drį̇̃sti, -ta (drę̃sa, drẽsa Vvr), -o intr.; SD376, R nebijoti, turėti drąsos: Aš vengiu užpykinti, t. y. nedrįstu J. Po tų kalbų nė nedrįstù ateit Kt. Nedrįstù viena pro kapus eit Sim. Nedrįstù pasisakyt, ir gana Slm. Kaip tu drįsti̇̀ šokt prieš vyresnį! Ėr. Tu pašnekėtum, bet nedrįsti̇̀ Dkš. Šok, sesute, ko nešoki – ar nedrįsti, ar nemoki? Grž. Dręsu aš ateiti ten J. Aš nèdręsu prašyti, kalbėti J. Nedresu anam visko pasakyti į akis Vvr. Mes nedręsam tamstos mokyti Sz. Jis drį̇̃so teisybę į akis pasakyt Rm. Nė vienas nedrį̇̃so lįsti į lapės urvą Jnšk. Nebedręsu nė akių pakelti Žem. O tu dręsi ant artimo skųsties! M.Valanč. Jis nèdręsa ant ledo eiti K. Aš žinau ir tatai dręsu čia sakyti Mž10. Drįsu SD1170. Skųstis nèdręsa DP336. Nedręs tėvui po akim eiti BPII225. O kaip jūs, prieštarnykai, teip labai dręsate? PK64. Ir nedrįso nė vienas jo klausti BPII444. Nieko nedrįso ižkalbėt SPII55. Nedrįso prašyt sklenyčios vandenes DP271.
^ Kai pažįsta, tai ir drįsta LTR.
| refl.: Visi nesidrįstam, tik ant rytojaus pareinam Ps.
apdrį̇̃sti intr. J išdrįsti.
įdrį̇̃sti intr.; SD232,206, R125 įsidrąsinti, įgauti drąsos: Kaip pabuvau, tai įdrįsaũ tenai J. Iš karto svetimuose žmonėse buvo nedrąsu, paskui įdrįsaũ Š. Ir marti jau įdrį̇̃so – kad kertas, kad kertas su anyta Slm. Matai, kad įdrį̇̃so – jau ir kalba daugiau atėjęs Pc. Ji dar neįdrį̇̃so; kai įdrį̇̃s, tai sveikinsis Rm. Štai meldžiu, įdrįsau kalbėt Viešpatiesp Ch1Moz18,31. Įdrįso jisai ir Egipto karalystę pasisavintis RB1Mak1,17. Jis įdrįstų nepanorėt teip daryt! rš.
| refl.: Mergaitė, plaukt mokėdama, per toli į jūres įsidrįso ir … nugrimzdo LC1878,31.
išdrį̇̃sti intr. K įsidrąsinti, turėti drąsos: Duktė išdrį̇̃so jau, t. y. drąsi rados J. Niekas su manim neišdrįso eiti imtynių rš. Ar ir jis išdrį̇̃s man į akis šokti (priešintis)? Jnšk. Jis išdrįsęs nužudyti šventą gyvulėlį Blv.
| refl. R132: Raitelis, karalienės brolis, išsidrįso savo naujai vedusią seserį aplankyti LMD. Aš išsidręsu jus prašyti KI306. Išsidrįso viens bernytis prie vainiko plaukti KlvD127. Ką, jis išsidręsa šaltyšių apžodžiuoti? prš. Jis neišdrįso akis aukštyn pakelti prš.
padrį̇̃sti intr. išdrįsti, turėti drąsos: Gailėkis, kad padrįsai paniekinti jo didumą Gmž. Jisai … buvo padrįsęs bažnyčią išplėšti Bb2Mak9,2.
| refl. R132: Mes pasidrįstam prašyti prš. Kaip galėjai tu pasidrįsti ir per mano slenkstį žengti? LC1883,16.
pérdrįsti intr. įsidrąsinti: Mokinys ateina iš kitų namų liūdnas ar linksmas, bailus ar perdrįsęs Vd.
pradrį̇̃sti K žr. išdrįsti: Jis pradrį̇̃so jau kalbėti J. Ilgas laikas praejo, kol žodį ištarti pradrį̇̃so Užv. Aš matau, ka ans nor kažką sakyti, bet nèpradręsa KlvrŽ. Jinai norėtų nueiti, tik dar vis nepradrįstanti I.Simon. Jį tuojau būtų užmušę, tačiau anys to nepradrįso BPII332. Žmonės pradrįsta iš nelaimės išeiti rš. Reik mums pradrįsti! Vd.
| refl.: Nei viens nesirado, kursai būtų prasidrįsęs ant pagalbos eiti prš.