto – neleidžia tėvui ženyties! Ml. Bet anys apsiuto ir kalbėjo terp savęs, ką Jėzui turėtų padaryt Ch1Luk6,11.
◊ kai̇̃p apsiùtęs labai smarkiai (ką daro): Skraido bobos kàb apsiùtę Lz.
atsiùsti intr. atsišėlti:
^ Nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti žildamas Vaižg.
įsiùsti intr. Rtr; Q414, M
1. DŽ, NdŽ, Vkš įniršti, įdūkti: Įsiunta arkliai R. Žvėris baisiai įsiuto rš. Girtas įsiùto ir pradėjo sūdus daužyti J. Kažin ko įsiùtęs vyras parejo namo ir ėmė šėliotis Š. Parėjo įdūkęs, įsiùtęs Prn. Jisai an Jono įsiùto ir norė[jo] paduot darbam Šn. Žmonys insiùtę, užpykę buvo Kb.
| refl.: Įsisiùto: ka galėtų, šaukšte [v]andens prigirdytų! Krš.
2. refl. išdykaujant įsišėlti: Įsisiùto [vaikas], nebužmiegta Krš. Kai įsisiùto – daikto nebėr! Lb. Tą dieną vaikai buvo be proto įsisiùtę Pln.
3. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Įsiùto veršiai laigyti, paleidau [iš aptvaro] Grd. Dabar jis kad įsiùto gert Snt.
išsiùsti intr. Rtr; Sut, M žr. pasiusti:
1. Sv, Slk Aniemet buvo lapių išsiùtusių Strn. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin Klt. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus Švnč.
2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai gali išsiùst Str.
3. Dabar marčios išsiust[ų], kad reiktų mošom duot pasoga Rš.
4. refl. užtektinai prisidūkti, prisišėlti: Išsisiunta, perdega, o kai sukuria šeimos židinį, iš lėto žėruoja tartum žarijos J.Avyž.
◊ kai̇̃p išsiùtęs labai smarkiai, greitai (ką daro): Laksto kàp išsiùtus Dglš. Tupi kampe paspūtęs, lekia par laukus kai̇̃p išsiùtęs (šautuvas ir kulka) Slk.
nusiùsti
1. žr. pasiusti 2.
| refl.: Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis! Kl.
2. intr. labai greitai, smarkiai nulėkti: Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko rš.
3. intr. padvėsti: Turėjau tris paršelius, vienas nusiùto Skdv.
4. tr. šėlstant, ūžiant praleisti, iššvaistyti: Visą butą (ūkį) su mergoms nusiùto Šts.
| refl.: Siutau ir nusisiutáu amžinai Šts.
pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M
1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių J.Jabl.
^ Nemušk kaip į pasiutusį šunį Žvr. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo Gg. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda (labai stori) Všv. Izraelas bėga nei pasiutusi karvė CII589.
2. išeiti iš proto, išprotėti: Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės Trk. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži LzP. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius DP529.
| Galėjai pasiùst iš juoko Snt. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo Varn. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp Ch1Sam21,14.
^ Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį Str.
3. DŽ1 įniršti, įdūkti, pašėlti: Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką V.Piet. Tiek y[ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna Trkn. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Mžš. Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs Trk. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Všv. Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái Lkv. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto BsPIII19-20. Pasiuto kaip vokytis po pietų Plik, Akm, Sd.
^ Nepasiùsi – ne meška! Jrb. Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą VP37.
ǁ part. praet. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Mažutis, ale pasiùtęs Krs. Jau jie yr seniai pasiùtę Smln. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Jnš.
^ Pasiutusių miltų pasiutus ir košė LTR(Jz), PPr273. Užeit pasiùtęs nerimstantį Sch92(B). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) LTR. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus (šautuvas ir kulka) Rš. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
4. tam tikrą laiką niršti, pykti: Pasiùs kiek ir nurims DŽ1.
5. Pnd, Sd paišdykauti, pasišėlioti: Leisk biškį vaikams pasiùsti Bt. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Rdn. Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti Jdr.
| refl.: Einam pasisiùsti su piemeniu Šts. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi! Pj.
6. imti audroti, siautėti: Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Mžš. Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia Prn.
7. pasiautėti: Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo rš.
8. DŽ1, DūnŽ imti, įnikti smarkiai ką daryti: Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Tl. Pasiùto kirsti lytus Mžk. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Krš. Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt Stč. Kiaulės pasiùto sirgti Kž. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo Šlv. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! KlvrŽ. Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Pvn. Ka mas pasiùtom krokti! LKT101(Kv). Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Trš. Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to[je] butelko[je], tiek ir išmovė Nv. Pasiùto muno žmogus girtauti! Sg. Antanas pasiùto vėl rūkyt Rs. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą Dr. Ka pasiùto šviesties! Trk. Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti Žr. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti Krš.
9. praet. šnek. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai Mžš. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? Als. A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? Varn. A pasiùto – su saule lyja! Jrb. Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Mžš. Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės (iron.) Jrb. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Jrb.
ǁ part. praet. apie ką didelį: Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę Snt. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi! Trk.
10. šnek. patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas (nieko pikta neatsitiks) Lks. Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Pln. Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks Skr. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas Jnš. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti Kv. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks Krš. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi Krtn. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Skr. Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi! Mžš.
11. ppr. imper. šnek. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Pasiusk (žinokis) su savo karvėmis! LzP. Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai LKT155(Škn). Tepasiunta, apsieis ir be manęs Jnš.
| refl.: Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Lk. Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Trk. Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu! Kv.
◊ kad tù pasiùstum[ei] toks keiksmas: Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Grž. Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ps. Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša! Jrb.
kai̇̃p pasiùtęs labai smarkiai (ką daro): Liūb naktimis dirbs kai̇̃p pasiùtę Brs. Vėjas pučia kai̇̃p pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia Ktk. Tas vaikas nevaikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kai̇̃p pasiùtęs Lk. O musys kanda kai̇̃p pasiùtusios Tl. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kai̇̃p pasiùtęs Brs. Dirbi kai̇̃p pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Stl. Pūna ruputės kai̇̃p pasiùtusios Vvr.
nė̃ pasiùtęs[is] jokiu būdu, niekaip: Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs[is], neapsijemu klumpių padirbti Dr.
nórs (nóts, kòc) pasiùsk sakoma, patekus į sunkią būklę: Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk B.Sruog. Noriam valgyt, nóts pasiùsk (labai) Nmk. Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk Rs. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk Mžš. Nieko negaliu padaryti [jai], kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės! Jnš.
pérsiusti intr., persiùsti Rtr, parsiusti M
1. apimti pasiutligei:
^ Ir persiutęs šuva ne kaimynas Švnč.
2. M, NdŽ perpykus įniršti: Ans, ka pársiunta, nėko nebįdauža: nagų tų nebnuvaldo Trk. Pársiutau, nenoru su tokia i šnekėti Rdn. Boba siuto ir pérsiuto, mane pamačius Ss. Visi pikti, pérsiutę Prn.
3. NdŽ kurį laiką siusti, baigti siusti: Pársiuto, daba toks vaikščio[ja] pamėlinavęs Trk.
4. užtektinai išdykauti, liautis siusti.
| refl.: Siuto [vaikai], davės, kol pársisiuto Krš.
prasiùsti intr. NdŽ siuntant, pykstant praleisti: Kaip užpyko, tai prasiùto visą dieną Sb.
prisiùsti
1. intr. NdŽ gana ilgai siusti, būti įsiutusiam, įtūžusiam.
2. refl. NdŽ užtektinai prisidūkti, prisišėlioti: Tura laiko [vaikai], galia prisisiùsti Rdn. Ko čia (troboje) dar siunti, galėjai i lauke prisisiùsti Ms. Jaunysto[je] prisiuñtas, to proto nėra Krš.
3. refl. tr. išdykavimu įsitaisyti, susilaukti: Siuto [mergina], kol prisisiùto vaiką, ir aprimo Krš.

×razsiùsti (hibr.) žr. išsiusti 3: Uršuliotė razsiùto, kam in ją atavežė sergančią seserį Dglš. Razsiùto veršis, tai razpylė visas tvoras Klt.
susiùsti intr.
1. susirgti pasiutlige: Mūsų šuva buvo susiùtęs, aš pakavojau Ps.
2. DŽ, Kp užpykti, įdūkti: Susiùto jis, t. y. supyko J. Taip susiùto, kad nebesusivaldo NdŽ. Susiùtę buvo vyrai ant kunigų Šts. Susiùto [marti] i nebduoda nėko Krš. Susiuñta kartais, ka i geras vyras Rdn. Buvo susiùtę, bet susigadijom Trk. Kaip toktai buvo kalbėjęs, susiuto ir kiti prieš Judą ir užkurstė Demetrių prieš jį CII677. Susitarė prieš jį … susiutusi gauja Koro RBSir45,22.
| Antijochas, kad dasižinojo, jog vadai jo nu Judo Machabeušo pargalėti yra, susiuto iš piktumo S.Stan.
užsiùsti intr. NdŽ
1. DŽ1 smarkiai supykti, įšėlti: Aš jį paprašiau kaip žmogų, o jis kad užusiùto! Sb. Užsiùto, pradėjo šaukti Krš. Buvau smarkiai ant tavęs užsiùtęs, rodos, tik dėk į dantis Alk. Ben kiek neįtiks, tuoj ažusiuñta BM25(Č). Pusę žodžio pasakė, veizėk – jau i užsiùto Žr.
ǁ įpykus pulti ką daryti: Kad retai kada išsipagiriodamas nekaip ir bemokė, tai valsčius, žiemai atėjus, užsiuto nebeduoti nė spago medžių kurui LzP.
2. žr. pasiusti 8: Nesupratęs, ko tie žmonės taip užsiuto skaityti, paėmiau pats vieną „Nuodėmių gatvės“ egzempliorių J.Balt.