įkebeldúoti

Apibrėžtis
kebeldúoti, -úoja, -ãvo intr., kèbelduoti, -uoja, -avo
1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem.
2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J.
atkebeldúoti intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš.
įkebeldúoti intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): įkebelduoti,atkebelduoti,kebelduoti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: conebelti
prancūzų kalba: québécois
vokiečių kalba: Ikebelduoti
rusų kalba: икебелить
lenkų kalba: Odwróć

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra