Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
įsi̇́ekti
Apibrėžtis
1 si̇́ekti, -ia, -ė (-o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns
1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Si̇́eko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis si̇́ekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Si̇́ekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur si̇́ekta, kur nesi̇́ekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą si̇́ekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23.
^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp.
siektinai̇̃ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164.
| refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob.
ǁ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls.
2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž si̇́ekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros si̇́ekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesi̇́eko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa si̇́ekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesi̇́eki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį si̇́ekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau si̇́ekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb.
^ Su karčia dangų si̇́ekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesi̇́ekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck.
| refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru si̇́ekiasi Dkš. Šaka su šaka si̇́ekias obelų – negerai Klt. Debesys si̇́ekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk.
ǁ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2.
ǁ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps.
3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Si̇́ekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Si̇́eko, si̇́eko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34.
| Siekiamoji aplinkybė (lingv. tikslo aplinkybė) J.Jabl.
| refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb.
4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš.
5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt.
ǁ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir.
ǁ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml.
6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli si̇́ekia DŽ1. Tas įstatymas si̇́ek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put.
7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų si̇́ekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo si̇́ekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp.
| refl.: Kūda mėsa si̇́ekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv.
8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol si̇́ekia BM449(A.Baran).
| refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis si̇́ektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš.
9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami si̇́eksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį si̇́eks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesi̇́ekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč.
10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo si̇́ekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus si̇́ekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią si̇́eksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn.
| refl.: Jau si̇́eksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet.
11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod.
| refl.: Alantas si̇́ekas į Mostaičius Kl.
12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš.
13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran.
14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesi̇́ekia Vilniaus Ggr.
15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408.
16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį si̇́ekti NdŽ. Si̇́ek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt.
17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl.
18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą si̇́ekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr.
ǁ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš.
◊ danti̇̀s (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesi̇́ekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesi̇́ekia Vlkv.
į ši̇̀rdį si̇́ekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.
ki̇́ek si̇́ekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš.
kójomis žẽmės nesi̇́ekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm).
kójomis žẽmės nesi̇́ekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš.
kójos žẽmių nebesi̇́ekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn.
kulnai̇̃s žẽmės nesi̇́ekti NžR būti mirusiam.
kulnai̇̃ žẽmės nesi̇́ekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn.
péntimi ùžpakalio nesi̇́ekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc.
nèt pãdai šiki̇̀nę si̇́ekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk).
prõto (rãzumo) si̇́ekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekei̇̃ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr.
rankà si̇́ekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir.
1 apsi̇́ekti tr., apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė
1. SD1115 apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti Ggr. Nedidelis, apsi̇́ekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink Plng.
2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu Rs.
3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt Lp.
1 atsi̇́ekti Rtr, Š, atsiẽkti, -ia (àtsiekia Pv), àtsiekė
1. tr. H, R, Sut, Š, DŽ įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi K.
2. tr., intr. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsi̇́ekti, prie krašto prisigauti KI542. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo LTR(Všk). Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi Grž. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę LTsIV637. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos Lnkv. Siek, ar atsieksi ligi manęs rš.
| prk.: Jo širdis pavydo n'atsi̇́ekiama KI393.
^ Tas kaimas netoli, su ranka gali atsi̇́ekt LKT240(Pš). Ožio ragai lubas atsiekia (kopėčios) Pn.
| refl. tr., intr. Rtr: Čia pušynėlį molis atsisiẽkia Krs. Atsisi̇́ekti yra kits kitą dagauti, susieiti J.
3. žr. 1 pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsi̇́ekčiau BŽ115. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas S.Dauk. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori Rdž. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių BtPvP3,11.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsi̇́ekęs, kai mirė Smln. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs prš.
5. refl. tr., intr. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi Lnkv. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? MitI223. Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) Lnkv.
6. tr. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko BsMtII57. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) Lp.
| Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) A1884,289.
7. intr. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi! Lš.
8. tr. Kos32, TŽI345(Vkš) atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsi̇́ek penkis sieksnius ir nupjauk Slnt.
9. tr. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art Vdš.
| refl.: Jau sausa [žemė] nebeatsi̇̀siekė, palaida kaip pelenai Slm.
10. tr. užkliudyti, apkalbėti:
^ Du susiėję ir trečią atsiekia Sln.
| refl. tr.: Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Bsg. Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo! Ps.
11. refl. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) Trgn.
12. tr. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra BPI339. Tai savo protu negali atsiekt MŽ218. Tai savo išmintimi n'atsi̇́eksi K. Tu mokslą mano atsiekei Bt2PvTm3,10.
