taršýti, tar̃šo, tar̃šė
1. tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jz, Žrm sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto J. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt LzŽ. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt Dv. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms] Azr. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę LTR(Plv). Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto DrskD146. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių (d.) Mrs. Tėvo plaukus vėjas taršė S.Nėr. Nesiseks gyvent, jei taršai̇̃ paukščių lizdą Upn. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse A.Vien.
| prk.: Taršo ir klaipo Dievo žodžius A.Baran.
| refl. NdŽ, KŽ: Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum J. Tar̃šos pupos par atšlaimą Dglš.
^ Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) Vlk.
ǁ NdŽ, Dsn lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Vad. Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę Str.
ǁ knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę NdŽ. Taršýti žaizdą NdŽ.
2. tr., intr. NdŽ teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt BsPIII70.
| prk.: Tar̃šo kalbą Db. Šlovę taršyti Tsk. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų Vd.
3. refl. DŽ, NdŽ siautėti, siausti, šėlti (apie stichinius gamtos reiškinius): Šiandie vėjas labai tar̃šos Pg.
4. refl. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai Ėr.
| Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) Ėr.
5. refl. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais] Dv.
6. refl. NdŽ darkytis apsirengimu.
7. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo Šil. Radau Joną kopūstus betar̃šant Skr.
8. tr. šnek. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Alv. Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt Grv. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo Pls. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Klt. Šuva katę tar̃šo Rm.
| prk.: Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį Mlt.
| refl.: Už krūtų ir tar̃šos [vyrai] Švnč.
9. tr. šnek. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo Šk. Kap taršýt gãli valdžią! Švnč.
10. tr. NdŽ veltui eikvoti (jėgas, pinigus).
aptaršýti tr.
1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas rš.
| refl.: Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais Skr. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę Snt.
2. KŽ išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršýtų šiaudų NdŽ.
3. apdraskyti: Kur itai regėta – šuva aptar̃šė žmogų LzŽ. Valstiečiai griūte įgriūva į vidų, įsitempdami gerokai aptaršytą Lapeiką A.Gric. Šunys buvo taip aptaršyti, kad medžioklei nebetiko Mš.
| refl.: Bulius po šito mūšio buvo visas apsitaršęs rš.
4. Š apdėvėti, apnešioti.
5. refl. apsijuokti, susikompromituoti: Turiu pasitraukti tolyn, kad niekas nežinotų, jog teip puikiai apsitaršiau rš.
įsitaršýti įsismaginti, įsisiautėti: Kai įsitar̃šo visi [vaikai] rėkt, tai apsiklausyt negalima Rm.
^ Įsitar̃šė kaip ubago paršas (sakoma apie dūkstantį vaiką) LTR(Rm).
ištaršýti tr.
1. Rtr, Š, KŽ, Grš, Skr, Dbč, Trgn išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša LzŽ. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną Lzd. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršai̇̃, tai supūdo [lietus] Kč. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia K.Bor. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti J.Marcin. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko Klt. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai Pc. Bobos ugnį tai ištar̃šė Rs. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus) BŽ485. Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt Aln. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina] Kvr.
| Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys J.Marc.
^ Kad tau po vieną ranką ištaršýtų! Klvr.
| refl. intr., tr. Rtr, Š, KŽ: Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos J.Marc. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai rš. Išsitaršei̇̃ ir marškinius Pls.
ǁ sujaukti, suvelti, sukuisti: Lova visa ištaršýta Ėr.
2. panaikinti, išardyti: Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė Žal. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt Ėr. Namai ištaršýti, nieko nebėr Kvr. Kazokai vaistinę ištaršė jo B.Sruog.
3. išblaškyti, išskirstyti (žmones): Ištar̃šė, išstumdė žmones karas Pc.
nutaršýti
1. tr. taršant numesti, pašalinti: Dar reikės smėlio atvežt, kad vėjas nenutaršýtų [šieno nuo bulvių duobės] Dg.
| prk.: Nori mane suvilioti, vainikėlį nutaršyti V.Krėv.
2. refl. išsidraikyti: Plaukai nusitaršę po visą pagalvį rš.
pataršýti tr.
1. Š, NdŽ, Brt, Dg pakreikti, padraikyti: Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ Skr. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai LTR(Vs).
| refl.: Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek pasitaršiusių šiaudų, vadinamų pataršomis arba padraikėmis rš.
2. žr. ištaršyti 1: Jo pėdus karvės patar̃šė LzŽ. Pilnas dvaras karvelių baltus linus pataršė, baltus žirnius sulesė Ad.
3. kiek panaršyti, padraikyti: Jin (karvė) tą gubelę patar̃šė ir neėdė Pc.
4. apteršti, apšniaukšti: Pataršýti stalai – valgyta kieno Klt.
5. šnek. patąsyti, papurtyti: Jį reikia pataršýt, kad anas pasgirt, kiek tur grašių LzŽ. Už kojos patar̃šė ir pagriuvo LKKXIII25(Grv). Nelįsk, bo imsiu ir pataršýsiu žu plaukų Pls.
| Ka suknelė, o ka da klošavinė, vėjas patar̃šo, tai teip gražu ma[n] Snt.
^ Žiūro kap ožka, šunų pataršyta LTR(Smn).
| refl.: Pasitar̃šo až krūtų OG291.
pértaršyti tr. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo J.Balt.
pritaršýti tr.
1. Sut, NdŽ, An, Rm, Sv priskleisti, pridraikyti: Visur pritaršýta šieno Dglš. Šiaudų pilnus pastaldžius pritar̃šė Krkl. Dalge ir grūdų, ir šiaudų pritar̃šo, pribūva Krd.
| refl. NdŽ: Suradau prisitar̃šiusių siūlų ir suvijau kamuoliuką Rm.
2. NdŽ šnek. smarkiai privalgyti, prikirsti.
| refl. NdŽ.

×raztaršýti (hibr.) Tvr žr. ištaršyti 1: Raztarši̇̀s [vėjas] plaukus Pb. Vėjas raztar̃šė šieną Dglš. Dešims pėdų avižų raztar̃šė [galvijai] Grv.
sutaršýti
1. tr. LL208, Š, NdŽ, KŽ, Slv, Dkš, LTR(Kpč, Mrk), Kb, Pg, Rm sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo J. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais LzŽ. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė Švnč. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti BM72(Žb). Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus] Dbč. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo Ml. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant] Kvr. Kap regi sutarši̇̀s [karvės] šiaudus Grv. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius Prl. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis TŽI256(Prl). Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę (d.) Ktv. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus S.Čiurl. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė T.Tilv.
| refl. NdŽ, Ml, Pns: Susitar̃šė plaukai ant galvos J. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant Lb. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų] Žln. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę Kur. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai Aln.
ǁ sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta Lp.
2. tr. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo Rm. Knygos senos, sutaršýtos Švnč.
ǁ sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas Slk. Bombos stubą sutar̃šė Krsn.
ǁ sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga Dglš. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) Klt. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! Kbr.
| Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutarši̇̀s [lenkų šovinistai 1936 m.] Švnč.
3. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai Ėr. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną Jrb. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Vlkv. Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) Dg.
| refl. Nč: Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) Rod.
ǁ intr. užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles Grv.
ǁ nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo Vv.
4. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese Grnk. Nepamatai, kaip sutaršai̇̃ riekę duonos su aliejum Kvr.
^ Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs Ukm.
5. tr. šnek. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Švnč. Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs Ml. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai Klt.
užtaršýti tr.
1. uždraikyti, apsklaidyti, apskleisti: Tuos takelius, kur vaikščiojai, šiaudais užtaršysu BsO322.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ užteršti: Vaikai pabuvo vieni, tai pirkią ažtar̃šė Dglš.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ, Rgv šnek. užvalgyti, užkirsti: Sėsk, užtaršýsi bulvienės Skr.