samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).