1 ×dasi̇́ekti (hibr.) tr., dasiẽkti, -ia (dàsiekia Pv), dàsiekė Rod
1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) Azr. Nedasi̇́eko vaikas, ko norėjo Krš.
| refl. tr.: Palindo po eglaite, dasi̇̀siekė kortas ir kortavoja Dbč.
2. RtŽ, Sut priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės Lt. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė DS343(Vlk). Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi ČrP. Nu jau lubų nedasi̇́eksi, nevark Trk.
^ Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt Pls.
3. žr. 1 pasiekti 3: Jug i mokyklo[je], kas ukatą tura, viską dasi̇́eka Trk. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) Dv.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti M.Valanč.
5. tr., intr. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) Mrc.
| refl.: Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisi̇́ekt Stak. Arkliu turiu dasisiekt Strn.
1 įsi̇́ekti intr., įsiẽkti, -ia, į̇̃siekė
1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsi̇́eko į kišenę, čiupt už piningų Pj. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras! Lp.
2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi TS1899,6. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą Vd.
3. refl. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius Rmš. Mes buvom įsisi̇́ekę į gerus arklius Gs. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) Vlkv.
4. refl. prasigyventi: Sunku insisi̇́ekt Prn.
5. Dglš suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo Prng.
1 išsi̇́ekti, išsiẽkti, -ia, i̇̀šsiekė
1. intr. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai Šts. Aukštai, neišsi̇́eksi lig viršaus Krš. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt Rod. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui Rod.
2. tr. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsi̇́eksi – toks sijonas Krš.
ǁ išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati Dr.
3. intr. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus rš.
◊ ki̇́ek (kai̇̃p) išsiékia (išsi̇́ekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] ki̇́ek tik išsiẽkia Ktk. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau Klt.
1 nusi̇́ekti intr.
1. K, Ser ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek brš. Su savo ranka nusieks tave gelbėti prš. Nenusiekiamas N.
^ Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks KrvP(Bt).
2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė BsV382.
| prk.: Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek prš.
3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusi̇́ekia, numato KII233. Pūčka toli neša, siekia, nusi̇́ekia KII233.
4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą prš.
5. nusklisti (apie garsą): Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis PG.
6. nueiti, nuvykti: Ar nusi̇́eksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? J. Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais! Šn.
1 pasi̇́ekti Rtr, Š, pasiẽkti, -ia (pàsiekia Pv), pàsiekė Sb, Kp; L
1. tr., intr. Q651, SD43,336, Sut, M, LL24, DŽ ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį J. Pasi̇́ekiau duoną nuo lentynos ir padaviau Ds. Pasi̇́ek iš palovės man batus Ds. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu Kpč. Ištiesė ranką ir pasieko knygą Tlž. Miršte užmiršau [saldainius], o anie (vaikai) pasi̇́eko i trauka Lk. Imkit ko pasi̇́ekdamos LKKV160(Lnkv). Kur aukštai [vyšnios], nepasi̇́ekau – kas tę prilips Vdžg. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasi̇́ekt, nebė[ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį] Mšk. Mažas greičiau išlenda, didelis pasi̇́ekia Dkš. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė rš. Šuva [pririštas] gali pasi̇́ekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Jon. Prauskis ir trinkis! kur nepasi̇́eksi, aš padėsiu NdŽ. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį LTR(Mrk).
| prk.: Netoli buvo [pensija], tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) Klt.
^ Akys mato, bet rankos nepasiekia KrvP(Jnš). Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) Rmš.
pasi̇́ekiamai adv.: Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) Žem.
| refl. tr. Grd, Vdžg: Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius J.Balt. Duonos pasisi̇́ek! Pc. Pasisi̇́eko meisos, silkės, ėdė kaip didelis Krš. Pasi̇̀siekiau agurką, gabalą mėsos Žln.
2. tr., intr. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia V.Krėv. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasi̇́ekusiu ten da giliau Jdr. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasi̇́ekti Kv. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės J.Jabl. Šašėliai medžių kalnus pasi̇́ekia BM433. Išaugo aukštas medis ir pasi̇́ekė patį dangų NdŽ. Aukštai [lango] nepasi̇́ekau, paliko nenuplautas Krš. Trečią sieną pasi̇́ekė kulka [, per dvi perėjusi] Vlkv. Arklys [būdavo], kad nepasieki̇̀ pavalkų ažmaut Ob. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo! Ob.
| prk.: Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair.
^ Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi Sn. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi K.Saj. Ranka dangaus nepasieksi LTR(Km). Trumpos vadelės toli pasiekia (akys) LTR. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Ds.
ǁ prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu LTR(Aln). Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka V.Krėv.
ǁ kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia V.Myk-Put.
3. tr. LL132, Trš ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva J.Mat. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti V.Krėv. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? V.Bub. Nieko nepasi̇́ekau – tuščia parejau Krš. Pergalę, rekordą pasi̇́ekti DŽ. Pasi̇́ekti majoro laipsnį NdŽ. Pasi̇́eko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus Krš. Ans savo pasi̇́eko (išsimokė) Pvn. Valančius par vargą tą mokslą yr pasi̇́ekęs Kal. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Mair.
^ Ginču gero nepasieksi KrvP(Stk).
4. tr. sklindant ateiti, patekti kur (apie garsą, žinią ir pan.): Joks garsas negalėjo jos pasi̇́ekti per storas sienas NdŽ. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas rš. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus (sov.) rš. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai V.Myk-Put. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė rš.
^ Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! KrvP(Vlk).
ǁ pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus rš. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų sp. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų rš.
ǁ išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje rš.
ǁ ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? V.Kudir.
5. tr. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus M.Valanč. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti S.Dauk.
6. tr. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Klt. Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? Šts. O kad dabar pasi̇́ekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt Gl.
7. tr. NdŽ, PnmA, Ps, Erž, Yl, Nv vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant J.Balč. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti J.Jabl. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų K.Bor. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Ut. Šiaip taip numus pasi̇́ekau Grd. Kap dabar Dūkštas pasi̇́ekt šitokiam purvyne?! Dglš. Vos lovą pasi̇́ekiau (buvau labai pavargęs) Jnš.
^ Be pinigų Amerikos nepasieksi KrvP(Jnš).
| refl. DŽ, Plv: Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų M.Katk. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius Srv. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt Šd. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti Grl.
ǁ nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių V.Bub. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą rš.
ǁ atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų Žem.
8. intr. ateiti, priartėti (apie laiką): Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasi̇́ekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut BM239(Vl). Mažu gali ruduo pasi̇́ekt, iki baigsis karas Gs.
9. tr. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks Žem. A dar nepasi̇́ekot Ameriko? Vn. Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal DP233.
◊ kójomis žẽmės nepasi̇́ekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas KrvP(Dbg).
lig gývo káulo pasi̇́ekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului Švnč.
pirštù pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai rš.
pirštù pasiektinai̇̃ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos J.Balt.
prõto pasisi̇́ekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti Ėr.
rankà pasi̇́ekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai J.Balt.
rankà pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas rš. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės T.Tilv.
[gali̇̀] rankà pasi̇́ekt labai arti: Miestas – rankà pasi̇́ekt NdŽ. Jau miestas arti, jau gali̇̀ rankà pasiẽkt Dkš.
ši̇̀rdį pasi̇́ekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį J.Balč.
1 parsisi̇́ekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris rš.
1 pérsiekti tr. K pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo prš.
1 prasi̇́ekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė
1. intr. siekiant nepataikyti: Prasi̇́ekti pro ką NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. refl. NdŽ prasikišti.
3. refl. L, NdŽ, Rmš, Prn, Krok, Smn, Klvr prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisi̇́ekė Gs. Paskui aš prasisi̇́ekiau ir vaikus į mokslą išleidau Gl. Po kokių dviej[ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai Alv. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisi̇́ekiau Brt. Kai prasi̇̀siekėm, tai netekom sveikatos Mrj. Buvom jau prasisi̇́ekę, i vėl nauja bėda užgriuvo KzR. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti V.Piet.
4. refl. prasidėti, imtis: Neprasisi̇́ek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk J.
1 prisi̇́ekti, prisiẽkti, -ia, pri̇̀siekė žr. 1 pasiekti:
1. Q651, Š, DŽ, NdŽ Prisi̇́ekiau puodą ant lentynos Jn(Kv). Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? I.Simon. Prisi̇́eko lovio ir išgėrė [v]andinį Rdn. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti Prk. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisi̇́ektų Pc. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks Skr.
prisi̇́ekiamai adv., prisiekiamai̇̃ Erž; I: Tėvas sukabino lašinius neprisi̇́ekamai Mžk.
| prk.: Dabar jau tos mokyklos prisiekamai̇̃ LKT61(Trk).
prisiektinai̇̃
| refl. tr.: Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti I.Simon. Prysisi̇́ek saldainių, medaus – kibk Šv. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisi̇́ekdama Jnš.
2. Q316, Sut, I Su ranka lubas prisi̇́ekti KII6. Labai aukštai lempa kaba, neprisi̇́eksiu DŽ1. Argi prisi̇́eksi galūnę medžio? J. Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi Jnš. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau Rs. Ak, aukštai [dangus]! Neprisiekiama ir neprilipama DS287(Rs). Kur yra trepės? Aš neprisi̇́ekiu Šlu. Stačias neprisi̇́eksi kulti – tokį mažą varė su spragilu Krp. Prisi̇́ekti iki ko, prie ko NdŽ. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas Šts. Tę dugno nė su kokia karčia neprisi̇́eksi Erž. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisi̇́ekiau JD799. Kaip pri̇̀siekė kulnus, arklys ėmė nešt Rm. Prisi̇́eko su koja, spyrė Krš. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas TS1899,6. Jo garbės galo negali prisiekti brš.
^ Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės (langas) Sch60(B).
3. I žr. 1 pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų! Ns1860,1.
4. DŽ refl. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisi̇́ekt Jnš. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Lnkv. Nei čia daktaro prisisi̇́eksi, nei ką! Alk.
5. žr. 1 pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu (karo metais) Lnkv.
| refl. tr.: Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisi̇́ekt: noriam pietų Šmk. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisi̇́eksi miestą! Brt.
ǁ Aš maniau universitetą prisiekti rš.
6. intr. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu Ut. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok Ut.
7. tr. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas Sut.
1 susi̇́ekti Rtr, susiẽkti, -ia (sùsiekia), sùsiekė
1. tr. M, NdŽ visus pasiekti.
2. intr. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi Lp.
| refl.: Gal susisi̇́eksit čia iš vieno [dubens valgyti] Vdžg.
3. intr. sueiti, susiliesti:
^ Dvi sesulės per eželę nesùsiekia (akys) Dv.
| refl. Rtr, Š, Ser, DŽ: Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis J.Marc. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį rš. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisi̇́ekė, ugnelė ir užgeso Rdd. Jos dantỹs dančio nesusisi̇́ekia (yra iškritusių) Vlkv. Pilis požemiais susisi̇́ekė su kitomis pilimis NdŽ. Susisiekiamàsis griovys NdŽ. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) rš.
^ Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia LTR(Srd). Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia (akys) Lnkv.
ǁ refl. prk. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais M.Katk. Čia senovė susisi̇́ekusi su dabartimi NdŽ.
4. refl. Š nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisi̇́ekti DŽ1. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika rš. Mes su priekuliškiais nesusisi̇́ekiam (nesueiname, nesusitinkame) Pgg.
| Mes susisiekdavom laiškais Sv.
5. refl. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisi̇́ekti DŽ1. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais V.Myk-Put. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim Srv.
| Susisi̇́eko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo Krš.
6. tr. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom Ds. Šitos liepos i piela nesusi̇́ektum (neužtektų pjūklo ilgio) Dglš.
7. tr. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi! Ps.
8. intr. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti Lnkv. Susi̇́ek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys]! Sml.
◊ prõtą susi̇́ekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt Brž.
1 užsi̇́ekti NdŽ, užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė žr. 1 pasiekti:
1. N Neùžsiekia šieno ėdžioje Lp.
2. Neùžsiekia vaikas kepurės pakabyt po lubom Pv. Ar užsi̇́eksi užsisegt? Alk. Įkelk [gyvulius į naują vietą ganytis] tiek, kiek snukiu užsi̇́ekia Gs. Aš tę toli neùžsiekiu [plačios lovos pakloti] Lp. Led užsi̇́ekiau lentyną J. Neužsiẽktų ranka nugaros – tokis arklys jau [didelis] Ūd. Išaugo vyras neužsi̇́ekamas Krš. Sesuva neùžsiekia girnų, tai ant bačkutės užsistojus mala Alv. Upė gili: nuvažiavę pasižiūrėt, dugno neužsi̇́ekėm Btg. Iš tolo tampau papus kaip užsiekdamà Užv. Kaip tik užsiekė su ranka, aprėžė su peiliu aplink save rėžą LB238.
| refl. DŽ, NdŽ: Kiek tik užsisi̇́ekdamas apibrėžk rataną su lazda Užv.
3. tr. prk. užklupti, užtikti: Kap ùžsiekia kur, tai užplėšia (prilupa, primuša) Lp.
4. intr. užtvoti: Negaliu užsi̇́ekti – neturu lazdos Krš.
1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Si̇́eko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis si̇́ekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Si̇́ekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur si̇́ekta, kur nesi̇́ekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą si̇́ekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23.
