vil̃ko akìs
1.menkas žiburėlis, spingsulė: Uždegė lempukę, vilko akį. Mrj. Vilko akis degė, ir verpė, ir pančius vijo. Dsm. Tenai toli toli vilko akis regėt. Pls. Tik įbauginus žadėjimu uždegti nupirko lemputę, vadinamą „vilko akis". Lauc.
2.langiukas duryse: Policijos vadas pasižiūrėjo į kameros vidų pro vilko akį. rš. Per visą tą laiką niekas nepravėrė durų, net vilko akies nepajudino. Marc.
vil̃ko ãšara labai mažai: Jau tau ten tiek įpylė – vilko ašarą. Krok.
vil̃kas aviẽs káilyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat – vilkas avies kaily!. Žem.
vil̃kas avìkailyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Mat kokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje. LzP.
vil̃ko bìlietas uždraudimas būti mokiniu: Pedagogų taryba griežtai draudžia [robaksus], dar sugaus inspektorius, viešas papeikimas, o ko gero ir vilko bilietas. Andr. Puodžiūniokui norėta duoti „vilko bilietą" ir išvyti „šunims šėko pjauti". Vien. Vilko bilietą gavo, ir eik dabar sau šunų lodyti. Grž.
vil̃ko brólis apie nerangų: Gal vilko brolis, kad nesusirangai?. KrvP.
vil̃ko dal̃gis irisas: Pažiogriais vėlek supiltas pervien molas, tenai žydi jurginai, bačiukai, vilko dalgiai, geltonosios lelijos, žemčiūgai. Žem. Liuobam žaisti su tais vilko dalgiais. Krg.
vil̃ko dantìs žibalinė lemputė be stiklo: Uždek vilko dantį, jau temsta. Sv.
vil̃ko dantimìs godžiai: Atsikando vilko dantim. KrvP.
vil̃ko dañtys nasruosè piktas: Karvelio plunksna už kepurės, o vilko dantys nasruose. LTR.
vilkų̃ diẽnos niūriausias metų laikas žiemos pradžioje: Kaip žiema liuob prasidės, tai motušėlė sakys: vilkų dienos, tamsi, šalta, dieną prie žiburio sėdėsma. End.
vil̃ko gerklė̃ neig. girtuoklis: Gražus Grigoniukas, labai gražus ir šnekus, ale gerklė vilko. Mžš. Kad ir sidabro nagai, ale vilko gerklė, t. y. prastas žmogus. J. Aukso nagai, vilko gerklė. Jabl.
vilkų̃ giminė̃s apie nerangų, rambų: Gal tu vilkų giminės, kad nepajudi?. KrvP.
vilkų̃ ìštąsa toks šuns keiksmas: Išt lauk tu, vilkų ištąsa!. rš.
vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Ką kęs, ale kaip apsisegs vilko kailiu, tai atiduos visa, dar su procentais. Arm.
vil̃ko káiliu apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, nereaguoti: Apsisiuvęs vilko kailiu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk. Lp.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti būti nedoram, suktam, veidmainiui: Kad jau apsivilko vilko kailiu, tai ir bus. Ds. Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai. Šmn. Ko tu vaidini vilko kailiu apsivilkus?. Ut.
iš vil̃ko káilio išsiliñdęs apsimetęs geru: Sunku anus (plėšikų pagalbininkus) iškreščiuoti: daug yra iš vilko kailio išsilindusių. Grd.
ant vil̃ko káilio máutis aviẽs kailẽlį stengtis atrodyti geresniam: Koks gudrus! ant vilko kailio maunas avies kailelį ir mano, kad niekas nesupranta. Šl.
vil̃ko káilį nešióti būti nedoram, suktam: Tas žmogus jau seniai vilko kailį nešioja. Šl.
vil̃ko kãklą apsikabìnus labai (verkti): Bliausi vilko kaklą apsikabinusi, bet bus po visam. Ms.
vil̃ko ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tai sninga – vilko kąsniais drepina. Slnt. Kad pradėjo vilko kąsniais drepinti, ir akys užlipo. Kl. Vilko kąsniais sninga. J.
vil̃ko ką́sniais godžiai ir negražiai: Ką darai, ryni vilko kąsniais – apsirgsi. Pls.
vil̃ko káulo neig. rambus: Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali?. KrvP.
vil̃ko kaulẽlį rãdo apie besijuokiantį be priežasties: Tai ko juokies, ar vilko kaulelį radai?. Pkr.
