vìštos ámžių pragyvẽnęs dar jaunas, neišmanėlis: Iš kur tiek daug žinai vištos amžių pragyvenęs?. Ukm.
vìštos galvà menkysta: Tu, vištos galva, ką tu supranti!. Rmš.
vìštos gálvą turė́ti būti kvailam: Jeigu vištos galvą turi, tegu susistveria valdyt valstybės. Kzt.
vìštų gáudymas gūžynės: Kalėdų zabova – gaudymas vištų. Lp.
vìštos kója apie silpną kokį daiktą: Čia vištos koja, ne suolas – taip griūna. Auk.
vìštos prõtas neišmanėlis: Vištos protas, dar ji ką supranta!. Rs.
vìštos šikìmas vlg. labai maža porcija: Tai įsidėjo – vištos šikimą. Šlv.
sulìg vìštų uodegų̃ eĩti būti labai girtam: Tėvas eina patvoriais sulig vištų uodegų. Kad keikiau tą savo tėvą, kad prisprogo tiek baisiai. Yl.
dėl vìštos žarnų̃ dėl menkniekių: Ką ten bartis dėl vištos žarnų. Pg. Menka kiek – ui ui, žemė griūva – dėl vištos žarnų!. Mžš.
už vìštos žárnas dėl niekų: Ko čia baries už vištos žarnas. Kr.
aklà vištà apie neišmanančią, neišsilavinusią moterį: Nei mokykloje buvau buvusi, nei nieko mačiusi, akla višta gatavai: jei ką išmokau, iš savo pilvo. End.
šlapià vištà
1.apie prastos išvaizdos moterį: Koks jos ten grožis: šlapia višta, ir tiek. Mrj.
2.niekam netikusi: Kad ji niekam netikus, ji šlapia višta. Mrj. Kas tau, tokiai šlapiai vištai, duos. Šk.
vištàs gãno pas Diẽvą Ds., juok. miręs: Ir nuėjo pas Dievą vištelių ganyti. Dr.
vištàs gáudyti
1.svyrinėti (einant girtam): Utarnike kai ėjo, tai vištas gaudė ant keliūtės. Mlt.
2.gūžinėti: Eidavom gužučių, kiti sakydavo – vištų gaudyt. Slm.
vištà neatim̃s dúonos juok. nesiduos skriaudžiamas: Ta tokia smarki – jai višta duonos neatims. Smln.
vištà neiškãpsto veltui neduodama: Kiek ten gausi – dvidešimt rublių! – Ir tų višta neiškapsto. Mžš.
vištà neprimýnė be menkiausios priežasties: Višta neprimynė, o jau šnairuoja. An.
vìštų nesumìndžiotas šaunus: Vyrukas vištų nesumindžiotas. rš.
vìštą võgė Ml. sakoma tam, kurio rankos dreba: Gal vištą vogei, kad tavo rankos taip dreba. Pg.
su vìštomis anksti (eiti miegoti): Su vištom eina gulti. Kt. Nesulaukia nė vakarienės, eina gulti su vištom. Jnš. Pas tuos žmones jau toks užvedimas su vištoms sykiu eit gult. Jrb. Kas nori su vištom eit gulti – lai eina!. Tilv. Tau tik sutemo, su vištom ir eini gult. Rš. Su vištomis gulu, su gaidžiais keliu. Yl.
su vištà prisvilinta: Šiandien jau vėl su višta virėt. Alk. Šiandien išviriau bulbių su višta. Mrc.
žemiaũ už vìštą nutū̃pti nusigyventi: Aš, nelaimės draugai, žemiau už vištas nutūpiau – nors, tiesą pasakius, su ereliais niekuomet ir nebuvau iškilęs. Vien.
kaĩp vištà
1.apie krypuojantį, sunkiai einantį: Ana vėl kojomis tupe tupe kaip višta. Nt.
2.apie greit užmirštantį, nesuprantantį: Užuomarša kaip višta – peržengė per šiaudą ir užmiršo. Jrb. Baili kaip avelė, kvaila kaip vištelė. KrvP.
