vélnio abrozdė̃liai neig. kortos: Porą valandų jie svaidėsi tais velnio abrozdėliais, rašėsi kiekvienas savo vistus ir vištas. Tilv.
vélnio ãkį
1.ničnieko (negauti): Tu velnio akį gausi, ne mišias!. Štk. Dirbk dirbk, o kai reikia iš kolūkio ką gauti, tai velnio akį. Pš.
2.anaiptol: Bet ar vienos krautuvės pakako? Velnio akį. Apėjome kokią dešimtį, kol suradome tokių paltų, suknelių ir batelių, kokių juodvi neturėjo. Marg.
vélnio akiẽs nieko (nereikia): Velnio akies jam, ne arielkos reikia!. Aln.
vélnio akmuõ Mrj. sidabro nitratas:
vélnio arklỹs laumžirgis: Velnio arklys – pats ilgas, kojos lenktos šešios ir sparnai balti žiba. Gdr. Velnio arkliai pagal vandenį lakstydavo, prie kokių markų. Lnkv.
vélnio ãšara naminė degtinė: Ta velnio ašarėlė daug kainuoja. Skr.
vélnio ãšaros degtinė: Dabar pila pila tas velnio ašaras. Pp.
vélnio barzdà
1.vaistinis valerijonas:
2.smulkių paparčių juodosios šaknys: Velnio barzda [vaistai], kai išsigąsti. Grv.
vélnio daržẽlis dilgėlynas: Išnaikinai tą velnio darželį, pasodinai gėlių. Jrb.
į vélnio dienàs dė́ti keikti, koneveikti: Deda senius į velnio dienas. Pln.
vélnio eleksỹras degtinė: Dar daugiau reikalavo velnio eleksyro nuo visų ligų ir bėdų. Trein.
vélnio gerklė̃ girtuoklis: Aukso nagai, velnio gerklė. Vkš.
vélnio grietìnė Vaižg. degtinė:
vélnio ìšmislas tabakas: Jie niekino fabrikinį rūkalą. Kimšo į pypkes pačių užaugintą velnio išmislą. Ap.
vélnio ìšpera sukčius, gudruolis: Nu ir merga, tikra velnio išpera. Šll. Eik tu, velnio išpera!. Pnd. Pranys, tas velnio išpera, jau pas tave!. Dovyd. Nezyzk tu, velnio išpera!. Ldv.
vélnio kalnaĩ daugybė: Tu velnio kalnus jau prirašei ir dar vaikštai [rašyti]. Sur.
vélnio kantãplis blogas žmogus: Velnio kantapliu virto. Ds.
vélnio kėdė̃ Grk. dvikamienis medis:
velnių̃ keliaĩs eĩti pasileisti: Mūsų žentas turi kitą susiradęs: eina velnių keliais. Lkv.
vélnio keliù išeĩti Kv. pasileisti:
vélnio kiaušìnis
1.niekai: Vargsiu aš čia tau dėl velnio kiaušinio!. Ds.
2.baltasis godūnas:
vélnias kójose gresia pavojus: Jau dabar pričiupo trumpai – velnias kojose. End. Vokiavos laukan – velnias kojose, bėkiva!. Trk.
vélnio kūlė̃ toks augalas: Velnio kūlės auga prie dumblui, panašios į pupalaiškį. Ds.
vélnio kulkà kaukaspenis: Velnio kulka iš žvyrynų. Kpč.
vélnio kū̃mas blogas žmogus: Blogas kaimynas – velnio kūmas. KrvP.
vélnio kumelỹs
1.laumžirgis: Velnio kumeliai ant vandenio tik sukas. Švnč.
2.apie suktą, ekscentrišką žmogų: O velnio kumelys, iš po vyro pabėgo!. Sur.
vélnio kumeliùkas laumžirgis: Velnio kumeliukai skraido aplink. Rūt.
vélnio lãšas degtinė: Taip reikia su žmogum susiėjus nepulti iškart prie to velnio lašo. rš. Jis pernelyg dažnai ieško dopingo velnio lašelyje. Trein.
vélnio lašaĩ naminė degtinė: Varvina velnio lašus. Krš. Pakrūmėje kyla dūmelis, kapsi velnio lašeliai. rš. Ir visai nieko būtų sau vaikis, jei ne tie velnio lašeliai. Mik.
vélnio lazdà blogas žmogus: Iš jo ne žmogus, tik velnio lazda, vis tik ką nors apgaus, apsuks. Ds.
velnių̃ lendrýnas daugybė (blogų žmonių): Arklius kai ėmė, vokiečių buvo cielas velnių lendrynas suvažiavę. Šts.
vélnio mãžvaikis vėjavaikis, karštuolis: Iš kur tavo tiek kantrybės su tokiu vyru, velnio mažvaikiu!. Žem.
į vélnio mìltus labai (iškoneveikti): Pasakys prieš – į velnio miltus išdirbs!. Pvn.
į vélnio mìltus dė́ti keikti, koneveikti: Deda mane į velnio miltus, visaip bjauroja. Rdn.
į vélnio mìltus išdė́ti iškeikti, iškoneveikti: Mane į velnio miltus išdėjo, velnienė esu su ragais. Krš.
vélnio mūčélninkas girtuoklis: Dėl arielkos lieka velnio mūčelninku. Ds.
vélnio nãgas kaukaspenis: Aš radau velnio nagą. Rtn.
vélnio nagaĩ spyruoklinės akėčios: Su velnio nagais apkabinėjam žemę. Šts.
vélnio namaĩ smuklė: Trečiame kampe, pietryčių link, priešais bažnyčią, stovi karčema. – Juk kur Dievo namai, čia ir velnio namai turi būti, – pyko kai kurie žmonės tuokart, kai ją statė. Simon.
vélnio ožỹs perkūno oželis: Velnio ožiai kaip ėriukai šaukia gerklę paleidę: rodos, kad ten avių pilna toj pelkėj. Jrb.
vélnio pãduška LBŽ. švylys:
vélnio pagáikštis kiršintojas; pikčiurna: Ta jo boba – velnio pagaikštis. Šln.
vélnio pagalỹs kiršintojas; pikčiurna: Žinai, kaip mergos yra tokie velnio pagaliai. Švnč.
vélnio pakártuvė kas labai judrus, nenustygsta vietoje: Tai bene velnio pakartuvė!. Tr.
vélnio paklõdas Sln. pagyrūnas:
velnių̃ pakratà vidurnaktis: Pati dvylikta, pati velnių pakrata. Klm.
