čiui̇̃žti, -ia, -ė
1. intr. euf. šlapinti, telžti, čiaužti: Toks vyras ir dar į lovą čiuiži̇̀! Brs.
2. tr. gabenti, traukti, vilkti, nešti: Kokią kame mūrui derančią medžiagą gavo, tokią tenai čiuižė S.Dauk. Boba čiuižia tvoras, t. y. velka pavogus J.
3. tr., intr. mušti, perti: Tėvas čiui̇̃žė vaiką su rykšte Krt. Gausi čiuižti, jei neklausysi Krtn.
apčiui̇̃žti, -ia, àpčiuižė tr. euf. apšlapinti: Nė juste nepajutau, kaip tas bjaurybė ir apčiui̇̃žęs mane Brs.
| refl. J: Toks myžaltaškis: kiekvieną naktį apsičiui̇̃žęs, apsitelžęs Rs.
iščiui̇̃žti, -ia, i̇̀ščiuižė tr. išvogti: Piemuo iščiuižė iš venterio žuvis, t. y. išvogė J.
nučiui̇̃žti, -ia, nùčiuižė
1. nusišlapinti: Bėk į vidų, jei nusičiuižei Kl.
2. tr. prilupti, nučiežti: Kelis kartus nùčiuižiau sūnų, ir pasitaisė Krt.
pačiui̇̃žti, -ia, pàčiuižė tr. pavogti, pagrobti: Terio[ja] kieminus ir degina tą, ko negal pačiuižti S.Dauk.
pričiui̇̃žti, -ia, pri̇̀čiuižė tr. euf. prišlapinti: Tik tu man bepričiui̇̃žk lovą, tai pamatysi, kaip gausi! Brs.