Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

veršis

Apibrėžtis

ver̃šio láidymai laikas, kai saulė jau neaukštai: Per veršio laidymus gysim namo. Grv.
ver̃šio ligà àpėmė neig. nori šokti, šokinėti: Ko užsimanė? – šokti! Aje, aje! Veršio liga apėmė! Šokti! šok, kad taip nori! še! – ištraukdavo Simanas pečšluostės kotą iš užkrosnio ir brukdavo į nusiminusios mergelkos rankas, – še, šok!. LzP.
ver̃šio pė́das dyglutis (grybas): Veršio pėdus rinkom ir virėm. Lz.
ver̃šio píenas Mrc. trintų kanapių ar aguonų sėklų skystis:
ver̃šio plyšė̃ neig. liurbis, ištižėlis: Tu tikras veršio plyšė!. Krž. Toks veršio plyšė, ans mano žemę valdys!. Varn.
ver̃šio snùkis neig. netikėlis: Pustuščias važiavo, ale manęs neėmė – veršio snukis!. Jnš.
ver̃šio úodegą neig. apie prastą pasirinkimą vedyboms: Rinkaus rinkaus ir išsirinkau veršio uodegą. Erž. Iš viso bliūdo išsiskyrė veršio uodegą! nei kuo pasidžiaugti, nei kitam parodyti. LzP. Skyreis ir nusiskyrei veršio uodegą. Mžk. Iš viso bliūdo veršio uodegą išsiraus. Bt.
ver̃šis nelaižýtas neig. liurbis, mulkis, ištižęs, niekam tikęs žmogus: Veršiai jūs, veršiai! nelaižytieji veršiai! – paleido gerklę Cinokienė, – visiems dvaro šunims duodatės už nosies vedžioti. Žem. Mulki, verši nelaižytasis, ar taip reikėjo daryti!. Brs. Vėl pribjaurojai, verši tu nelaižytas!. Trk. Ai, dabar geria [vyrai], išpezę, veršiai nelaižyti. Krš.
ver̃šis neraliúotas neig. liurbis, mulkis: Ak tu, verši neraliuotas!. Krs. Verši neraliuotas! Nieko nemoki. Varn.
paskutìnis ver̃šis neig. nevykėlis, apsileidėlis, žioplys: Ko gi dar bereikią – pačios klausyti! Tai jau to ir nebus. Paskutinis veršis būtų klausydamas. Žem.
ver̃šį kriókinti vemti: Ans kriokina veršį pasigėręs – vemia. J.
ver̃šiai laĩžo nùgarą ima šiurpas, šaltis: Taip šalta, veršiai nugarą laižo. Kl. Buvau, rodos, šiltai apsidaręs, o važiuojant pradėjo veršiai nugarą laižyti. Als.
ver̃šiai laĩžo pečiùs ima šiurpas, šaltis: Jau man veršiai pečius laižo. Als. Vaje, kaip man šalta, tik veršiukai pečius laižo. Prn. Turbūt sergu, veršiukai pečius laižo. Vlkv.
ver̃šis nesuger̃s putrojè apsukrus, neištižęs: Bene tu gausi geresnį! – juokėsi Mažutis. – Dėdele, veršis putroj nesugers mano vyro.... Žem.
veršiùs šukúoti užsiimti niekais: Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot. Gl.
veršiùs tráukti neištarnauti visų metų: Veršius traukdamas ir eisi – būk visus metus. Grd.
nė̃ šiõ nė̃ ver̃šio vidutiniškai: Ar buvo gerai? – Nė šio nė veršio. Gs.
kaĩp ver̃šis
1.apie naivuolį: Kaip veršis tikiu visais, rods, kaip čia meluos. Krš.
2.apie smarkiai geriantį: Plempia kaip veršis paplavas. End. Maukia lyg veršis pieną. Srd. Srebia kaip veršis putrą. Pp. Tai jau kaip veršis putros prisisriuobei. Erž.
kaĩp júodas ver̃šis apie sunkiai dirbantį: Saulė jau ažsilaistė, o anas dar dirvose kruta kaip juodas veršis. Grv. Sekmadienį dirba kaip juodas veršis. Vj.
kaĩp iš ver̃šio gerklė̃s labai suglamžytas: Tavo skarelė kaip iš veršio gerklės. Švnč. Skarelė kaip iš veršio gerklės – perleisk prosu. Ktk.
kaĩp iš ver̃šio gerklė̃s ištráuktas labai suglamžytas: Kareivių milinės aptriušusios, lyg iš veršio gerklės ištrauktos. Andr.
kaĩp iš ver̃šio nasrų̃ labai suglamžytas: Susimečiau neprosavotus nosinius, kokie, matai, yra, kaip iš veršio nasrų. Skd.
aukso veršis žr auksas
Dievo veršis žr Dievas
Sekminių veršis žr Sekminės
kaip Velykų veršis žr Velykos
kaip žydas į veršį žr žydas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: versus
prancūzų kalba: versija
vokiečių kalba: Versis
rusų kalba: перевёртываться
lenkų kalba: wrzosowisko

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra