1 mi̇̀ndyti, -o (-ija), -ė (-ijo) tr.; RD39, [K]
1. cur. 1 minti 1: Seniau, kad kūlė, mindė rugius su arkliais Šts. Duosiu žirgui visą valią, mindysiu rūtelius, mindysiu rūtelius KlpD117.
2. trypti, mynioti kojomis, mindžioti: Mindote jų (milžinų) kapus, nebenumanydami, kad čia yra palaidota jūsų dvasiška stiprybė! A1884,55. Kam mindai nagines mano? J. Kvailas bernas: pas mergos langą stovi, mindo kai šuva šalną Vlk. Tiek kelio eik, sniegą mi̇̀ndyk Grl. Ne dėl riešutų šį kelelį mi̇̀ndijau (d.) Dkšt. Aš dėl mergelės šitą kelią keliavau, dėl pasogėlės purvynėlį mindyjau TDrIV34.
| prk.: Ir caro batas mindė knygą S.Nėr. Mano vargelis kojeles mindo, o ašarėlės šobliom kapoja TŽI231.
^ Maži vaikai motinos kelius mindo, užaugę – širdį Tr. Be reikalo mindo tėvų takelius turėdamas ragelius Dr. Ką tu te vakaruškos veiksi? Kačergų mindyt (stovėti kampe prie krosnies)? Tavęs niekas šokt neves Skdt.
3. Nmč, Grv koja minti, spausti (paminą): Indėta kojom mi̇̀ndyt lopetėlė Gdr. Kap audžia, pakojas mi̇̀ndai Rdš.
4. Nmn vaisinti (paukščių pateles): Gaidys vištas mi̇̀ndo Vdš.
◊ dóbilą mi̇̀ndyti likti gyvam, gyventi: Kad mažai valgysi, tai neilgai dobilą mindysi Rod.
takùs mi̇̀ndyti nuolat užeidinėti: Petras pradėjo takus mindyti į mano mylimąją rš.
1 apmi̇̀ndyti tr. Š apminti aplink, aptrypti kojomis: Saugant medelius nuo pelių reikia aplink kiekvieną sodo medelį apmindyti sniegą rš.
ǁ kiek suminti kojomis: Kurgi eini – palauk, kolei sniegą apmi̇̀ndys Ob.
1 įmi̇̀ndyti tr. Š įminti, įtrypti kojomis: Įmindyk šilus į molį [sienoms drėbti] Klp.
1 išmi̇̀ndyti tr.
1. Š kojomis ištrypti, išmindžioti: Rytoj, žiūrėk, bus visa pieva išmindyta, kareivių išjodyta J.Jabl. Ir išmindė rūtelę, rūtelę, ir nukando roželę TD66.
2. negyvai numinti: Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv.
3. daugeliui einant padaryti taką: Išmindė takelius per beržynėlius, sulaužė tiltelį per Nemunėlį LTR(Bgs).
| refl. Š: Išsimindė ir nebužžela takas Šts.
4. išminkyti, išmaigyti, išmaišyti: Išmi̇̀ndyk molį plytoms Brs.
1 numi̇̀ndyti
1. tr. kojomis nutrypti: Vaikai užlipę visą lovą numi̇̀ndė Grž. Tai balius buvo, ka i rankas numi̇̀ndė (juok.) Rs. Gal, motule, numindžiau margą dobilėlį an didelio dvarelio? TDrIV168.
| refl.: Nusimi̇̀ndė žolė kieme – nebeauga Ėr.
2. intr. nesparčiai nueiti, nupėduoti: Lig tu numi̇̀ndysi, tai geriau aš pats užsėsiu ant arklio ir nujosiu Skp.
3. cur. 1 numinti 6.
1 pami̇̀ndyti tr.
1. kojomis patrypti: Nemindyk nei rūtų, nei mėtų, pamindyk ažia čebatelius Tvr.
2. kojomis paspaudyti, pamaigyti, paslėgti: Užsilipęs gerai pami̇̀ndyk kūgį, kad vėjas netaršytų Gs.
1 pérmindyti tr.
1. visą sumindyti, išminkyti: Iškasęs molį į kelias krūvas sukrovė ir, parmindęs jį kaip reikiant, par žiemą ant vietos paliko S.Dauk.
2. labai išmindžioti, sutrypti: Pármindžiau takelius par lygius laukelius beuliodamas (d.) Pb.
1 prami̇̀ndyti tr. minant, einant padaryti kelią: Oi, kas gi nukrės gailią raselę, oi, kas gi pramindys juodą purvelį LTR(Lb).
| prk.: Pramindykit doros taką jūsų vaikams Gmž.
1 primi̇̀ndyti tr. kojomis prinešti purvo, pripurvinti: Gryčia primi̇̀ndyta, purvina Ėr.
1 sumi̇̀ndyti tr.
1. sutrypti kojomis: Kaip jie drįsta lįsti į tokį pulką žmonių, kur juos taip lengvai galima sumindyti! rš. Ką tik užėjo, po kojoms sumindė rš. Žirgelis aukso tvorą sulaužė, žolynelius sumindė Tvr. Tėvą arkliai sumindė rš. Lipiau par tvorą, sumindžiau poną LTR(Slk).
^ Girtą ir kiaulė sumindo KrvP(Auk).
ǁ prk. paniekinti: Ir bus Jeruzalem sumindyta nuog pagonių BtLuk21,24. Žodis buvo … sumindytas, tai yra labai nužemintas ir paniekintas SPI341.
2. kojomis suspausti, suminti: Dobilus su druska sūdydami deda kartoms ir su arkliais sumi̇̀ndo Brs.
1 užmi̇̀ndyti tr.
1. sulyginti trypiant kojomis: Užmi̇̀ndė raitais arkliais Noreikos kūną (jo kapą) Šts.
2. kojomis užspaudyti: Klojime urvus reikia užmi̇̀ndyti – grūdų pribyrės Pc.