šniõkšti, -čia (-ta N, -ti), -tė intr.
1. Kos55, K, J, BzF184, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Yl, Rsn, Skr, Gs, Šd aidą kelti, ūžti, siausti, šėlti, šnarėti, šlamėti, gausti (apie vėją, mišką, vandenis ir pan.): Šniõkšta vėjas baisiausis Pvn. Aplinkuo eglės šniõkšta Vkš. Miškas be vėjo šniokščia vasarą prieš lytų Žem. Ir paukšteliai maži ten jau nebečiulbėjo, tik girios liūdnai šniokštė V.Krėv. Šniokščia liepos ir gaudžia drūti ąžuolai V.Myk-Put. Pakilo vėjas, miške medžiai šlama, šniõkščia, net baisu pasdarė Paį. Jūra smarkiai šniokščia lyg šimtas mašinų ateina Tlž. Ežeras buvo tamsus, tiesiog juodas, bangavo, šniokštė – ir tuo savotiškai gražus J.Paukš. Tvanai, vanduo upely bėgdamas šniõkščia J. Vanduo šniokšdamas kris i suks ratą laukinį [malūne] Kl. Oras, lyg sunkiai nuvargęs, šniokštė rš. Pjauna [šieną], kad net šniõkščia Lp. Alutis šniokščia, alutis putoja vidury kiemo kai šaltinėlis LTR(Dkk). Miestas ūžia, kriokia, šniokščia, beldžia be paliaubos, it koks įniršęs, pasakose minimas slibinas Pt. Kada ugnis su vandeniu susieiti – šniokščia SE109.
2. SD1162, SD332, MŽ, Sut, N(Rg), K, DŽ sunkiai, garsiai kvėpuoti, alsuoti, šniokštuoti, šnopuoti: Parlėkė namo, šniõkščia tik paraudęs, šniõkščia tartum parvytas Paį. Jau šniõkščia, nepaeina [senutė] Pv. Ji čia skalbia, čia trina, čia vėl į lovą įvirtus šniokščia Skr. Einu i šniokščiù kai Dubysa Rd. Kapitonas šniõkšta eidamas kaip debesis Žr. Šniõkštė ašvienis pailsęs J. Arklys pradėjo kriokt, šniõkšt, nebeeina Sk. Arkliai veždami net šniõkščia Dkš. Šernai tik šniõkščia po rugius Krsn.
| Tyli visi, tik šniõkščia, rašo Upn.
| O juokas jema šniokštù, negaliu nutūrėti Klk.
| refl.: Sunku nešt, net šniõkščiasi Ėr.
3. BŽ229, DŽ, NdŽ, Vlkv, Pnm, Dkk, Km staigiai, smarkiai lyti, pliaupti, žliaugti: Atsikėliau, ogi lietutis kad šniõkščia, kad šniõkščia! Paį.
4. Ign šnypšti, pūkšti, pūškuoti: Pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys J.Bil. Tik daboju – iš po kalno lenda baisionas pečius, kriokdamas, šniokšdamas (apie traktorių) LKT342(Lkm). Virtuvas šniokštė rš.
5. šnypščiant veržtis: Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš.
6. šniokštuojant, šniopuojant eiti, bėgti: Išaušo, jau visai šviesu – tik šniõkščia par miežius [šernai] Bsg.
7. prk. barti, šaukti: Šniokštanti̇̀ (mėgstanti bartis) ana boba – peklos pagaikštis Krš. Šniõkšta motyna, nepatenkinta Krš.
apšniõkšti, -čia (àpšniokščia), àpšniokštė tr. Š, KŽ smarkiai aplieti, apipilti: Lukterėjęs vėl pamėginau lipti, ir vėl apišniokštė vandeniu [krioklys] Vr.
atšniõkšti, -čia (àtšniokščia), àtšniokštė intr.
1. Š, KŽ, Vlkv šniokščiant priartėti (apie lietų, bangas ir pan.): Aure, koks lietus atšniõkščia Sb. Kitąsyk ka pasikels prieš lytų vėjas, tai nesuprasi: lyg atšniõkščia, atūžia kas Slv. Baltijos bangos atšniokščia šuoliais sp.
2. KŽ šniokščiant ateiti, atbėgti, atskristi: Atūžia, atšniokščia meška, net medžiai trūksta rš. Apie vidurnaktį jie girdi, kad oru kažin kas atšniokščia LTR(Žg).
| Rodos, koks debesis àtšniokšta (apie pikčiurną) Rdn.
3. šnypščiant atvažiuoti, atpūškuoti: Stotin atšniokštė keleivinis traukinys rš.
įšniõkšti, -čia (į̇̃šniokščia), į̇̃šniokštė intr.
1. KŽ sunkiai alsuojant įeiti: Viena moteriškė į̇̃šniokštė kaip beprotė NdŽ.
2. pūškuojant įvažiuoti: Pūkšdamas lyg ežys iš kiemo į džiovyklą įšniokštė nedidelis karjerų garvežiukas rš.
iššniõkšti, -čia (i̇̀ššniokščia), i̇̀ššniokštė intr.
1. Rtr, KŽ kurį laiką šniokščiant lyti, pratalžyti: Visą naktį i̇̀ššniokštė didžiausias lietus Š.
2. Ser kurį laiką šniokšti, sunkiai kvėpuoti.
| refl. LL295.
3. pūškuojant išvažiuoti: Traukinys iššniokštė iš stoties sp.
nušniõkšti, -čia (nùšniokščia), nùšniokštė
1. intr. Š su šniokštimu nuslinkti, nutolti (apie lietų, bangas, vėtrą ir pan.): Lietus nušniokštė, vaivorykštė ežerą aplenkė sp. Buvo taip, tarsi po laukus ir pievas būtų nušniokštusi vėtra, liūtys būtų išplėšę ir medžius, ir pasėlius rš. Nuejo nùšniokštė vilnys par upę Vkš. Varnėnų būrys viršumi galvų nušniokštė į mišką Žem.
2. tr. sunkiai nunešti: Kas nušniõkš tokius sunkius gurbus (pintines) Skr.
3. intr. šniokščiant nuvažiuoti: Traukinys, trumpam stabtelėjęs, nušniokštė tolyn rš. Nùšniokštė nubėgo aštuntukė [mašina] Gs.
pašniõkšti, -čia (pàšniokščia), pàšniokštė intr.
1. NdŽ kiek pasiausti, pašėlti, paūžti (apie vėją, mišką, vandenį ir pan.).
2. NdŽ šniokščiant palyti.
3. NdŽ kiek pašnopuoti: Jis kvėpavo giliai, pašniokšdamas rš.
paršniõkšti, -čia (par̃šniokščia), par̃šniokštė intr. Všv šniokščiant pareiti, parplaukti: Nu ir klauso, girdi, par̃šniokščia vyras Dg. Pareita par̃šniokšta meška Plng. Parplauka smakas, par̃šniokšta par jūrą trims galvoms (ps.) Žr.
péršniokšti žr. prašniokšti 1: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažydruoja Žem.
prašniõkšti, -čia (pràšniokščia), pràšniokštė
1. intr. NdŽ prašėlti, prasiausti, praūžti (apie vėją, lietų ir pan.): Po staigaus su perkūnija prašniokštusio lietaus pabudome begulį baloje, peršlapę iš viršaus ir apačios T.Ivan. Tik pràšniokštė lytus, i vėleik atgruma Krš.
2. intr. NdŽ sunkiai kvėpuojant, alsuojant, šnopuojant praeiti.
3. intr. smarkiai prabėgti, praskristi: Ka pràšniokštė vėju vienu pro muni Trkn. Viršum milžinkapio prašniokštė pulkas varnėnų rš.
4. intr. šniokščiant pravažiuoti: Prašniokščia, nubilda ilgas ešelonas rš.
5. intr., tr. NdŽ šniokščiant, sunkiai ištarti(žodį).
sušniõkšti, -čia (sùšniokščia), sùšniokštė
1. intr. NdŽ, KŽ suūžti, sugausti, sušlamėti (apie vandenį, vėją, medį ir pan.): Kai sušniokščia audra, atgyja Baltaragio akmuo K.Bor. Jūra vėl sušniokštė suputojo ir šoko ant salos Mš. Sušniokštė sužaliavo sodyboj medžiai, prisipildė garsaus paukščių ulbėjimo rš. Ryto metą susišaukė atsiskyrėlis visus vėjus: tie supūtė, suūžė, sušniokštė BsPII87(Šl).
2. intr. NdŽ, Švnč pradėti sunkiai, garsiai kvėpuoti, dūsauti, šniokštuoti: Prapuolenis, išlydėjęs žvilgsniu kumečius, kurį laiką dar žiūri į duris, paskui sušniokštęs staigiai pasisuka ir bėga iš salono A.Gric.
3. intr. šniokščiant pradėti lyti: Subildėjo perkūnas, sušniokštė lietus rš.
4. intr. pradėti leisti garus, supūškuoti, sušnypšti: Garvežys vėl sušniokštė visais garais, rengdamasis pajudėti rš.
5. intr. NdŽ šniokščiant susieiti, susirinkti.
6. intr., tr. NdŽ šniokščiant ištarti (žodį), prakalbėti: Išeidamas jis grasinamai sušniokštė rš.
užšniõkšti, -čia (ùžšniokščia Drsk), ùžšniokštė
1. NdŽ žr. sušniokšti 1: Tep ùžšniokštė [vėjas su debesimis], bet nelijo Gs.
2. intr. NdŽ šniokščiant užeiti.
3. tr. NdŽ šniokščiant užnešti.
4. intr. imti bartis, šaukti: Kas nenutiks, užšniõkš, neturėsi vietos Krš.