^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp.
siektinai̇̃ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164.
| refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob.
ǁ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls.
2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž si̇́ekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros si̇́ekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesi̇́eko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa si̇́ekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesi̇́eki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį si̇́ekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau si̇́ekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb.
^ Su karčia dangų si̇́ekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesi̇́ekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck.
| refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru si̇́ekiasi Dkš. Šaka su šaka si̇́ekias obelų – negerai Klt. Debesys si̇́ekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk.
ǁ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2.
ǁ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps.
3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Si̇́ekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Si̇́eko, si̇́eko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34.
| Siekiamoji aplinkybė (lingv. tikslo aplinkybė) J.Jabl.
| refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb.
4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš.
5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt.
ǁ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir.
ǁ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml.
6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli si̇́ekia DŽ1. Tas įstatymas si̇́ek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put.
7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų si̇́ekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo si̇́ekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp.
| refl.: Kūda mėsa si̇́ekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv.
8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol si̇́ekia BM449(A.Baran).
| refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis si̇́ektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš.
9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami si̇́eksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį si̇́eks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesi̇́ekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč.
10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo si̇́ekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus si̇́ekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią si̇́eksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn.
| refl.: Jau si̇́eksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet.
11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod.
| refl.: Alantas si̇́ekas į Mostaičius Kl.
12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš.
13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran.
14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesi̇́ekia Vilniaus Ggr.
15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408.
16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį si̇́ekti NdŽ. Si̇́ek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt.
17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl.
18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą si̇́ekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr.
ǁ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš.
◊ danti̇̀s (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesi̇́ekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesi̇́ekia Vlkv.
į ši̇̀rdį si̇́ekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.
ki̇́ek si̇́ekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš.
kójomis žẽmės nesi̇́ekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm).
kójomis žẽmės nesi̇́ekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš.
kójos žẽmių nebesi̇́ekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn.
kulnai̇̃s žẽmės nesi̇́ekti NžR būti mirusiam.
kulnai̇̃ žẽmės nesi̇́ekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn.
péntimi ùžpakalio nesi̇́ekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc.
nèt pãdai šiki̇̀nę si̇́ekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk).
prõto (rãzumo) si̇́ekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekei̇̃ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr.
rankà si̇́ekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir.
1 apsi̇́ekti tr., apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė
1. SD1115 apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti Ggr. Nedidelis, apsi̇́ekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink Plng.
2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu Rs.
3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt Lp.
1 atsi̇́ekti Rtr, Š, atsiẽkti, -ia (àtsiekia Pv), àtsiekė
1. tr. H, R, Sut, Š, DŽ įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi K.
2. tr., intr. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsi̇́ekti, prie krašto prisigauti KI542. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo LTR(Všk). Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi Grž. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę LTsIV637. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos Lnkv. Siek, ar atsieksi ligi manęs rš.
| prk.: Jo širdis pavydo n'atsi̇́ekiama KI393.
^ Tas kaimas netoli, su ranka gali atsi̇́ekt LKT240(Pš). Ožio ragai lubas atsiekia (kopėčios) Pn.
| refl. tr., intr. Rtr: Čia pušynėlį molis atsisiẽkia Krs. Atsisi̇́ekti yra kits kitą dagauti, susieiti J.
3. žr. 1 pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsi̇́ekčiau BŽ115. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas S.Dauk. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori Rdž. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių BtPvP3,11.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsi̇́ekęs, kai mirė Smln. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs prš.
5. refl. tr., intr. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi Lnkv. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? MitI223. Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) Lnkv.
6. tr. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko BsMtII57. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) Lp.
| Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) A1884,289.
7. intr. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi! Lš.
8. tr. Kos32, TŽI345(Vkš) atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsi̇́ek penkis sieksnius ir nupjauk Slnt.
9. tr. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art Vdš.
| refl.: Jau sausa [žemė] nebeatsi̇̀siekė, palaida kaip pelenai Slm.
10. tr. užkliudyti, apkalbėti:
^ Du susiėję ir trečią atsiekia Sln.
| refl. tr.: Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Bsg. Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo! Ps.
11. refl. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) Trgn.
12. tr. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra BPI339. Tai savo protu negali atsiekt MŽ218. Tai savo išmintimi n'atsi̇́eksi K. Tu mokslą mano atsiekei Bt2PvTm3,10.
1 ×dasi̇́ekti (hibr.) tr., dasiẽkti, -ia (dàsiekia Pv), dàsiekė Rod
1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) Azr. Nedasi̇́eko vaikas, ko norėjo Krš.
| refl. tr.: Palindo po eglaite, dasi̇̀siekė kortas ir kortavoja Dbč.