į vil̃ko káulą suáugo apie neklusnų žmogų: Itas vilko kaulan suaugo. Grv.
vil̃ko kraũją turė́ti būti kerštingam: Ji iš prigimties turi vilko kraują. Rdd.
vilkù lapè mė́tytis visaip stengtis: Žmogus mėtais ir vilku ir lape, ale antai vis taip pat šlapi (blogai gyveni). Pls.
vil̃ko ligà sir̃gti tinginiauti: Vilko liga serga, tai ir nedirba. Ds.
vil̃ko mė́nuo gruodis: Vilko mėnesį sniegas ne vieną senelį ant pečiaus užveja. Všk.
vil̃ko mėsà neig. apie niekam tikusį gyvulį ar žmogų: Itoj, vilko mėsa, vaikščios po pūdymą, – kaip tik paleidai, tai ir nuėjo per arimą. Arm. Ak tu, vilko mėsa, ar neisi vaga!. Vrn. Ai tu, vilko mėsa, ažutingai jau!. Str.
vil̃ko nasraĩ Ėr., neig. girtuoklis:
vil̃ko plaukaĩ švyliai: Vilko plaukai nuog išgąsčio gerai. Pls. Kaip anžysta vilko plaukai, tada šienauna. Pls.
vil̃ko pláuko neig. apie nekenčiamą: Jis vilko plauko, kad visi uja. Gs.
vil̃ko pláuką turė́ti neig. sakoma apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Vilko plauką turi bjaurybės, pamatai ir nusigąsti. Sv. Ar jis vilko plauką turi, kad visi jo bijo?. Ar. Jis turi vilko plauką, jo arkliai labai bijo. Klvr.
vil̃ko põpieriai pašalinimais iš mokyklos be teisės įstoti į kitą: Artinantis Kalėdoms, vieną kitą apvagindavo, prigrasydavo išduosiąs vilko popierius. Cvir.
vil̃ko põteriai
1.kokia nors proga sakomi posakiai, pajuokavimai: Mano mama ant kiekvieno žodžio visokių vilko poterių žino. Dr.
2.burtų žodžiai: Ana moka vilko poterius, t. y. žavėti. J.
vil̃ko pùpos LBŽ. baltažiedis lubinas:
vil̃ko pùsė nedorėlis: Ar supranti tu, vilko puse, ką padarei?. Gr.
vil̃ko rugiaĩ tokia žolė: Skinsma vilko rugius ir plaksma [draugams] kojas – aštriai buvo. Rdn.
vil̃ko rūtà LBŽ. robertinis snaputis:
vil̃ko skūrà neig. toks šuns keiksmas: Tasai šuva, vilko skūra, jis suėdė sūrį. Kp.
į vil̃ko skū̃rą įlį̃sti ką bloga padaryti: Nerimsta vilko skūron įlindęs. Ds.
vil̃ko šeriùkai prastas šienas: Menkas šienas buvo, vilko šeriukai vadindavo. Auk.
vil̃ko šúolį mèsti mažai keisti padėtį: Ant švento Petro saulė vilko šuolį meta atgalio. Vlk.
vilkų̃ takaĩs nueĩti neig. išdykti, pasileisti: Tas vaikesas vilkų takais nuėjo. Pln.
vil̃ko uodegà toks žaidimas: Išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkšt kartelę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto... To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegą. Valanč.
bė́gusio vil̃ko uodegà turto likučiai: Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega. Prng.
vil̃ko úoga Pls. šaltekšnio vaisius: Ant krušynų vilko uogos auga. Btrm.
vil̃ko vyšnià LBŽ. vaistinė šunvyšnė:
bitìnis vil̃kas urvinių vapsvų šeimos vabzdys: Išgaudė bites bitiniai vilkai. Rdš.