3.apie sušlapusį: Nušlapom, nubuvom begrybaudamos kaip vištos. Krš.
kaĩp vìštos apie prastą atmintį: Na, žinai, tavo atmintis kaip vištos. Simon.
kaĩp vìštomis apie snigimą dideliais kuokštais: Žiūr, kaip vištom sniegti. Grv. Sniegti, tai sniegti, kaip vištom lipdo. Pls.
nùtūpė kaĩp vištà nusigyveno: Iš tikrųjų, kad mes iš pat pradžių vis siekiame kažkur aukštyn, o paskui ir nutupiame kaip vištos. Vien.
kaĩp vìštos galvà labai mažai: Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas, kaip vištos galva. LzP.
kaĩp ant vìštos kójos
1.netvirtai (stovi): Stovi kaip ant vištos kojos. Šll. Pati kaip ant vištos kojos stovi, o dar kitus gąsdini. Mrj. Netraukit staigiai, kad nenuvirstų: čia mat taip stovi kaip ant vištos kojos. Mžš.
2.vargingai: Jis čia gyvena kaip ant vištos kojos. Gs. Dabar gyveni kaip ant vištos kojos. Kvt.
kaĩp su vìštos kója apie negražų raštą: Nudrėksta kaip su vištos koja. Šk. Prikeverzojo kaip su vištos koja. Tr. Čia tavo kaip su vištos koja parašyta. Svn.
kaĩp vìštos tešmuõ apie išdidų: Pasipūtus kaip vištos tešmuo. Krž.
kaĩp pérminta vištà prastai jaučiasi: Šiandien iš manęs nieko dora – kaip višta perminta. Vb.
kaĩp aklà vištà grū́dą apie atsitiktinį pasisekimą: Atrado kaip akla višta grūdą. KrvP. Kurie ir atspėja [savo laimę], tai atspėja kaip akla višta grūdą. Krėv.
kaĩp šlapià vištà apie silpną žmogų (ppr. moterį): O mes sėdim kaip šlapios vištos. Dkš. Aplėpus kaip šlapia višta. Tr. Toj Regina tai kaip šlapia višta – tai ligoninėn, tai kurortan. Pv.
kaĩp žãbalai vìštai grū́das apie atsitiktinį pasisekimą: Jam tie pinigai kaip žabalai vištai grūdas. Dbk.
kaĩp vìštų lẽsinti plonai apsirengęs: Išlėkiau kaip vištų lesint, o čia sniegti, pusto. Tvr.
kaĩp vištà padė́jusi kiaušìnį apie perdėtą gyrimąsi: Ir girias kaip višta kiaušinį padėjus. rš. Nieko gero jis nepadarė, tik giriasi kaip višta kiaušinį padėjus. Jnš.
kaĩp vištà perė́ti apie netinkamą norą: Įsigeidė kaip višta perėti. Jrb. Ką čia užsikepei kaip višta perėti. Vkš. Ir įsimislino kaip višta perėti. Kl.
kaĩp sušlãpusi vištà apie nusigyvenusį, suvargusį: Tankiai toksai [bylininkas] po keleto pervarytų bylų išrodo kaip višta sušlapusi, o pati su vaikais badmiriauja. Žem.
kaĩp vìštą võgus apie rankų drebėjimą: Ranka dreba kaip vištą vogus. Btg.
pasodìnti kaĩp vìštą ant kiaušìnių gerai įtaisyti gyventi: Nuolanka maža, dalies nereiks niekam duoti, niekas karvelės neišves veltui. Katrelę pasodinsiu kaip vištelę ant kiaušinių. Žem.
pasodìnti kaĩp vìštą ant kiaũšių gerai įtaisyti gyventi: Mamaite, nesirūpink!.. pasodinsiu Leoną kaip vištą ant kiaušių... ištikimai gera vieta, žinau. Žem. Pasodino motina taip kaip vištą ant kiaušių. End.
kaĩp vištà be galvõs apie nesupratingą žmogų: Ale kad mums va nedaeina, mes kaip vištos be galvos. Auk.
kaĩp vištà į pãkulas apie susipainiojusį kalboje: Geriausiai trumpai: nežinau, nemačiau, ir galas; imsi ilgai plepėti, tai susipainiosi kaip višta į pakulas. Žem. Susipainiojo kaip višta į pakulas. Brt.
numèsti kaĩp vìštą nuo laktõs Skr., juok. sakoma apie neištekėjusią po užsakų merginą:
kaĩp vištà su kója prastai, negražiai, apgraibomis (ką padaryti): Mažai taiso jisai tuos kapus: apkutinėja tik biskį, ir gana, kaip višta su koja, bijo gerai nagus prikišt. Šmk. Rašo dartės – reikia jiems skubyt – kaip vištos su koja. Mrj.
kaĩp vištà su nagaĩs prastai, negražiai: Ką tu čia drėpoji (rašai), lyg višta su nagais. Smn.
kiaušinis apgauna (moko, pamokė)vištą žr kiaušinis
kiaušis moko vištą žr kiaušis
peklos višta žr pekla