2. RtŽ, Sut priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės Lt. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė DS343(Vlk). Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi ČrP. Nu jau lubų nedasi̇́eksi, nevark Trk.
^ Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt Pls.
3. žr. 1 pasiekti 3: Jug i mokyklo[je], kas ukatą tura, viską dasi̇́eka Trk. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) Dv.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti M.Valanč.
5. tr., intr. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) Mrc.
| refl.: Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisi̇́ekt Stak. Arkliu turiu dasisiekt Strn.
1 įsi̇́ekti intr., įsiẽkti, -ia, į̇̃siekė
1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsi̇́eko į kišenę, čiupt už piningų Pj. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras! Lp.
2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi TS1899,6. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą Vd.
3. refl. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius Rmš. Mes buvom įsisi̇́ekę į gerus arklius Gs. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) Vlkv.
4. refl. prasigyventi: Sunku insisi̇́ekt Prn.
5. Dglš suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo Prng.
1 išsi̇́ekti, išsiẽkti, -ia, i̇̀šsiekė
1. intr. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai Šts. Aukštai, neišsi̇́eksi lig viršaus Krš. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt Rod. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui Rod.
2. tr. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsi̇́eksi – toks sijonas Krš.
ǁ išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati Dr.
3. intr. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus rš.
◊ ki̇́ek (kai̇̃p) išsiékia (išsi̇́ekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] ki̇́ek tik išsiẽkia Ktk. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau Klt.
1 nusi̇́ekti intr.
1. K, Ser ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek brš. Su savo ranka nusieks tave gelbėti prš. Nenusiekiamas N.
^ Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks KrvP(Bt).
2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė BsV382.
| prk.: Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek prš.
3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusi̇́ekia, numato KII233. Pūčka toli neša, siekia, nusi̇́ekia KII233.
4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą prš.
5. nusklisti (apie garsą): Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis PG.
6. nueiti, nuvykti: Ar nusi̇́eksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? J. Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais! Šn.
1 pasi̇́ekti Rtr, Š, pasiẽkti, -ia (pàsiekia Pv), pàsiekė Sb, Kp; L
1. tr., intr. Q651, SD43,336, Sut, M, LL24, DŽ ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį J. Pasi̇́ekiau duoną nuo lentynos ir padaviau Ds. Pasi̇́ek iš palovės man batus Ds. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu Kpč. Ištiesė ranką ir pasieko knygą Tlž. Miršte užmiršau [saldainius], o anie (vaikai) pasi̇́eko i trauka Lk. Imkit ko pasi̇́ekdamos LKKV160(Lnkv). Kur aukštai [vyšnios], nepasi̇́ekau – kas tę prilips Vdžg. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasi̇́ekt, nebė[ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį] Mšk. Mažas greičiau išlenda, didelis pasi̇́ekia Dkš. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė rš. Šuva [pririštas] gali pasi̇́ekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Jon. Prauskis ir trinkis! kur nepasi̇́eksi, aš padėsiu NdŽ. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį LTR(Mrk).
| prk.: Netoli buvo [pensija], tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) Klt.
^ Akys mato, bet rankos nepasiekia KrvP(Jnš). Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) Rmš.
pasi̇́ekiamai adv.: Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) Žem.
| refl. tr. Grd, Vdžg: Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius J.Balt. Duonos pasisi̇́ek! Pc. Pasisi̇́eko meisos, silkės, ėdė kaip didelis Krš. Pasi̇̀siekiau agurką, gabalą mėsos Žln.
2. tr., intr. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia V.Krėv. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasi̇́ekusiu ten da giliau Jdr. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasi̇́ekti Kv. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės J.Jabl. Šašėliai medžių kalnus pasi̇́ekia BM433. Išaugo aukštas medis ir pasi̇́ekė patį dangų NdŽ. Aukštai [lango] nepasi̇́ekau, paliko nenuplautas Krš. Trečią sieną pasi̇́ekė kulka [, per dvi perėjusi] Vlkv. Arklys [būdavo], kad nepasieki̇̀ pavalkų ažmaut Ob. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo! Ob.
| prk.: Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair.
^ Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi Sn. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi K.Saj. Ranka dangaus nepasieksi LTR(Km). Trumpos vadelės toli pasiekia (akys) LTR. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Ds.
ǁ prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu LTR(Aln). Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka V.Krėv.
ǁ kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia V.Myk-Put.
