plaukýti, plaũko, plaũkė žr. 1 plaukioti:
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.