gývas vil̃kas daugybė: Turiu patalynės gyvą vilką. Vn. Gyvą vilką prisikvietei svečių!. Skdv.
gudrùs vil̃kas gudruolis: Margevičius – gudrus vilkas – viską matė ir suprato, kuo tai kvepia. Paukš. Oi gudrus vilkas, o durną ir košia – kur dėsies, gyvas į žemę nelįsi. Sml.
jū́rinis vil̃kas I. ryklys:
kurių̃ vilkų̃ ko, kodėl: Kurių vilkų aš ten eisiu!. Ul.
sẽnas vil̃kas daug patyręs, gudrus žmogus: Senas jis vilkas. B. Seno vilko neapgausi. Valanč. Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Pt. Senas vilkas eketėn uodegos nekiša. Ut. Aš girią gerai žinau, aš senas girių vilkas. Mrj. Mane pažįsta visi kaip seną vilką. Žem. Švitrys – senas vilkas, turįs gerą uoslę. Vencl.
vil̃kas sótus ir avìs sveikà apie interesų suderinimą, išeities radimą: Dėl mano tokio elgesio lieka ir vilkas sotus, ir avis sveika. Mont. Reikia taip daryt, kad būtų vilkas sotus ir avelė sveika. Žem.
tegùl šim̃tas vilkų̃ toks keiksmas, sakomas reiškiant nepasitenkinimą ar nuostabą: Amerikas! Amerikas! tegul šimtas vilkų, kas jį pramanė. Kiek ten mūsų svieto vargsta ir daugybė žuvo!. Žem.
vilkù dùriamas apie tinginį: Tu vilku duriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas. J.
vil̃kas neiškeñčia nekaũkęs apie kieno nors blogą įprotį: Nors pono Balandžio darbininkai myli savo ponus, niekaip nenori nuo jų išeiti, vienok, kaip yra sakoma, neiškenčia vilkas nekaukęs. Tai ir jie, neiškenčia nepakručavę ar ką neiškirtę. Žem.
vil̃ką mìnim, vil̃kas čià LTR. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas neĩtų iš mìško apie labai prastą orą: Toks oras negražus – vilkas iš miško neitų. Upn.
vil̃ko nẽštas ir pàmestas apie suktą ar apsukrų žmogų: Prie ekėčių, prie darbo, po talkas – visur aš esu vilko nešta ir pamesta. Ms. Apie tai sužinojo ir toks valkata Mikšys – iš savo krašto, bet bjauresnis negu vilko neštas ir pamestas. Bor.
vil̃kui nẽšant pakylė́ti iron. apie ką nemėgstamą: Taip tave mylėsiu, kad ir vilkui nešant pakylėsiu. Vvr.
vil̃kas nevedžiótų vaikų̃ apie neįeinamą, nuošalią vietą: Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų nevedžiotų. Lkv.
vilkaĩs nueĩti žlugti: Ir visa svotba nuėjo vilkais. Aps.
vil̃kas pérbėgo kẽlią pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo. Lp.
vil̃kas pérbėgo per kẽlią pasisekė: Tau šiandien vilkas per kelią perbėgo. Dkš.
vil̃ko rýtas ir ìššiktas vlg. apie gudrų, suktą žmogų: Jis vilko rytas ir iššiktas. B.
vil̃ką suė́sti apie labai alkaną: Svečiuose išbadėjote, parvažiavę vilką suėstumėt. Lnkv.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti. Žem.
vil̃ką šnẽkam, vil̃kas čià Dkš. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas užšìko gérklę vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip sako, vilkas gerklę užušiko ir – negali parėkt. Dgl.
vil̃kas užšìko kõserę Švn., vlg. labai išsigandus neprašnekėti:
vil̃kas užšìko nasrùs vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip nusigąsti, tai būni išsižiojęs, tai sako: vilkas nasrus užšiko. Pls.
vil̃kas žìno nežinia: Ar vilkas ten žino, neaišku, kaip ten buvo. Pn. Nugi vilkas čia žino. Brž.
vilkaĩ žìno nežinia: Vilkai žino, kodėl jie taip vadinami. Pmp.
į vil̃ką pavir̃to apie blogai išdirbtą žemę: Jau žemė pavirto į vilką. Graž.
nuo vil̃ko bė́go, mẽšką užbė́go vengiant vienos nelaimės ištinka kita: Persikėlė į kitą vietą. Kaip yra sakoma, nuo vilko bėgo – mešką užbėgo, taip ir čia. Žem. Pas savo krikštasūnį Šmukštaras užsibuvo, bet bėgdamas nuo vilko užbėgo ant meškos. Vien.
po vilkaĩs nežinia kur: O ką tu bepadarysi, ėjo ir išėjo po vilkais. Klk.
po vilkų̃ nežinia kur: Išvažiavo po vilkų, gal jau mirė. Pj. Turi visus [paršus] vežti po vilkų, čia nebepriima. Pj.
po šim̃to vilkų̃ nežinia kur: Nuo to karto ir gyvena visi vienoj vienybėj, o šiaučių ir kriaučių išginė po šimto vilkų. LTR.
eĩk po vilkaĩs toks keiksmas: Eik tu nuo manęs po vilkais su savo pasakom!. Krč.
po vilkaĩs nueĩti veltui dingti, žūti: Gal, sakyt, kokie ketveri penkeri piningai ėjo nuėjo po vilkais. Žg.
neĩ po vilkù, neĩ po meškà Pnd. apie nešališką sprendimą: O aš sakau, – pridėjo kitas: – nei po vilku, nei po meška! Nei čia prūsas, nei maskolius kaltas.... Žem.
neĩ po vil̃ko, neĩ po meškõs apie nešališką sprendimą: Neinant nė po vilko, nė po meškos, reikia pasakyti. Krkl.
prie vil̃kui tinginys: Ir žemė prasta buvo, ir anas pats prie vilkui. Dkk.
su vilkaĩs kaũkti elgtis taip, kaip reikalauja galingieji: Ką darysi, reikia su vilkais kaukti, – išsprūsta jam kartais. Simon.
kad (tave...)vilkaĩ toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Kad tave vilkai, užmirštu pavardę!. Adm.
kad (tave...)vil̃kas toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Jam pirštus nukirto, kad jį vilkas!. Akn. O kad tave vilkas, kaip negardu!. Svn. Tieji kūliai užpuolė – kad juos vilkas!. Rtn.
màt (jį...)vil̃kas tiek to: Mat jį vilkas, reikia nueit. Nč.
kaĩp vil̃kas apie vienišių, viengungį: Toks jau jo ir gyvenimas – vienas kaip vilkas. Trgn. Vienas dabar gyvena kaip vilkas, bobą išmušė. Ut. Aš čia viena kaip vilkas. Grv.
kaĩp vil̃ko akìs apie silpną žiburėlį: Lempikė žliburiuoja kaip vilko akis. Grg. Tai žiba žibanakčiai kaip vilko akys. Vrn. Smuklės žiburys kaip vilko akis atsimušė į prisiartinančio vežimo priekį. SnV.
kaip už vil̃ko ausìs daug (pelnė): Palupė kaip už vilko ausis. Lp.
kaĩp vil̃ko nagè apie daug vargstantį: Kaip vilko nage esu buvusi, kad su vyru gyvenau. Lnkl.
kaĩp vil̃kas į kūmùs apie įkyruolį: Siūlos kaip vilkas į kūmus. Pnd.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s apie susiraukšlėjusį drabužį: Visi drabužiai kai iš vilko gerklės. Jnš.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s ištráuktas Plv. apie susiraukšlėjusį drabužį: Ištrauktas drabužis kaip iš vilko gerklės. Ad.
kaĩp vil̃ko viduriuosè vidutiniškai, pusėtinai (gyvena): Nei šilta nei šalta, kaip vilko viduriuos. Kal.
jūros vilkas žr jūra
tarp meškos ir vilko žr meška
ar meška ar vilku verskis žr meška
nei meškai nei vilkui žr meška
ir ožka sveika, ir vilkas sotus žr ožka