pūškénti, -ẽna, -ẽno intr., puškénti
1. per sniegą bristi, pūškuoti: O kad būt reikėję par sniegą pušként Bsg.
2. refl. maudytis, pūškintis: Diena buvo apniūkusi, vėjas šiaušė bangas, vanduo anaiptol nebuvo šiltas, bet aš pūškenausi tarytum karštą vidurdienį rš. Taip puškendavomės kiaurą dieną, kol sustingdavome rš. Žvirblis puškenosi purvo balutėje rš.
3. refl. taškantis, laistantis maudytis, pliuškentis: Jei žąsys arba antys maudydamos labai puškenasi, bus lietaus TDrV122(Aln).
4. su garsu plaukti, pukšėti, papsėti, pliuškenti: Mažas garlaivis buksyru puškena ties Ilguva rš.
5. negarsiai teškenti, sroventi, plakti: Girų medžiai savotiškai šlama, vandenys savaip puškena prš.
| Pro langelio romčius puškeno vėjelis rš.
atpūškénti intr. pūškenant atplaukti: Girdi!? Jau atpūškẽna! Skr.
įpūškénti intr. pūškenant įplaukti: Garlaivis įpuškena į marias rš.
nusipūškénti nusiprausti, nusimaudyti: Seniau gyventojai nusipuškendavo kubiluose rš.