šlė́ti, šlẽja (-ja Slm), -jo
1. Sut, A.Baran žr. šlieti 1.
2. Bd, Kč, Srj žr. šlieti 9: Kad pasakiau, tai tylėk, ba kad šlė́siu, tai žinosi, kuoj Dievas vardu Ūd.
3. tr. Lš, Bd blokšti, trenkti: Kad aš tave šlė́siu! Lp. Jis, sako, drūtas, bet aš jį šlėtáu Švn. Kap šveitė viedrą vandinio, tik pateškėj[o] tas vanduoj, in mane kap šlė́j[o]! Kpč.
ǁ versti, griauti: Mano galva svaigsta, kai einu, tai mane šlẽja in šoną Vrn.
ǁ sviesti, šveisti: Šlė́jau šimtą litų ir turiu eilią Šlvn.
4. refl. Lzd, Lš virsti, griūti: Kap šlėjaũs, vos rankos neišsimušiau Vs.
5. refl. žr. šlieti 10 (refl.): Tik jau šlėjõsi ąžuolas griūt, Jonelis fur ir nuskrido su žąsimi (ps.) Dv.
6. refl. eiti kur nors: Kur nūnai šlė́sitės? Dv.
7. intr. smarkiai lyti, pilti, žliaugti: Kad šlẽja, tai šlẽja [lietus]! Lp.
8. intr. smarkiai ką daryti, dirbti: Kad šlė́j[o] Žadreika tai šlė́j[o]: du pudu druskos iš karto nupirko Lp. Ką čia man reiškia, kai šlėsiu, tai ir nėra! Kpč.
atšlė́ti, àtšleja (-ja), -jo žr. atšlieti:
1. refl. Krok, Lš Stovėjo an gonkų adverijos atsišlė́jęs, nieko nekalbėjo Slm. Ir jis (vaikas) tuoj atsišlė́jo kaip aš ant sopos Slm. Atsišlėk į sieną, tai nepargriūsi Vlk.
| prk.: Kurs vienu kartu nori … ant abiejų atsišlėti, musija siūbuoti, musija abejoti SE134.
| refl. Švn.
2. refl. Lzd, Lp, Kpč, Vrn Pasilsėk biskutį, atsišlė́k Krok. Atsi̇̀šleja biskį, prigula Krok.
3. intr. smarkiai primušti, išpliekti: Kad atšlė́jau tiem piemenam per šonus, tai daugiau dabos jiej stotkų Kb.
įšlė́ti, į̇̃šleja, -jo
1. tr. įmerkti, įlyti: Kad inšlė́j[o] lietus [žemę], tai inšlė́j[o]! Lp.
2. intr. įkirsti, smarkiai suduoti: Inšlė́j[o], inšlė́j[o] vaiku per šiknukę Lp.
3. tr. prk. daug išleisti, sukišti: Inšlė́j[o] kokį šimtą litų Lp. Inšlė́jai tu už šitą arklį Vrn.
išsišlė́ti, išsi̇̀šleja, -jo išeiti: Kap išsišlė́j[o] anas iš namų, tai net šviesiau pirkioj Arm.
nušlė́ti, nùšleja (-ja), -jo tr.
1. nustumti į šalį: Aš itą tvorą nušlė́siu toliau, ką ana stovi pakelėj Arm.
2. pastatyti: Nušlė́j[o] trobą kap zvaną (naują, gražią)! Lp.
3. Lzd nukirsti, nuleisti: Nuvažiav[o] miškan, nušlė́j[o] medžią Lp.
pasišlė́ti, pasi̇̀šleja, -jo pasitraukti į šalį: Pasišlė́k nedaugi į šalį, kad neindarytų palto Arm.
prišlė́ti, pri̇̀šleja, -jo
1. žr. prišlieti 1 (refl.): Prisišlė́k prie pečiaus, bus šilčiau Vrn. Mariute, sese, Mariutyte, sese, prie kam prisėdai, prie ko prisišlėjai? NS550(Ppl).
2. tr. prikirsti: Kad prišlė́j[o] kvajų! Lp.
3. intr. prilyti: Jau ką prišlė́j[o], ką prišlė́j[o]! Lp.
4. refl. prigulti: Prisišlė́k prie šono Rod.
5. tr. SD308, Sut prilyginti, pritaikyti ką prie ko.
sušlė́ti, sùšleja (-ja), -jo
1. refl. susiglausti, susipinti: Susišlė́ję labai šakos, nebemožna pravažiuot Slm.
ǁ susispausti: Suspaustos neišdžiūvo [skalos ant krosnies], susišlė́j[o] Lp.
2. intr. sukirsti, suduoti: Sušlė́k arkliam botagų, tai eis, kad net dulkės rūks! Lp.
3. tr. išleisti, sukišti: Sušlė́j[o] šimtą litų, ir nieko nėr! Lp.