velnių̃ paleidìmas vidurnaktis: Dvylika – pats velnių paleidimas. Krš. Pasitaikė eiti per patį velnių paleidimą. Klm.
vélnio pãmazga toks plūdimas: O tu čia ko atėjai, velnio pamazga! – užsipuolė Gugį. Krėv.
vélnio pãmazgos degtinė: Jūs, velnio pamazgų užgėrę, siuntat. rš.
vélnio pãmušalas vėjavaikis, plevėsa: Aš tavo vandenį gersiu, kojų mazgotą, tu velnio pamušale!. Snt.
vélnio pántis sukčius: Eik tu, velnio panti!. Ds.
velnių̃ pasamõnas toks plūdimas: Prie darbo, velnių pasamonai!. LzP.
vélnio pãtinas blogas žmogus: Koks ten jaunikis – velnio patinas. Pl.
velnių̃ pãtinas blogas žmogus: Velnių patinas tas tavo dėdė. Lnkl.
velniaĩs perkū́nais sváidytis keikti: Bet staiga – ar jis knygoje ką negero išskaitė, ar šiaip kokia mintis galvon krito – nubloškia knygą ir ima plūstis – velniais perkūnais svaidytis. Paukš.
vélnio pir̃štas Gs. kaukaspenis: Šitam lauke daug velnio pirštų. Rud.
vélnio plùnksnos plunksniniai debesys: Velnio plunksnos pasirodė – lauk lytaus. Plt.
vélnio plutà nenaudėlis: Kaip dar yra vienas velnio pluta; ir ans kalba čia šiaip, o dirba kitaip. Sd.
vélnio põteriai neig.
1.kortos: Kada jūs mesit tuos velnio poterius?!. Skr.
2.burtų žodžiai: Savo velnio poterius šnabždėjo burtininkė. Tat.
vélnio prabangà nešvariu būdu gauti pinigai: Čia velnio prabanga. Rs.
vélnio pūgà apie netikusį žmogų: Palauk tu, velnio pūga!. Slnt.
vélnio pūkaĩ LBŽ. švylys:
vélnio pùsė apie netikusį žmogų: Ak tu, velnio puse!. Žg. Ale velnio pusė – negalėjo ant ten lėkt!. Mžš. Velnio pusė, kas prikusė seną bobą ženytis. Kp. Velnio tu puse! – šaukė Dovydonis, jau visiškai įpykęs. Balt. Ką tu padarysi su velnio puse!. Grš.
velnių̃ pùspūrė toks keiksmas: Kame tu raitais, kaip kokia velnių puspūrė, vadalojies!. Sd.
vélnio ragaĩ Alk. reketis kūliams daryti:
vélnio raĩstas didelė netvarka: Čia tikras velnio raistas. Tr.
vélnio ridìkas LBŽ. nuodingoji nuokana:
vélnio rýkštė parazitinio grybelio sužalotos šakos, suaugusios į šluotelę, laumšluotė: Buvai miške, ar neparnešei velnio rykštės?. Lnkv.
į vélnio rū̃rą vlg. niekur: Kur jūs važiuosta, kai manęs nebebus, velnio rūron, kas jumis bekvies. Sur.
iš vélnio rūrõs vlg. nežinia iš kur: Žiemą butelių mažai gauni, miške nė vieno nerandi. Iš velnio rūros paimsi.... Ap.
vélnio są́valka toks keiksmas: Sakiau, velnio sąvalka, kad nevažiuotum!. rš.
vélnio sė́kla
1.nenaudėlis, nedorėlis: Vat kur velnio sėkla, nieko ana nebijo. Švnč. Velnio sėklos – ne darbo veiza, pabobiais laksto. Rdn. Tai velnio sėkla! – sukeikia Valiauga [ant katės]. Dovyd. Velnio tenai sėklos – nepasiduoda viena kitai!. Krš.
2.kas skleidžia nepriimtinas idėjas: Už tikėjimą reikia galvą guldyti, negirdite gal pamokslų, kaip sako, kad „Lietuvos ūkininkas" – tai velnio sėkla. Žem. Prisipažink geruoju, kur tu gavai tą velnio sėklą sėjančią knygą?. SnV.
3.blogi darbai: Velnio sėklos nereikia sėt, atsidygsta. Grv.
vélnio skystìmas degtinė: Išsidalijo zimagorai velnio skystimą iš laibo gurkliuko, nusipurtė. rš.
vélnio skūrà nenaudėlis: Tikrai, velnio skūra tas senis. Brž. Kas jo nepažįsta? Sudžiūvusi velnio skūra. Ir dar dzūkas!... Ap.
vélnio skūrà apsisiū́ti pasidaryti nejautriam, rambiam: Velnio skūra apsisiuvo: nei tėvo, nei močios neklauso. Klt.
vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti nejautriam, rambiam: Anas apsitempė velnio skūra. Ds.
vélnio skūrà apsivil̃kti Šv., Krš. pasidaryti suktam:
vélnio subinė̃ vlg. nežinia kokia vieta: Misliju, kurioje velnio subinėje tas yra. End. Nu paskui joti ieškoti [arklio], nu kur aš nujosiu – į velnio subinę. Kl. Iš velnio subinės anie visi (korespondentai) tuojau atsiranda paveiksluoti. Sd. Iš velnio subinės tų plestekių prilėkė!. Krš.
velnių̃ subinė̃ vlg. toks keiksmas: Eik tu, subine velnių!. End.
ant vélnio subinė̃s išė̃jo vlg. iširo, neįvyko: Išėjo veselė ant velnio subinės. Šts.
iš kuriõs vélnio subinė̃s vlg. nežinia iš kur: Turėjo šautuvą ten dubeltauką iš senovės, iš kurios velnio subinės buvo gavęs. Jdr. Mūsų Stasys kad parvedė [žmoną] iš kurios velnio subinės. Als.
vélnio sulà naminė degtinė: Tai, Petia, nemeti savo amato? – klausia pažįstamas. – Vis verdi tą velnio sulą?. rš.
vélnio šlúota
1.parazitinio grybelio sužalotos šakos, suaugusios į šluotelę, laumšluotė: Ant mūsų vyšnių velnio šluotos auga. Ds. Velnio šluota berže pradėjo augt. Trgn.
2.pelkinis gailis:
velnių̃ špitõlė namas, kur nesilaikoma dorovės normų: Velnių špitolė yra toje klebonijoje. Varn.
vélnio šū́das vlg.
1.nieko gero: Velnio šūdas iš skubino darbo. Šts. Velnio šūdas bulbių sėjimas su mašina. Rdn.
