įžvilgė́ti

Apibrėžtis
2 žvilgė́ti, žvi̇̀lgi (-ė́ja, žvil̃gi), -ė́jo intr. K, BzBkXIX238, NdŽ, KŽ; N, Rtr žiūrėti, žvelgti: Ak, sviete, šen žvilgėki! PG. Savąją dvasią raginki mano, kad … linksmai tavęsp žvilgėčiau prš.
2 atžvilgė́ti intr.
1. Sut, OGLII364 pažiūrėti, pažvelgti atgal.
| refl. P, KII135, KŽ: Atsižvilgiu SD1100, SD220. Bėk, bėgęs ir atsibėgėjęs, atsižvilgė́k atsisukęs J. Eik n’atsižvilgė́damas! KBI33. Baisiai nusigandusi pašoko ir nubėgo neatsižvilgėdama namo Žem. Lotui [Dievas] … liepė bėgti iš Sodomo bei atsižvilgėti draudė Mž331. Išgelbėk tavo dūšią, da neveizdėk (viršuje atsižvilgėk) užpakalyje (atbulai) (paraštėje atgalios) BB1Moz19,17. Dar tikt ben mažumą atgalion atsižvilgėkim LC1878,51. Ei mečiau mečiau [vainikėlį], neatsižvilgė́jau į jūružių dugnelį LB15. Par kiemą ejau, visa švytėjau, darželį vėriau, atsižvilgėjau LTR(Vkš).
| prk.: Atgal atsižvilgėdami turim su džiaugsmu išsipažinti Kel1862,1.
ǁ refl. apsižvalgyti: Atsižvilgė́ti liūb mėgo po mūso tus kalnus KlvrŽ.
2. refl. Ms, Gršl, Vkš atsidurti, pakliūti: Kad aš jumis kantapysu, tujau už durų atsižvilgėsit Šts. Ka aš tavi dumsu pro duris, atsi̇̀žvilgėsi kaži kame! Vvr. Nebūk teip par daug dideliai mandri, par daug smarki, ka kartais neatsižvilgė̃tumi kame iš to smarkumo Trk. Ragana tujau pečiuo[je] atsižvilgė́jo (ps.) Trk. Nutilk, o ka ne – tujau atsi̇̀žvilgėsi už durų! Slnt. Beesąs čia pakelė[je] toks bėrelis paleistas, zaras antsėdęs atsižvilgėčiu numie BM381(Lž).
3. refl. NdŽ atsižvelgti: O atsižvilgėk ir tu, Tėve, ir palaimink tą kūdikelį I. Aža tėvai neatsižvilgės vaikų, taip jie bus nusiminę RBJer47,3. Idant nuog nuodžių tvardytumbimės ant mirimo atžvilgė́damies DP583.
2 įžvilgė́ti tr.; N įžiūrėti, pamatyti: Grabą įžvilgėk, žmogau, svieto niekus mesk į šalį RD195.
2 nužvilgė́ti intr. pažvelgti: Jie juo tankiaus nužvilgėjo Viešpatiespi Kel1938,37.
| refl.: Petras, Jezui į jį nusižvilgėjus, tuojaus jo meilingą graudenimą suprato brš.
2 pažvilgė́ti intr. KII92, NdŽ, OGLII366; H157 pažvelgti: Slapčiai ant ko pažvilgė́ti KII153. Jis į manę meilingai pažvilgė́jo KI55. Pažvilgėk prašau ir išklausyk mane, Viešpatie Dieve mano Mž530. Jėzus pàžvilgi DP216. Pažvilgė́kite ant žydų priesakių, kurie tikėjos užmušę Christų DP576. Viešpats pažvilgėjo iš dangaus vaikump (orig. waikũp) žmonių BBPs14,2. Tačiau pro langą pažvilgėdamas gavau suprasti, kad toktai jau per vėlai yra Kel1881,189. Jai įžengiant visi pažvilgė́jo, koks jos didis gražumas Jrk79.
| refl. NdŽ.
2 péržvilgėti tr. peržvelgti: Antrieji … skaitytojai yra staigūs bei greiti, kurie ūmu darbu vos darbą peržvilgėję … tuojaus nusūdija ir nusmerkia MT21(praefatio).
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): įžvilgėti,atžvilgėti,pažvilgėti,nužvilgėti,peržvilgėti,žvilgėti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: Izvilheti
prancūzų kalba: Izvilgeti
vokiečių kalba: Izvilgeti
rusų kalba: измочалиться
lenkų kalba: izvilgti

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra