3 grū́sti, -da (-džia K), -do (-dė) tr.
1. trinti, smulkinti, malti: Aš grū́du kruopas Skp. Su grūdekliu (krušekliu) grū́džiu aš grūdus J. Grū́sk kanapius su kruštuviu J. Miežius grū́sti K. Grucė grūsti nuobodus darbas Ukm. Eik košę grū́sti Skr. Kanapių aliejų grūsdavo grūstuviu akmeninėse piestose Ig. Kiaulėm grūdau bulbes Mrk. Meškutė grūdžia ir mala JV31.
2. daužyti: Teip grū́da duris vaikai Vrn.
| Veršiukas grū́džia grū́džia tešmenį – ir vis neprižinda Gs.
3. mušti, kankinti, varginti: Kam grū́dat mergšę – mušimu vis tiek neišmokysit! Pns. Kam tep grū́džiat tą vaiką? Alk. Grū́sk jam į panosę! Bd. Kaip aš imsiu tave grūsti, imsi dūdą pūsti JD460.
4. kišti, dėti, kimšti, murdyti: Kietai grūda šiaudus į maišą Jnšk. Kaip grūdo ožkytė karštą čepelnyką vilkui gerklėn, ir išdegino gomurį BsPII327. Šiandien krautuvėj labai grū́do Gs.
| Grū́da ir grū́da į tuos namus pinigus Plv. Mūsų raudukas baisiai rajus – kad ans grū́da, kad grū́da (ėda)! Lkv. Grūsk ir grūsk kai tam velniui į gerklę Slč.
| prk.: Jonis kad grū́da, kad grū́da (nelabai padoriai kalba), o kaip aš pasirodžiau, ir nutilo Kal.
5. nešti, vežti, gabenti: Kur grū́di javus, gal parduoti? Srv.
| refl. tr.: Kas turėjo sylą, grū́dosi, vežėsi medžių – rūmus susivežė Srv.
6. varyti, vyti: Kur tu ten grū́di tais žąsis? Gs. Negrū́sk teip karvių – da koją išsisuks! Bsg. Grūsk jį laukan J.Jabl. Nelengva yra grūsti laivą priš vėją Plng. Grū́da kariuomenę atgal visu frontu rš. Grū́da visus į vieną stubą gyvent Nm. Aš jį kada kap grū́siu, tai net velniai juoksis! Mrs.
| refl. tr.: Jaunieji grūdos tekini gyvolius jau netol namų Žem.
7. refl. veržtis, vykti, lįsti, lipti: Minia grūdosi siauroje gatvės vagoje, maldama pajuodusį sniegą rš. Piemenukas, šmaukšėdamas botagu, skirstė besigrūdančias avis J.Balt. Smalsuoliai aplink langus grūdosi, stiebėsi pasižiūrėti jaunųjų P.Cvir. Kad ėmė žmonės grūstis oran, tai net pečiai̇̃s! Ds. Neprieteliai grūdės į jų kraštą S.Dauk. Šituo keliu dabar mažai važiuoja, per ežerus grū́dasi Mlt. Dabar, viso nustojus, turiu po svietą grūstis rš. Kur grū́dies ant kojų! Dglš.
8. refl. triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis: Nesigrū́skit, vaikai, prie svetimo žmogaus! Alv. Jau tau tai sarmata su vaikais grū́stis! Trgn. Tu šiandien tik grū́dies, o darbo nedirbi Ktk. Vaikai, ar neisit gult nesgrū́dę! Mrs. Ko grū́datės – gal diržo seniai nematėt? Mlt. Grū́das kap Morkus po peklą Mrc.
9. refl. kergtis: Kumelė grū́dasi Alv. Šunes grū́dasi Dv.
3 antgrū́sti (ž.)
1. tr. primesti: Vokyčiai antgrū́do mums dar kelis savo kareivius Slnt.
2. refl. užeiti, atsigrūsti: Dar paskesniai antsigrūdę tenai kitos tautos S.Dauk.
3 apgrū́sti tr.
1. aptrinti: Biškį miežius putrai apgrū́sk J. Apgrū́do avižas ir paliko, dabar man reikės baigti grū́sti Kp.
2. aptrypti, apimti, apdaužyti: Kelias (sniego) apgrū́stas – eit kažne kap gerai Lp. Dar jūs vežimą aptrankykit, apgrū́skit (po gruodus važinėdami)! Lp.
3. apkimšti, apdėti: Tik gerai akmenim apgrū́sk [stulpą], kad neišvirstų Kp.
4. refl. prk. apsidirbti: Nuvažiuosim, kai apsigrū́sim Lp.
5. apginti, apvaryti: Menkas ganytojas – apgrū́do galvijus aplink degimus ir gena namo Kp.
6. refl. apsikimšti, prisibrauti: Aplink mane apsigrūdė žmonių rš.
3 atgrū́sti tr.
1. atmušti, nuvarginti: Atgrūdau kojas, daugiau jau neisiu Arm.
2. refl. atsidirbti grūdant: Eik tu pagrūsk salietrą, mes jau atsigrū́dom Kair.
3. nuvaryti, atginti: Milicija vos atgrū́do žmonis nu gaisro Varn.
4. atvaryti: Savo vaikus su botagu iš ūlyčios atgrūdau Mlt. Buvo jau kryžeiviai atgrūdą lietuvius į pat angas pilies S.Dauk.
5. refl. atsibrauti, atvykti: Su tamsa gi atsgrūdom rš. Ko čia atsigrūdai, niekas tavęs neprašė! Ds. Iš malūno apie vidunaktį atsigrūdo Jž.
6. atgabenti, atnešti, atvežti: Reikia atgrūsti kibirą vandens Šln.
7. prk. sumokėti (mokesčius), atlikti, kas sunku, nemalonu: Mokesčius atgrū́do Trgn. Jau visas dienas į dvarą atgrū́dau (atidirbau) Skdv.
8. atšipinti, atbukinti: Atgrū́sk vinis batuose (kad nedurtų kojos) Ds.
| refl.: Atsigrū́do kirvio ašmenys J. Atsigrū́dusios padkavos, t. y. atšipo J. Padkavos niekados neatsigrūdžia Jrk36.
3 įgrū́sti tr.
1. įtrinti, įvažinėti: Tegul važinėja – geriau vieškelį ingrū̃s Alv.
2. tr. įmušti, įkankinti: Ingrū́do ingrū́do mergaitę ir nori, kad tylėtų! Rdm.
3. įkišti, įmurdyti: Vėžiaudamas ranką įgrūdo urvan ir neištraukia Švnč.
| Įgrū́do tą puodelį, niekur neberandu Rm.
| refl.: Vežikas įsigrūdo taip sniegan, jog iškinkytas arklys pasikelt negalėjo rš.
4. įkimšti: Taip išėmęs žiupsnį iš mašnos, įgrūdžia jį į pypkę P.Cvir.
| refl. tr.: Ilgai nelaukęs, žmogus griebė abu gaidžiu už uodegų ir įsigrūdo į maišą P.Cvir.
5. įvaryti, įginti: Aš įgrū́dau jį į pelkę, į skylę J. Įgrū́sk arklį balon Š.
6. refl. įsibrauti, įsiveržti: Įsigrū́sti į spūstį žmonių J. Įsigrūdo kaip gegužiukas į svetimą lizdą Šll. Įsigrūdo girtas pirkion, ir išvaryti nemožna Mlt. Kokis žmogus tvirto būdo mūsų gryčion įsigrūdo O. Įsigrūdė ten nuožmi tauta S.Dauk.
3 išgrū́sti tr.
1. išmalti: Daug nepilk avižų pieston, tai geriau išgrūsi Gg.
2. išmušti, išdaužti: Grū́do grū́do, kol dugną išgrū́do Srv. Argi tai vienam ir dantis išgrūda! Gmž. Ledai išgrūdo žiemkenčius javus rš.
| Visos ganyklos išgrūstos (ištryptos, išganytos), nėra kur gyvulėliam ir pagraužt Nč.
3. išvarginti: Jau tu man išgrū́di rankas (apie neramų mažą vaiką) Vrn.
4. išvaryti, išginti: Vyras trečią dieną mane išgrūsiąs P.Cvir. Išgrū́dau mušeikas iš pirkios Ml. Išgrū́siu kiaulių ganyti, tai žinosi nieko nedirbti! Jnšk. Išgrū́sk vištas lauk, tepasikapsto Sdb.
| Miškus sieliais išgrūdo (išplukdė) Šventąja J.Bil.
5. refl. išsibrauti, išsiveržti: Visi vaikpalaikiai išsigrūdo laukan Km. Ką tokį žvėrį sulaikysi, išsigrū́da par žmonių galvas! Vvr. Be kelio avys neišsigrūs per ežerą Mlt. Ragana grūsties grūsties ir išsigrūdo iš karšto pečio TDrIV260(Vlk). Išsigrūs (išeis) kur, tai sulaukti negali Mlt. Be manęs būtum iš to raisto neišsigrūdęs Ktk.
6. refl. išsibelsti, išsitrankyti: Išsigrū́do visą naktį, tik auštant parejo namo Ds.
3 nugrū́sti tr.
1. nutrinti: Grucę nugrū́sk, t. y. nukrušk J. Ar gerai nugrūdai kruopas? Trgn. Nugrū́sto grikio ir miltas baltesnis Lš. Bulbes nugrū́sk, kad būt geriau skusti Pmp.
2. nukišti, nudėti: Jis dar giliau nugrūdo ranką į kišenių rš. Kur tu nugrū́dai mano kepurę, kad aš negaliu rast? Dbč. Nenugrū́sk adatos, kad nereiktų paskiau ieškoti Ktk.
3. nudanginti: Nugrū́do vežimą kviečių į miestą Rm.
| refl. tr.: Priprato vanagas, tai kiekvieną dieną po viščiuką nusigrū̃s Srv.
4. nuvaryti, nuginti: Kam tu tas karves nugrūdęs į pūdymus dvasini? Jnšk. Nugrūdo neprieteliai arklį Vrn.
| Nugrū́do dukrelę už to girtuoklio Mrs.
5. refl. nuvirsti, nukristi: Šieną bemindama, nuo prėsmo nusgrū́do Mlt. Kap lūžo šaka, tai meška ir nusgrū́do nuog medžio Prng.
6. refl. nusidanginti, nukakti: Nusigrū́do į kelintą parapiją pačios ieškot Gs. Jo visur pilna, visur nusgrū́da Lel. Nežinodamas kelio, tu gali kažna kur nusgrūst Užp.
3 pagrū́sti tr.
1. sumušti, sukulti: Neganda, jau pagrūdo vėl zboną! Lz.
2. pakišti: Kažkur pagrūda čebatus, o rytą visas kertes išmaišo beieškodamas Rk. Tik terkšt ližę pečiun ir pagrū́do laumę liepsnon (ps.) Ml.
| Pagrū́do (įsivarė) rakštį Ds.
3. refl. palįsti, įlįsti: Višta pasigrūdo po svirnu, ir nemožna dasiekt Arm. Vėl pasgrūdo (įlindo į tinklą) žuvelė Ad.
4. refl. pasiausti, paišdykauti: Vakarais sueina pasigrūsti Dr.
5. refl. pasilakstyti, pasivaikyti (apie gyvulius): Žaloji labai vėlai pasgrūdo Mlt. Nuvaryk kiaulę pas kuilį, kad pasgrūstų̃ Alv.
3 pargrū́sti
1. tr. parvežti, pargabenti: Kaip matai pargrūsiu žabarų Žem. Lig pusryčio tris vežimus rugių pargrūdom Ll.
2. refl. pareiti, parvykti (su triukšmu): Juk Jonkus parsigrū́dė vėl į mūsų kaimynystę Kal. Parsigrū̃s visi vakare Ėr.
3 pérgrūsti
1. tr. atšipinti, atbukinti: Tai párgrūstas peilis – į Kauną nujotum ir tai neįsipjautum! Skr.
2. refl. persibrauti, su vargu pereiti: Miestelis ir visi jo užkampiai prisikimšo pičpilnaičiai vežimų, arklių ir žmonių, vos galėjo gatvėmis persigrūsti Žem. Žmonių buvo didelė daugybė, nė pársigrūsti negalėjo Šts. Sakiau, kad per tą raistą nepérsigrūsi Ktk. Nebgalėjo jau beparsigrūsti par tus lenkus S.Dauk.
3 pragrū́sti tr.
1. kiek pratrinti, pramalti: Grucės, kanapių pragrū́sk J. Reik druską pragrū́sti – visa kaip stulpas sukibusi Užv.
ǁ trinant sugadinti: Nepragrū́sk varinio, tep smarkiai grūsdamas košę Šil.
2. prk. prakišti, prastumti: Buržuaziniai nacionalistai visaip stengiasi pragrūsti į mokyklas savo atstovus (sov.) sp.
3. užtrinti, uždaryti, pariebinti, prabalinti: Pragrū́sk, atsinešus taukų, viralą Lp. Pragrūstą viralą ir šuva mėgsta Rod. Nėra kuom ir puodo pragrū́st Arm.
4. refl. prasibrauti: Navikas vos prasigrūdo pro kareivių prisikimšusias Šančių gatves rš. Led prasigrū́dau pro žmones Ėr. Kur čia per tokią daugybę žmonių su maišu prasigrū́si! Lnkv.
5. pratrinti, pravažinėti: Grynšala, ale keliai jau pragrū́sti Vdžg.
6. pramušti, praskelti: Jis pragrū́do sau nosį, į gruodus pavirtęs J.
| refl. tr.: Jis prasigrū́do sau nosį, t. y. prarakė J.
3 prigrū́sti tr.
1. pritrinti, primalti: Prigrū́dau grucios J.
| refl.: Iš pusantro miežio grūdo penki bosai prisigrūdo Grz.
2. prikimšti: Jie (batai) buvo kiek dideli, ir į galus teko prigrūst popieriaus P.Cvir. Prigrūsk maišą dobilų Ktk. Prigrū́do pipirų sriubon, ir valgyti negali Č. Mūsų pilną tvartą kareiviai arklių prigrūdo Mt. Universitetų katedras caro vyriausybė stengėsi prigrūsti tik profesorių reakcionierių rš. Prigrū́dau (priverpiau) linų špuolę (ritę) Varn. Didžturčių piniginės pinigų prigrūstos J.Jabl. Teatras grūste prigrūstas rš.
| refl. tr.: Į pypkę prisigrū́dau tabako Kt. Pilną burną duonos prisigrū́do Grž.
3. prikamuoti, primušti: Prigrū́do margąją karvės, nebesikelia Srv.
4. daug prigabenti, privežti: Kai prigrū́da malkų, užverčia visur, tai nė tako nėra Srv. Miestelin prigrūdo gyvulių ir žmonių begales A.Vien. Prigrū́do daug kareivių Ėr.
5. pagardinti, užkulti: Nū prigrū́džiau kopūstus su dešra Lz. Prigrū́sk košę kumpiu Lz.
6. refl. spraudžiantis prieiti, prikakti: Prisigrūsti prie ilgojo pardavėjų stalo buvo ne taip paprasta rš. Tiek žmonių, lig vakaro neprisigrūsi (neprieisi) Lnkv.
| Pilna pirkia prisgrū́do žmonių Ad. Kad bus graži diena, tai ir svieto prisgrū̃s Trgn.
3 sugrū́sti tr.
1. sutrinti, sumalti: Sugrū́sk pipirų mėsai užbarstyti Jnš. Sugrūsk cukraus svečiams Rt. Pelus sugrū́stus geriau žąsis lesa Dglš.
^ Aš tave parakan sugrū́siu Alv.
2. sumušti: Kad nepavirstų ir nosies sau nesugrūstų J. Jis du langus vakar sugrū́do Lš. Musia apsnūdo, nosį uodui sugrūdo Aln.
| refl. tr.: Vaike, griūsi ir nosį susigrū́si Alk.
3. įveikti: Visus priešus mes sugrūsim Kel1895,58.
4. sugabenti, suvežti: Gerai, kad dar prieš patį lietų sugrū́dom rugius Srv.
5. suvaryti, suginti: Galvijus sugrū́dau gurban Rk.
6. sukišti, sukimšti: Sugrūdo žąsis tarbon ir eina Ds.
| Juozui viską sugrū́do – ir namus, ir pinigus, o šitiem nieko Rdm.
| Reikalauja, kad eilutės (knygose) nebūtų sugrūstos viena ant kitos V.Kudir. Baisiai sugrū́stas (tankus) jo raštas, negali suskaityt Skr.
| Sugrūstos kalbos esi (greitai, tankiai kalbi) Ggr.
| refl. tr., intr.: Jis priėjo, susigrūdęs kumščias į kelnių kišenius rš.
| Arklys susgrū́do (įklimpo) sniegan Ml.
| Ji įsispraudė tarp kieme susigrūdusių moterų rš.
| Štai visi susigrūda į suolus P.Cvir. Jie visi susigrūdo į miestą Lzd. Dabar visi darbai susigrū́do į krūvą Up.
3 užgrū́sti tr.
1. užkišti, užkimšti: Kur nors užgrū́dai, t. y. užkišai tą daiktą J.
| Pilnas kluonas užgrūstas šienu, kad nėra kur geryba kraut Švnč. Sientarpius moliu užgrūdo rš. Turgus užgrū́stas malkom Ėr.
2. užmušti: Grū́do grū́do ir užgrū́do Dbč. Anas vilką grū́do grū́do ažu uodegos ir ažgrudo Arm. Tę mane būt užgrū́dę bomba Alvt. Tep dirbant gali arklį užgrūst Lš.
| refl.:
^ Nors užsigrūsk su šitais darbais! Kb.
3. užvaryti, užginti: Tave tai reik ant pečiaus užgrū́st Pc.
4. refl. užsidanginti: Baltakis užsigrūdo tučtuojau už stalo A.Vien. Boba su vaikais užsigrūdo ant pečiaus Pnm.
ǁ atsidanginti: Ne čėse užsigrū́do svečiai, nespėjau gryčios pašluoti Skdt.
| Kažkokia boba užsigrū́do pirmiau (užlindo už akių) ir paėmė Lnkv.
5. pagardinti, užkulti: Kopūstus davė užgrū́stus Lzd. Tokia riebi mėsa tik puodui užgrū́sti Užp.
^ Gražumu puodo neužgrū́si (geriau turtingas nekaip gražus) Ds.