2.kas nieko vertas: Velnio šūdas kažkoks pašposijo. Pln. Tas tavo dvaras velnio šūdas yra. Skd. Dabar amatininkas velnio šūdas, kalviams ir kriaučiams tad yra čystai maišas užrištas. Trk.
vélnio šū́do vlg. nieko: Velnio šūdo tokiam, ne padėkavot!. Dbk. Gerai su motriška: nė didelių magaryčių reikėjo, nė velnio šūdo. Trk.
vélnio šū́dą vlg. nieko: Velnio šūdą gausi, o ne mergą. Žg. Velnio šūdą tu gausi. Slnt.
vélnio tabokà LBŽ. aitrusis vėdrynas: Velnio taboka patrink – ir žaizda pasidaro. Grnk.
velnių̃ takaĩs eĩti neig. pasileisti, išdykti: Eina vaikesai velnių takais – kas anus gali sutvarkyti. Krš.
velnių̃ tapinýčia apie niekam tikusį žmogų: Ta mano merga – velnių tapinyčia, tūpelioja vietoj, be kokios mantos. Šts.
vélnio triẽdalas LBŽ. žalingasis trobagrybis:
vélnio tùzinas trylika: Kai kiaulė atsiveda velnio tuziną, tai žinok, jog visi paršai išdvės. Skrb. Po dviejų savaičių, tiksliai kalbant, po trylikos dienų (velnio tuzinas) – telefonas: „Ar aš galiu pas tave, Gediminai, užsukti?". Dovyd.
į vélnio úodegą toli (vykti): Važiuodavo kur į velnio uodegą medelių pirkti. Krš.
(kieno) vélnio uodegà ilgèsnė sakoma nusileidžiant, priimant pašnekovo nuomonę: Tegul bus tavo velnio uodega ilgesnė. Trgn.
vélnio úoga LBŽ. vilkuogė:
vélnio vãbalas prastas, netikęs padaras: Velnio vabale, nieko nesakyk!. Grd. Pagal savim gavo mergikę, ne kokį velnio vabalą. Rdn. Neturi nė vienos vištos, velnio vabalas. Trk. Išves mane iš proto ta zirzeklė – ot velnio vabalas!. DūnŽ.
vélnio vaĩkas vėjavaikis, plevėsa: Tas jau velnio vaikas buvo, visur ano pilna. Pp. Kitas atrodo inteligentas, o velnio vaikas. Yl.
vélnio vardù nueĩti pradingti, pragaišti: O kad tėvelis sergąs buvo, velnio vardu taip ir nuėjo. End.
vélnio veĩslė apie blogą, piktą žmogų: Velnio veislė kaip kada pašnekinus kad duos žodį!. Krš.
velnių̃ velniaĩs
1.greitai, smarkiai: Karvės vakare eina iš miško velnių velniais. Žg.
2.labai, ištisai: Kaunas mano išvaikščiotas velnių velniais. Žg.
3.niekais: Kaip tas ruskių pinigas eina velnių velniais. Rnv.
vélnio veséilia barniai: Kada vyras ir pati nesutaria, tai sako: par juos velnio veseilia. Grv.
velnių̃ veselià
1.smarki pūga: Kad papuoliau, tai papuoliau velnių veselion. Ds. Dangus su žeme maišos, velnių veselia. Všk.
2.siautimas, šėlimas: Tikra jau velnių veselia ten pas jų. Stak.
vélnio vesẽlija pūga: Užkilo tokia velnio veselija. Snt.
vélnio vėtỹklė vėjavaikis, plevėsa: Kad jį kur perkūnas trenktų, tą velnio vėtyklę!. Lkš.
vélnio viñčiai apie nesusituokusių bendrą gyvenimą: Velnio vinčiais gyveno. Dglš.
vélnio vir̃vę výti rengtis ką pikta daryti: Aš nieko pikto nemanau, o jau jis velnio virvę veja. Skr.
vélnio vyšnià LBŽ. šunvyšnė:
vélnio žirgẽlis laumžirgis: Velnio žirgelio sparnai virpa saulėje greta siūbuojančios nendrės šešėlio. Dovyd.
ciẽlas vélnias apie didelį, stambų: Aš toki mažulėlė, o ans cielas velnias. End.
devynì velniaĩ vadžiója vaikùs apie nuošalią vietą, užkampį: Devyni velniai vaikus vadžioja prie mūsų. Pvn.
gývas vélnias
1.labai daug: Gyvą velnią darbų turiu. Skdv. Velnią gyvą privarys gyvulių, ir ganyk. Grd. Kai šieną pjaunam, tai velnią gyvą parplių randam. Smln. Kad tų šernų velnias gyvas priviso. Erž. Šieno šįmet velnias gyvas. Šk. Su linais darbo gyvas velnias. Srj. Mokyklos sporto salėje stalo teniso varžybos. Sirgalių gyvas velnias. Bub.
2.ilgai: Plaukti galiu gyvą velnią. Vvr.
(kieno) vélnias juodèsnis sakoma nusileidžiant, priimant pašnekovo nuomonę: Tegul bus tavo velnias juodesnis. Ml.
kóks vélnias kas (piktai): Ir koks velnias verčia mane prisiminti šitokias šlykštynes!. Cinz.
kokiẽ velniaĩ nešiója ko vaikščioji (piktai): Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?!. Jnšk.
kókio vélnio ko (piktai): Kokio velnio tau reikia?!. Al. Ir kokio velnio jis tenai suko į tą gatvelę, kur dabar žiburiais tvieskia pailgas namas. Ap. Kokio velnio! – užustalėj niršta tėvas. Zur.
kókį vélnią ką (piktai): Kokį velnią jis ten prieš mane pina?. Sb. Kokį velnią jie čia daro?. Pv. Ką žinojau, kokį velnią tam Pelnickiui surašė vienuoliktokas Mockūnas. Ap.
kokių̃ velnių̃ kodėl (piktai): Kokių velnių taip spoksai į mane? rš. Kokių velnių tuos vaikus čia atvilkote?!. Cinz.
kurìs vélnias kas (piktai): Ar jie tenai spiritines vonias ima, ar kuris velnias? – keikėsi valdžia. Sruog. Ir kuris ten velnias – uždainuokim trankią dainelę, kad mus išgirstų ir išeitų pasitikti. Katil.
kurìs vélnias nešiója sakoma apie nepageidaujamą ateivį: Kuris velnias nešioja tą prakeiktą vagilę čia?. Simon.
kurį̃ vélnią ką (piktai): Ko tu ten, kurį velnią mislijęs dar dirbi?. Yl.
kurį̃ vélnią nẽša kas ateina (piktai): Kurį čia velnią dar neša!.. piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą. Krėv.
kuriõ vélnio kodėl (piktai): Kurio velnio purkšti?. Lkm. Kurio velnio ženijos, jei nemislijo gyventi?!. End.
kurių̃ velnių̃ kodėl, kam (piktai): Kurių velnių tu čia vampsai?. Erž. Kurių velnių tu buvai užsidarius su tuo kalakutininku atskirame kambaryje?. Mont. Kurių velnių paleidai liežuvį?!. Avyž. Kurių velnių mane provokuoji, kodėl anksčiau to nepasakei?. Trein.
nė̃ vélniui neskanùs niekam netikęs: Tas žmogus nė velniui neskanus. Rt.
velnių̃ pagautìnis darbas po vidurnakčio: Šokdavom ir per velnių pagautinį. Šauk.
pãtį vélnią
1.labai daug: Patį velnią kiaulių išsivaręs po ražienas ganyti. Rdn. Pasapnuoju, prisapnuoju patį velnią, o rytą nieko neprisimenu. Krš.
2.bet ką: Nuvežk į Klaipėdą – patį velnią išpirks. End. Karvapilviai tie pijokai, patį velnią gali susprogti. Krš.
pàts vélnias
1.niekas: Taip parašė, kad nė pats velnias neperskaitys. Jnš. Visi gudrūs, ir kiekvienas tyko, kaip pasinaudoti svetimu darbu. Viskas visų – tai ir pats velnias nepasiges. Ap.
2.daugybė: Pats velnias [pinigų] išlaksto už visokius darbus. Krš.
pìrmas vélnias niekam netikęs: Jeigu ateis kavalierius ir labai geras, tai žinok – pirmas velnias. Grl.
pusiáuskilių velnių̃ priė́dęs Nmk. gudrus, suktas:
sprãgytų velnių̃ ko (piktai): Ar velnių spragytų tau čia reikia?. Bgt.
stačių̃ velnių̃ priė́dęs gudrus, suktas: Su juo neprasidėk: jis yra jau velnių stačių priėdęs. Lg.
stačių̃ velnių̃ prirìjęs Up. gudrus, suktas:
sū́dytą vélnią nieko (neduoti, negauti): O manai, kad mokėjo jie ką nors už tai? Velnią sūdytą!. Balt.
šim̃tas velnių̃ toks keiksmas: Kad šimtas velnių, pačias gražiąsias mergas velnias parovė. Žem. Šimtas velnių, pasakoju jums, o man nieko nesakote!. Cvir.
šim̃tas velnių̃ raugìntų toks keiksmas: Šimtas velnių raugintų, ko ėst neduodat?!. Alk.
kad (tave...)šim̃tas velnių̃ ráutų Vlkv. toks keiksmas:
kad (tave...)kur̃ velniaĩ toks keiksmas: Na, ir idiotas, kad tave kur velniai! – piktai burbtelėjo kaimynas. Ap.
tóks vélnias jójamas, tóks važiúojamas Skr. visos priemonės netikusios:
vélnio ver̃tas niekam tikęs: 1943–44 metais maistas nuolat gerėdavo, palyginti su senesniais laikais buvo jau žymiai pagerėjęs, bet vis dėlto liko jis velnio vertas. Sruog.
víenas vélnias jójamas, kìtas važiúojamas visais atvejais blogai: Išviję vieną velnią jojamą, gausite kitą važiuojamą. SnV.
visì velniaĩ, visì muzikántai Grk., Pn. sakoma viską peikiant, kritikuojant:
velniaĩs apkráuti iškeikti: Velnių velniais apkraus [pati], ir eina vyrelis noselę nuleidęs. Krš.
vélnias apsė́do
1.padūko, pasiuto: Ar velnias apsėdo, kad taip šaukojat?!. Vkš. Baisus šuva. Gal paties juodžiausio velnio apsėstas puola prie klėties durų. Dovyd.
2.labai įsitraukė: Su pinigo rinkimu velnias taip apsėdo!. Dovyd.
vélniu apsibė́gusi apie piktą moterį: Velniu ta bjaurybė apsibėgusi. Grd.
vélniu apsinẽšęs negeras: Velniu apsinešusi, bėga ir bėga visur. Krš. Ką dabar padarysi, kad tokia velniu apsinešusi. Krš.
vélnias apstójo padūko, pasiuto: Pasiuto bobos ar velnias apstojo. Žem.
vélnias ateĩs skùsti barzdõs Kai galanda dalgį ir jau daugiau juo nepjauna, tai sako: ateis velnias barzdos skustie. Grd.
tegù vélnias àtima toks keiksmas: Jau kai kariuomenė traukės, tegu velnias atima, kas čia dėjosi aplinkui!. Pš.
vélnias àtnešė atėjo (nepageidaujamas): Velnias čia jį atnešė!. Alz. Ar velnias jau čia atnešė, kam jūs mumiem reikalingi!. Sn. Gerai dar, kad tuos maskolius velnias atnešė, – džiaugiasi bobos, – būtų reikėję tuos paršus prišerti, jau kaulijo duonos... maskoliai išvadavo – pašėrė. Žem.
velniaĩ àtnešė atėjo (nepageidaujamas): Velniai jį atnešė taip ne laiku!. Sruog.
nórs vélnias atsistótų ant galvõs būtinai: Kaip pasakiau, taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų. Žvr.
vélnias bãdo ragù į šìkną vlg. sakoma apie be reikalo skubantį: Gal tau velnias ragu šiknon bado, kad leki kaip nušutintas. Ds.
velniaĩ bezdė̃s vlg. sakoma žadant smarkiai mušti: Kad aš tau imsiu duot, tai net velniai bezdės!. Al.
velniaĩ blióvė ožkomìs labai anksti: Šiandien atsikėliau, dar velniai ožkom bliovė. ČrP.
vélnias bùs nepavyks, nepasiseks: Jeigu vienas ant čia trauks, kitas ant čia, tai velnias bus. Btg.
ne vélnią darýsi taip jau yra, tokia padėtis: Ne velnią darysi – reikia ir kuogiams litrą statyti. Ktk.
kad vélnias dãrosi sakoma smarkiai ką veikiant: Vaikai laidos nuo kalnų, duoda, kad velnias daros – tik rogės pyška, ir viskas. Jrb.
vélnius dìrbti Yl. daryti blogus darbus, nedorybes:
velnių̃ dúoti išplūsti, iškoneveikti: Direktorius davė velnių nesigailėdamas. Dar nežinau, ar tuo viskas baigsis. Avyž.
vélniui dúoti uždìrbti keikti, pykti: Bet vos tik pareis ta sulinkusi, kaulėta moteriškė namo, tuoj velniui duoda uždirbti. Cvir.
velniaĩs eĩti blogai elgtis, dykti: Eina visas svietas velniais, bus pasaulės pabaiga. Grz. Niekas nebtikrina [prekybos] ir eina visi velniais, nebėra teisybės. Rdn.
velniaĩ eĩna į pir̃tį Grv. sakoma, kai pučia smarkus vėjas:
vélnią galvóti turėti piktų kėslų: Jis tyli, o velnią galvoja. Bt.
vélnius gáudyti eibes krėsti: Kad eina į bažnyčią ir velnius gaudo, tai blogai. Krš.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Gavau velnių už pinavijos nulaužimą. Užv. Bijau į namus eit, ba žinau, kad gausiu jau velnių. Ss. Gavo velnių kiek tik tilpo. Snt. Vieną kartą gavau velnių. Rt. Jis jau gavo velnių ministrų taryboj. Ap.
vélnias griẽbtų sakoma susijaudinus: Velnias griebtų! Tu puikų dalyką sugalvojai. Vencl.
velniaĩ griẽbtų toks keiksmas: Kad velniai griebtų tokį darbą!. Jnš.
vélnią griẽbti už ragų̃ imtis pačios esmės: Matydamas, kad senis nesileidžia į kalbas, kunigas atsiduso ir griebė velnią už ragų: – Praėjusią naktį vėl grįžai girtutėlis. Cinz.
velnių̃ ieškóti kabinėtis, priekabiauti: Ar jis kelio klausia, ar velnių ieško?. Grd.
vélnias įliñdo į káilį apie keistuolį: Puteliui kažkoks velnias į kailį įlindo... žmonių šalinasi. Matyt, ir sėti neketina. Gric.
vélnias im̃s toks keiksmas: Sakau: pasitrauk sulig gerumu, o kad ne, tai velnias čia tave ims!. Žem.
vélnias į̃nešė įsidangino, įkrito: Dainuodama einu – velnias įnešė į tą duobę mane. Ar.
kur vélnias įsãkė nežinia kur: Kas liepė eit kur velnias įsakė!. KlvrŽ. Išvažiavo kur velnias įsakė. Ggr.
vélnias įsisùko apie neprotingą elgesį: Jam įsisuko velnias, ir pametė žmoną. Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo buvę geri santykiai: Buvo pora sutikusi, bet kad velnias uodegą įsuko. Grd.
vélnius išbar̃stė iš šikìnės vlg. nustojo pykti: Bet tik anys velnius išbarstė iš šikinės, dabar gyvens kaip reikia. Ml.
vélnius išdarinė́ti blogus darbus dirbti: Jie su mišku visokius velnius išdarinėja. Jnš.
vélnius išdìrbti perdykti, kvailai elgtis: Kokius dabar velnius mergos išdirba, baisu apsakyti. Rdn.
velniaĩs išeĩti išdykti, ištvirkti: Kitas išsimoko, o kitas ir velniais išeina. Rdn.
vélnias ìšnešė
1.išsidangino: Velnias kažkur jį išnešė. Jnš. Nusnaudė – ir vėl velnias kur išnešė. Mžš.
2.nevykusiai ištekėjo: Išnešė velnias už kvailio, ir dar ubago. Avyž.
velniaĩ ìšnešė išsidangino: Klebonas pila į stikliuką, mandagiai kviečia gerti, o pats dreba ir prašo širdyje Dievo, kad tik greičiau tave velniai išneštų!... Šein.
vélnią išpažìnti už tetė́ną labai vargti: Kai paklius į jo nagus, tai išpažins velnią už tetėną. Skr.
vélnio išperė́tas Tvr. suktas, gudrus:
vélnio išspìrtas iš kelmãlio Prk. suktas, klastingas:
vélnio ìššiktas vlg. apie suktą žmogų: Jis velnio iššiktas. Vdk.
vélnius ištaisýti netinkamai elgtis: Baisius velnius tokie piemenašai ištaiso. Krš. Vyrai ir seni dar velnius ištaiso. Rdn.
vélnius išvarinė́ti priliežuvauti: Ką ji yra išvarinėjusi visokių velnių. Vn.
vélnią išvarýti išmokyti, išauklėti: Reikia išvaryti iš jo tą velnią. Šk.
vélnius išvarýti pro pakáušį pataisyti mušant: Prisibausiu mušti, išvarysiu visus velnius pro pakaušį. Krš.
vélnias išžìndo prõtą išprotėjo: Velnias protą buvo išžindęs, kad ėjau už tokio vyro. Šts.
vélnias juõkiasi
1.niekam tikęs: Velnias juokės iš mano triūso. Rs.
2.blogai: Velnias juoksis, pils daktarai klorkos į šulinį. Krš. Pamačiau, kad velnias juokias, ir parlėkiau rupčikus sugriebęs. Krš.
3.sakoma apie keistą padėtį: Gauna, sako, tas vyras nuo anos pačios, kad tik velnias juokias. Trk.
4.apie smarkų ko darymą: Tylėk, bo kai užvošiu per nugarą, tai velnias juoksis!. Vdk.
velniaĩ juõkiasi
1.sakoma apie keistą padėtį: Kad anas dabar ženytųs, tai visi velniai juoktųs. Kzt.
2.apie prastą darbą: Kraną taiso; deda, kad velniai juokias. Žr. Sakau: tu man suknelę pasiūk, sako: kai pasiūsiu, tai visi velniai juoksis. Sug.
3.apie smarkų ko darymą: Jei tu veidmainiausi ir norėsi mane apgauti, minėk mano žodį: aš tau atkeršysiu, kad net velniai juoksis!. LzP.
vélnias kabìna bezmė́ną į ùžpakalį Akm. sensta:
vélnias kabìna búožę į ùžpakalį Lk. sensta:
velniaĩ kaũkia sakoma apie kokį smarkų veiksmą: Užsitvatijom pečių, kaip šalta, kad velniai kaukia!. Krš.
velnių̃ káustytas apsukrus, suktas: Tas velnių kaustytas. Gs.
vélnius kélti reikšti nepasitenkinimą: Kad sužinotų, velnius keltų. Rg. Pasigers, velnius kels su visais velniukais. Krš.
velniaĩ kẽlia veseĩlią sakoma, kai pučia smarkus vėjas: Na, šiandien velniai veseilią kelia. Grv.
vélnias kẽlia vestuvès apie smarkią pūgą: Tokią naktį velnias vestuves kelia. Dovyd.
velniaĩ kẽlia vestuvès apie smarkią pūgą: Matote, kas lauke darosi, velniai vestuves kelia. rš.
vélnius kélti ant lentýnos keikti: Kelk velnius ant lentynos kiek tik nori, apsibuvėlius tuo nepabaidysi. Tl.
vélnias kìša rãgą į sùbinę vlg. verčia, spiria: Ar velnias ragą į subinę kiša, kad skubi?. Krš.
vélnią knìsti neig. dirbti (stebintis pašnekovui): Velnią tu knisi visą dieną prie tų arklių!. End.
vélnias krãto krãtinį žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato. Šmk.
vélnius kráuti keikti, koneveikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti. Dr. Vienas tik užvaizdas laksto kiekviename žingsnyje šimtais tūkstančių velnių kraudamas balsiai, o patyliais po uostais ironiškai juokdamos. Žem. Keikūnė, velnius krovė šimtais. Rdn.
vélnias kráuna taukaĩs į arúodą sekasi: Teisingai sakoma, kad laimingam tai ir velnias taukais aruodan krauna!. Balt.
vélnius krė̃sti nerimtai elgtis, kvailioti, išdaigauti: Gerai gyvena, o vis tiek reik velnius krėsti. Kl. Negauna į kailį, velnius ir krečia. Krš. Apsisuko ir vėl savo velnius krečia. Plv.
vélnias kū́lė pupàs apie rauplėtą: Ant to snukio velnias pupas kūlė. LzP.
velniaĩ kutẽna apie nerimstantį žmogų: Ko triūbiji, ar velniai kutena?. Škt.
velniùkai lãksto akysè šelmiškai, valiūkiškai žiūri: Jurga tarsi nusigando, tarsi suprato, sustojo kvatojusi, surimtėjo, tiktai velniukai akyse lakstė. Bor.
vélnio láukia tęsia dieną nieko neveikdamas: Vienas traukia, antras velnio laukia. Krž.
vélnias láužia blaũzdą sakoma apie skubantį ką daryti: Ar velnias tau blauzdą laužia važiuoti dabar tokioj blauzdlaužynėj?. Vdžg. Kas gi ten? Ar ne velnias blauzdą meisteriui laužia?. Cvir. Velnias gal blauzdą laužia, kad taip skubi. Pnd. Ko nenurimsti, ar velnias blauzdą laužia, ar tu negali palaukt?. Skr. Gal tau velnias blauzdą laužia, kad taip skubi?. Antš.
vélnias láužia úodegą sakoma apie skubantį ką daryti: Velnias turbūt uodegą laužia tai Jonienei! – tarė Onė. – Žiūrėk, įmano nusprogti beskubėdama. Žem. Ko skubat, ar velnias uodegą laužia?. Šauk.
velniaĩ leñda per sùbinę vlg. apie labai piktą: Per subinę lenda velniai! – Tau lenda. Trk.
ar vélnią lupaĩ sakoma ilgai užtrukusiam: Ar velnią ir lupai išėjęs?. Krš. Turbūt velnią ir lupai, kad tiek laiko nesirodai. Krš.
vélnias lùpa skū̃rą apie garsų klyksmą: Klykia, kad, rodos, velnias jam skūrą luptų. Vdk.
vélnius málti liežuvauti, apkalbėti: Į akis tai letete, o už akių velnius mala – cielas pasalkanda. Krš.
vélnią manýti turėti blogų minčių: Tas jau velnią mano. rš.
ar vélnią mataĩ sakoma keistai besielgiančiam: Ar tu velnią matai, ar kas tau?. KrvP.
velnių̃ mãtęs daug patyręs: Su tokiu nesusidėk: jis yra visokių velnių matęs ir permatęs. Grž.
vélnias mierúoja káilį greit mirs: Mieruoja ir tau velnias kailį. Šts.
vélnią mìslyti turėti piktų kėslų: Tyli ir velnią mislija. Klvr. Poterius kalba, bet velnią mislija. Vlkv. Gali susidaryti įspūdis, kad tamsta velnią misliji. Tilv.
velniaĩ mùšasi po pakáušį skauda galvą: Ko tokia nuliūdus, ar velniai po pakaušį mušas?. Ldv.
vélnias negriẽbs nieko bloga neatsitiks: Negriebs jį velnias, pamatysite, kaip išsisuks gerai! – pranašavo treti. Piet.
vélnias negriẽbs sàvo vaĩko Slv. nieko bloga neatsitiks:
vélnias neįeĩtų bãsas sakoma apie laužyną: Beržynan velnias basas neįeitų. Dglš.
vélnias nèima niekam nereikalingas: Manęs ir velnias neima, visą gyvenimą tik vargytinas žmogus buvau. Grv.
vélnias neim̃s nieko bloga neatsitiks: Mauk kasdien konjako po pusbutelį, ir joks velnias neims. Vien. Nebijokit, nebūtų velnias ėmęs, nebent didesnę vyresnybę būtų gavęs arba algą ligi smerčio.... Žem. Valdžios velnias neims, ar turi žmonės sušalti? (sakyta teisinant medienos vogimą). Ap.
vélnias neim̃s sàvo vaĩko nieko bloga neatsitiks: Nesprogsi! Neims velnias savo vaiko!. LzP.
vélnias neláužia šlauniẽs nėra ko skubėti: Ko skubini? Velnias šlaunies nelaužia!. Dkš.
vélnias nemáltų tabõko niekas nedirbtų: Prie tokio antgulinio (spaudimo dirbti) nė velnias taboko nemaltų. Užv.
vélnias nemãto tiek to, tesižinai: Jau pagailau: auginkis veršį, velnias tenemato. End. Geriau neiti, kad jau neturi, jau velnias ir nemato. Gršl.
velniaĩ nemãto tiek to, tesižinai: Velniai jo nematė, kaip nori, tegul daro. Krs. Aš atidavęs būčiau jam, ale velniai nematė. Žl. Velniai nematė to alaus, bil bačka atsirado. Slm. Velniai darbų nematė, aš nepersiplėšiu. Alz. Velniai nematė, nemenu. Grv. Benas šveičia kelis obuolius į šlapią pievą, velniai jų nematė, kiša ranką į kišenę, bet daugiau nemeta. Ap.
velniaĩ nemãtai tiek to, tesižinai: Velniai nematai, tegul mano pereina. Sdk.
kíek vélnias nemãto visai (ne): Grybų vedu (mudu) turim kiek velnias nemato. Štk.
vélnias nepašienãvo nieko bloga neatsitiko: Josios velnias nepašienavo, pagrįžo. Erž.
vélnias nepéreitų apie užgrioztą trobą, butą: Viduj pirkioj ir velnias nepereitų. Dglš.
vélnias nepéreitų bãsas apie ko storumą: Duona buvo nekokia, velnias basas nepereitų per plutą. Švnč.
vélnias nepérliptų bãsas apie ko storumą: Marškiniai, kad ten velnias neperliptų basas, drobiniai, stori, be jokių zaločkų. Pn.
vélnias neraũs nieko bloga neatsitiks: Tave, žalty, nė velnias neraus!. Trk. Neraus velnias pijoko!. Pln.
velniaĩ neraũs nieko bloga neatsitiks: Velniai betgi jo nerovė; suėmė paprastoji policija ir teisė. Vaižg.
vélnias neraũs sàvo vaĩko nieko bloga neatsitiks: O kas tau kopėčias palaikys? – Nesirūpink, velnias neraus savo vaiko!. Saj.
vélnias neriñks nieko bloga neatsitiks: Nerinks velnias ir jo!. Vien. Manęs velnias nerinks. SnV. Bernioko velnias nerinks, o mergiotė vargs gyvenime. Ut.
vélnio nesiriñk už tetė́ną Lbv. apie blogą draugą:
vélnias neskõbs Skd. nieko neatsitiks:
vélnias nesugiñs apie greitai judantį: Pjauna su dviračiu, kad nė velnias nesugins. Skdv.
vélnias nešiója sakoma einančiam kur nereikia (piktai): Ar velnias ten nešioja, ar mergos vilioja?. KrvP. Velnias jumis nešioja šitokioj nakty!. Vb. Gal tave velnias nešioja, kur lakstai?!. Šmn.
vélnias nešiója už ragų̃ sakoma einančiam kur nereikia (piktai): Kur velnias nešioja už ragų?!. End.
vélnias nẽša eina kur nereikia: Ar velnias nešė – ko čia koreis iš miesto?. Vkš. Kur tave velnias neša?. Alv. Alyzai! – riktelėjo Poviliokas pridurmui. – Kur tave dabar velnias neša?. Balt. Tėvą vėl kur velnias neša. Erž.
vélnio nẽštas suktas, nedoras: Su tokiu žmogum nesusidėk, jis velnio neštas. Jnš.
vélnio nẽštas ir pàliktas Dglš. suktas, nedoras:
vélnio nẽštas ir pàmestas suktas, nedoras: Po to bliktin išėjo toks pusiau uniformuotas, atlapu kaklu, velnio neštas ir pamestas vyrukas. Andr. Tas vaikas velnio neštas ir pamestas. Tr. Ale tai merga: nešta nešta ir velnio pamesta. Kpč. Ir aš sakiau, kad tas Kazys – tai velnio neštas ir pamestas.... Gruš. Petrikas lėtas, tykus žmogelis, bet jo boba, Petrikienė, tai velnio nešta ir pamesta. Žem. Kaip vyras negeras, tada klega: tas vyras velnio neštas ir pamestas. Grv.
vélnias netráukia nieko bloga neatsitinka: Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos. Katil. Pijokų netraukia velnias – gerai jiems ir vynas. Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio velnias netraukia. Krs.
velniaĩ netraũks nieko bloga neatsitiks: Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis!. Sruog.
vélnias neùžveda sàvo vaĩko apie neįeinamą, nuošalią vietą: Pievos tokios, kad nė velnias savo vaiko neužveda. Ggr.
velniaĩ nevedžiója vaikų̃ prasta, nuošali vieta: Čia nė velniai vaikų nevedžioja. Varn.
vélnias nujójo
1.dingo: Velnias nujojo peilį, ką tik buvo ir dingo. Jnš.
2.niekais nuėjo: Surinkdė surinkdė turtą, ir nėra – velnias nujojo. Grv.
vélnias nujójo šìkti vlg. niekais nuėjo, dingo: Kad ir jų turtą velnias šikt nujojo, o rinkdė rinkdė. Grv.
kad vélnias nujótų toks keiksmas: Prakeiktas mūrininkas – kad jį velnias kur nujotų!. Lg.
kad velniaĩ nujótų toks keiksmas: Ateina ir siūlo savo meilę kiekviena: – Kad jas velniai kur nors nujotų!. Sruog.
vélnias nùnešė
1.nusidangino: Velnias jį tenai nunešė – bene jis galo graistės!. Nmn. O žąsis kaži kur velnias nunešė. Snt.
2.niekais virto: Taip tęsies [su vedybomis], velnias gali nunešti. Krš.
vélnias nùnešė ant uodegõs veltui dingo, žuvo: Dirbo kaip jaučiai, o velnias ant uodegos viską nunešė. Grd.
vélnią nurýti su ragaĩs apie labai alkaną: Alkanas, velnią su ragais nurytų. KrvP.
vélnias nusiláužtų kóją apie didelę netvarką: Jos kambary ir velnias koją nusilaužtų. Kp.
vélnias nusiláužtų ragùs apie tankumyną: Mano ruožas šiaip nieko, bet vienoje vietoje velnias ragus nusilaužtų. rš.
vélnias nusìnešė ant uodegõs Jnš. niekais virto:
vélnias nusisùktų kóją apie netvarką troboje, bute: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų. Mtl. Čia jam baugu įeiti, greit velnias ten koją nusisuks. Ldv.
velniáms nuvãrė ant balnų̃ Krž. niekais nuėjo:
vélnius padìrbti daryti blogus darbus: Tokie girtuokliai greitai velnius padirba, kabinėjas, lenda muštis. Krš.
vélnias pàėmė
1.išprotėjo: Bi juoktis ėmė, bi šokinėti, – velniai jau paėmė. Als.
2.mirė: Ar šioks ar toks – velnias paims. Sug.
vélnio pàimtas
1.nerimtas: Grigienė tai mat velnio paimta. Slm.
