mùginti, -ina, -ino tr.
1. judinti, krutinti į šalis: Anies mùgina akmenį ir negali jo paristi Tvr. Šito cvieko kiteip neištrauksi, kaip tik mùgindamas Ut. Jei neši, tai nemùgink, ba gali iš rankų išslyst Rš. Teip nemùgink vežimo, matai, kad šienas slysta bekraunant Ds.
| Arklys mùgina mùgina (pasitampydamas traukia) ir niekaip negali patraukti vežimo iš vietos Žl.
2. refl. krutėti, rangytis: Kiekvienas muginos, stengės pašokti aukštyn, iš karto ištraukti iš dumblo abi kojas A.Vien. Ko tu čia mùginies, miegy ramiai! Švnč. Gulėk, nesmùgink! An.
ǁ trintis, muistytis: Ko anas čia mùginas? Lkm. Mùginasi kaip niežuotas Kkl. Mùginas i mùginas, kap utėlių apsėstas Ad.
3. refl. spraustis į priekį, darytis vietos, judinant pečius, alkūnes: Ko čia tamsta muginies: vis tiek pro tiek žmonių neišeisi Aln. Stumdydamies pirmyn, vaikinai muginos pro jį alkūnėmis A.Vien.
| prk.: Iš gėrybės geresnybėn mùginas Tvr.
4. raginti, varyti, judinti (arklius), kad bėgtų: Mùgink arklius – matai, kuris metas Ktk. Mùgink arklį, kad greičiau traukt Prng.
5. raginti, skatinti ką daryti: Šitą neklaužadą tai mùgink ir mùgink prie darbo Slk. Anas nemùgintas neis Dglš.
6. Trgn, Vdš kelti, traukti aukštyn smunkančias kelnes, suėmus už juosmens ir kartu kiek sukiojant į šalis: Jam kelnės smūksta, tai anas jas viršun mùgina Tvr. Prijuosk kelnes, nevaikščiok nusmukusiom, tai nereiks vienokiai mùginti Ds. Nemùgink kelnių bent prie žmonių Ml.
įmùginti
1. tr. judinant su vargu įkišti, įmurdyti: Kai išbrinko koja, tai tik inmùginau čebatan Ml.
2. refl. OG333 įsisprausti, įlįsti muginantis: Buvo pilna žmonių, ale da insimùginau Dglš. Tik tik insmùginau kelniosan Dglš.
išmùginti tr.
1. Ds išjudinti, išklibinti: Toj karvė tai nedora, vis išmùgina ir išmùgina kuolą Vdn.
2. refl. išlįsti, prasisprausti muginantis: Antanas išsimugino priekin Vdšk. Kaip užtvėrei gardinį – žiūrėk, jau kiaulės išsimugino pavarčiu An.
ǁ judant, muginantis atsipalaiduoti: Kad suveržė rankas ir kojas, pusę nakties praverčiau, kol išsimùginau An.
3. išraginti, išjudinti: Taviškis tai paslankus, o mano tai mùgink ir neišmùginsi Ktk.
pamùginti tr.
1. pajudinti į šalis: Pamugink koją, ir įlįs į batą Vdšk. Pamugink maišą, kad grūdų daugiau tilptų Ldk.
| refl. tr.: Pasmùgink (pajudink) uodegą, gal jau prisikaro žuvų (ps.) Rš.
2. refl. pasijudinti, krutinant pečius, alkūnes: Pasimugino, pasispaudė ir atsidūrė pirmutinėje eilėje greta tvarkdarių A.Vien. Pasimuginęs alkūnėmis, pasistūmė arčiau A.Vien. Tai vienu pečiu pasimùginau, tai kitu – teip ir prilindau Ds.
3. pasmaukti, patraukti: Antanienė pamugino ant akių skarelę rš.
4. paraginti, pajudinti: Pamùgink arklius, ba vakaras dar toli Ktk. Pamùgink arklį, tebėga greičiau Dglš.
5. refl. tr., intr. patraukti, pasikelti aukštyn už juosmens suimtas kelnes, kiek sukiojant į šalis: Tik pasmùgino kelnes ir kad ims bėgt – tiek ir tematėm Ut. Apsivilko kalniais, susjuosė, pasmùgino i davai bėgt Ml.
pramùginti
1. tr. BŽ444 pratempti, prastumti: Abu staiga stveria už stovo, stengdamies pramuginti kulkosvaidį toliau rš.
2. refl. BŽ455 prasibrauti, prasisprausti muginantis: Pamatė ją ir, greit prasimuginęs pro žmones, priėjo A.Vien. Šiaip taip skersas prasimugino pro riaukę (spragą) ir buvo jau sode rš.
susimùginti pasijudinti, sujudėti: Merga kai susmùgino grabe, lankai trak i nubirėjo (ps.) Prng.
užsimùginti tr.
1. užsitraukti (smunkančias kelnes): Užsimùgink kelnes – nusmuko Tvr.
2. užsimaukšlinti: Kepurę ant akių užsimuginęs rš.