3. tr. LL132, Trš ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva J.Mat. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti V.Krėv. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? V.Bub. Nieko nepasi̇́ekau – tuščia parejau Krš. Pergalę, rekordą pasi̇́ekti DŽ. Pasi̇́ekti majoro laipsnį NdŽ. Pasi̇́eko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus Krš. Ans savo pasi̇́eko (išsimokė) Pvn. Valančius par vargą tą mokslą yr pasi̇́ekęs Kal. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Mair.
^ Ginču gero nepasieksi KrvP(Stk).
4. tr. sklindant ateiti, patekti kur (apie garsą, žinią ir pan.): Joks garsas negalėjo jos pasi̇́ekti per storas sienas NdŽ. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas rš. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus (sov.) rš. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai V.Myk-Put. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė rš.
^ Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! KrvP(Vlk).
ǁ pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus rš. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų sp. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų rš.
ǁ išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje rš.
ǁ ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? V.Kudir.
5. tr. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus M.Valanč. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti S.Dauk.
6. tr. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Klt. Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? Šts. O kad dabar pasi̇́ekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt Gl.
7. tr. NdŽ, PnmA, Ps, Erž, Yl, Nv vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant J.Balč. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti J.Jabl. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų K.Bor. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Ut. Šiaip taip numus pasi̇́ekau Grd. Kap dabar Dūkštas pasi̇́ekt šitokiam purvyne?! Dglš. Vos lovą pasi̇́ekiau (buvau labai pavargęs) Jnš.
^ Be pinigų Amerikos nepasieksi KrvP(Jnš).
| refl. DŽ, Plv: Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų M.Katk. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius Srv. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt Šd. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti Grl.
ǁ nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių V.Bub. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą rš.
ǁ atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų Žem.
8. intr. ateiti, priartėti (apie laiką): Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasi̇́ekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut BM239(Vl). Mažu gali ruduo pasi̇́ekt, iki baigsis karas Gs.
9. tr. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks Žem. A dar nepasi̇́ekot Ameriko? Vn. Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal DP233.
◊ kójomis žẽmės nepasi̇́ekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas KrvP(Dbg).
lig gývo káulo pasi̇́ekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului Švnč.
pirštù pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai rš.
pirštù pasiektinai̇̃ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos J.Balt.
prõto pasisi̇́ekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti Ėr.
rankà pasi̇́ekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai J.Balt.
rankà pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas rš. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės T.Tilv.
[gali̇̀] rankà pasi̇́ekt labai arti: Miestas – rankà pasi̇́ekt NdŽ. Jau miestas arti, jau gali̇̀ rankà pasiẽkt Dkš.
ši̇̀rdį pasi̇́ekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį J.Balč.
1 parsisi̇́ekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris rš.
1 pérsiekti tr. K pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo prš.
1 prasi̇́ekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė
1. intr. siekiant nepataikyti: Prasi̇́ekti pro ką NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. refl. NdŽ prasikišti.
3. refl. L, NdŽ, Rmš, Prn, Krok, Smn, Klvr prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisi̇́ekė Gs. Paskui aš prasisi̇́ekiau ir vaikus į mokslą išleidau Gl. Po kokių dviej[ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai Alv. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisi̇́ekiau Brt. Kai prasi̇̀siekėm, tai netekom sveikatos Mrj. Buvom jau prasisi̇́ekę, i vėl nauja bėda užgriuvo KzR. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti V.Piet.
4. refl. prasidėti, imtis: Neprasisi̇́ek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk J.
1 prisi̇́ekti, prisiẽkti, -ia, pri̇̀siekė žr. 1 pasiekti:
1. Q651, Š, DŽ, NdŽ Prisi̇́ekiau puodą ant lentynos Jn(Kv). Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? I.Simon. Prisi̇́eko lovio ir išgėrė [v]andinį Rdn. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti Prk. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisi̇́ektų Pc. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks Skr.
prisi̇́ekiamai adv., prisiekiamai̇̃ Erž; I: Tėvas sukabino lašinius neprisi̇́ekamai Mžk.
| prk.: Dabar jau tos mokyklos prisiekamai̇̃ LKT61(Trk).
prisiektinai̇̃
| refl. tr.: Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti I.Simon. Prysisi̇́ek saldainių, medaus – kibk Šv. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisi̇́ekdama Jnš.
2. Q316, Sut, I Su ranka lubas prisi̇́ekti KII6. Labai aukštai lempa kaba, neprisi̇́eksiu DŽ1. Argi prisi̇́eksi galūnę medžio? J. Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi Jnš. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau Rs. Ak, aukštai [dangus]! Neprisiekiama ir neprilipama DS287(Rs). Kur yra trepės? Aš neprisi̇́ekiu Šlu. Stačias neprisi̇́eksi kulti – tokį mažą varė su spragilu Krp. Prisi̇́ekti iki ko, prie ko NdŽ. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas Šts. Tę dugno nė su kokia karčia neprisi̇́eksi Erž. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisi̇́ekiau JD799. Kaip pri̇̀siekė kulnus, arklys ėmė nešt Rm. Prisi̇́eko su koja, spyrė Krš. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas TS1899,6. Jo garbės galo negali prisiekti brš.
^ Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės (langas) Sch60(B).
3. I žr. 1 pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų! Ns1860,1.
4. DŽ refl. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisi̇́ekt Jnš. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Lnkv. Nei čia daktaro prisisi̇́eksi, nei ką! Alk.
5. žr. 1 pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu (karo metais) Lnkv.
| refl. tr.: Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisi̇́ekt: noriam pietų Šmk. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisi̇́eksi miestą! Brt.
ǁ Aš maniau universitetą prisiekti rš.
6. intr. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu Ut. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok Ut.
7. tr. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas Sut.
1 susi̇́ekti Rtr, susiẽkti, -ia (sùsiekia), sùsiekė
1. tr. M, NdŽ visus pasiekti.
2. intr. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi Lp.
| refl.: Gal susisi̇́eksit čia iš vieno [dubens valgyti] Vdžg.
3. intr. sueiti, susiliesti:
^ Dvi sesulės per eželę nesùsiekia (akys) Dv.
| refl. Rtr, Š, Ser, DŽ: Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis J.Marc. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį rš. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisi̇́ekė, ugnelė ir užgeso Rdd. Jos dantỹs dančio nesusisi̇́ekia (yra iškritusių) Vlkv. Pilis požemiais susisi̇́ekė su kitomis pilimis NdŽ. Susisiekiamàsis griovys NdŽ. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) rš.
^ Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia LTR(Srd). Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia (akys) Lnkv.
ǁ refl. prk. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais M.Katk. Čia senovė susisi̇́ekusi su dabartimi NdŽ.
4. refl. Š nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisi̇́ekti DŽ1. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika rš. Mes su priekuliškiais nesusisi̇́ekiam (nesueiname, nesusitinkame) Pgg.
| Mes susisiekdavom laiškais Sv.
5. refl. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisi̇́ekti DŽ1. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais V.Myk-Put. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim Srv.
| Susisi̇́eko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo Krš.
6. tr. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom Ds. Šitos liepos i piela nesusi̇́ektum (neužtektų pjūklo ilgio) Dglš.
7. tr. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi! Ps.
8. intr. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti Lnkv. Susi̇́ek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys]! Sml.
◊ prõtą susi̇́ekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt Brž.
1 užsi̇́ekti NdŽ, užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė žr. 1 pasiekti:
1. N Neùžsiekia šieno ėdžioje Lp.
2. Neùžsiekia vaikas kepurės pakabyt po lubom Pv. Ar užsi̇́eksi užsisegt? Alk. Įkelk [gyvulius į naują vietą ganytis] tiek, kiek snukiu užsi̇́ekia Gs. Aš tę toli neùžsiekiu [plačios lovos pakloti] Lp. Led užsi̇́ekiau lentyną J. Neužsiẽktų ranka nugaros – tokis arklys jau [didelis] Ūd. Išaugo vyras neužsi̇́ekamas Krš. Sesuva neùžsiekia girnų, tai ant bačkutės užsistojus mala Alv. Upė gili: nuvažiavę pasižiūrėt, dugno neužsi̇́ekėm Btg. Iš tolo tampau papus kaip užsiekdamà Užv. Kaip tik užsiekė su ranka, aprėžė su peiliu aplink save rėžą LB238.
| refl. DŽ, NdŽ: Kiek tik užsisi̇́ekdamas apibrėžk rataną su lazda Užv.
3. tr. prk. užklupti, užtikti: Kap ùžsiekia kur, tai užplėšia (prilupa, primuša) Lp.
4. intr. užtvoti: Negaliu užsi̇́ekti – neturu lazdos Krš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): dasiekti,įsiekti,išsiekti,nusiekti,prasiekti,siekti,prisiekti,apsiekti,susiekti,atsiekti,užsiekti,pasiekti,parsisiekti,persiekti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to aspire to
prancūzų kalba: objectif
vokiečių kalba: streben
rusų kalba: добиваться
lenkų kalba: Wyślij
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)