2.neteisingas: Visi velnio paimti, tik dar Algis teisingas. Slm.
vélnias pakalėdõs nukentės, žus: Ryna, sprogsta kaip žaltys – tą jau vieną dieną velnias pakalėdos. Trk.
vélnius pakrė̃sti pakvailioti: Ir geras, ir mokytas, o velnius pakrečia: po tris dienas nepareina. Krš.
vélnias palìko sė́klai sakoma apie nedorą žmogų: Jį velnias sėklai paliko. Skr.
vélnias pariñko sakoma, kai kas bloga atsitinka: Tylėk, ba kai paėmęs pakratysiu, tai velnias tave parinks!. Plv. Kad duosiu, tai net velnias parinks!. Ds. Ale nė velnias neparinko – nesusirgau. Ob.
vélnio pàrinktas nesimpatiškas: Matininkai buvo lyg tyčia velnio parinkti vyrukai, kresni, apkritę kudlomis, tušo suteptais pirštais, šiurkščiai sukirstais veidais. Andr.
vélnias par̃nešė parėjo, parsivilko: Ana, jau ir mano diedą velnias parneša. Srj.
vélnias paróvė sakoma, kai kas bloga atsitinka: Velnias parovė, juk vienas kaip tu apdirbsi. Trk. Kad imsiu aš tave žlagoti (mušti), tad ir velnias paraus. Skd. Jei velnias neparaus, lig Sekminių atsigaus. Plng.
vélniu pasibur̃škęs labai pasiutęs, pašėlęs: Tu jo nekirsi (neperkalbėsi), jis velniu pasiburškęs. Nm.
vélnias pasidãrė apie ko nors smarkumą: Kad davė iš orlaivių, tai tik velnias pasidarė. Skr.
velniaĩ pasikórė apie stiprų vėją: Kai vėjas pakyla, sakoma: jau velniai pasikorė. Sld.
vélniu pasisiùvęs piktas, pašėlęs: Velniu pasisiuvusi ta boba. Krš.
vélnias pasisukeliótų kójas apie didelę netvarką: Ė pas motką tai ir velnias kojas pasisukeliotų. Ml.
vélniu pasivaĩkiusi pasiutusi, pašėlusi: Kad ir ana jau velniu pasivaikius. Ut.
vélnias pasùko apgavo (merginą): Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!. Žem.
vélnias pasùks smarkiai nukentės (sakoma gąsdinant): Dar aš tau duosiu, kad tave velnias pasuks!. Skr.
vélnias pašienãvo apie dingusį, žuvusį: Kursai jau galą gavo, tą velnias pašienavo. I. Visą jo turtą velnias pašienavo. Up.
vélnią pašìks vlg. sakoma grasinant smarkiai mušti: Kad duosiu, tai tu velnią pašiksi. Lbv.
ar vélnias pàšvietė sakoma stebintis, kad sužinojo: Ar velnias ten jam ir pašvietė, kad aš pinigų turiu. Srv.
tegù velniaĩ patráukia keikiant piktas linkėjimas: Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia. LzP.
vélnias patráukė už liežùvio nejučiomis išplepėjo: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai. Balt.
vélnias pavalỹs sakoma grasinant smarkiai sumušti: Kad aš tau duosiu, net velnias pavalys!. Skr.
vélnias pavažiãvo kariẽtą teko mirti: Greit velnias karietą pavažiuos. Grk. Jau tau velnias karietą pavažiavo. Rs.
kur velniaĩ pẽri vaikùs sakoma apie toli esančią vietą (grasinant išvaryti ar išbėgant): Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri. KrvP. Atsidūrė ten, kur velniai vaikus peri. Ss. Dabar aš tau parodysiu, kur velniai vaikus peri. KrvP.
velnių̃ pérsiėdęs gudrus, suktas: O, jis velnių persiėdęs. Skr.
vélnią prarìjęs
1.apie stiprų: Ar tu velnią ir esi prarijęs, kad taip stiprus. Grž.
2.gudrus, suktas: Jau ir tas, matyt, velnią prarijęs, nebe taip šneka, kaip pirma šnekėjo. Sln.
vélnią prarìjo kaĩp stãtinį pasidarė blogas: Jau ir tas velnią prarijo kaip statinį. Ds.
velnių̃ pridìrbti ką bloga padaryti: Buvo velnių pridirbęs, pabėgo. Krš. Jie susėję visus velnius pridirbo. Rsn.
velnių̃ priė́dęs gudrus, suktas: Koks ponas, sako, toks ir kromas, prie tokio daktaro tai ir pelčeris velnių priėdęs, – tarė Jonas: – ir tam nepakišęs neprisišauksi. Žem. Kad ir neėdęs, bet velnių priėdęs. Šts. Nebijok, ir jis velnių priėdęs. Alk. Neva atrodo geras, o iš tikrųjų velnių priėdęs. Gs. Atėjo žinia, ne žinia, o tokios šnekos, kad „bernužėlis" jau seniai velnių priėdęs, kad jau keturiasdešimtais metais nuo bačkos sakęs kalbas. Ap.
velnių̃ prìkištas suktas; išdykęs, vėjavaikiškas: Buvau aš jauna, velnių prikišta ligi pažastų. Dovyd.
velnių̃ pripùtęs gudrus, suktas: Rupūžė tu! Velnių priputęs.... Cvir. Kuris laksto per visas turgavietes, tas velnių priputęs. rš.
velnių̃ prirìjęs labai gudrus, suktas: Jis velnių pririjęs, greit tave apdirbs. Kri. Valiūkė didelė, velnių pririjusi. Krš.
vélnio prisė́stas piktas: Velnio prisėsta, pikta toki. Rg.
velnių̃ prisidìrbti pridaryti ko bloga: Velnių prisidirbę nelabai norim prisipažinti. Rdn.
velnių̃ prisiė́sti išpuikti: Išpuiko, velnių prisiėdė!. Saj. Visokių velnių prisiėdusios buvo tos ubagės. Ub.
velnių̃ prisikrė̃sti blogybių pridaryti: Proto neturint visokių velnių prisikrečia. Rdn.
velnių̃ prisiriñkti pasidaryti suktam, gudriam: Seni vaikus iš kelio išveda: vaikeliai geri, tik velnių prisirenka iš vyresnių. Krš. Žėdnas velnių prisirinkęs. Kbr.
vélnio pristótas
1.padaužiškas, padūkęs: Jau ji turbūt velnio pristota. Skr.
2.labai geras: Francas – muzikantas: velnio pristotas. Rsn.
velnių̃ prisišveĩsti išmokti suktybių, klastos: Jie ten visokių velnių prisišveitė ir parėjo. Jrb.
velnių̃ prisišveĩtęs suktas, blogas: Velnių prisišveitęs kaip pupų, negali susišnekėti. Rdn. Velnių prisišveitęs ir tas. Brb.
velnių̃ prišùtinęs suktas: Velnių prišutinęs kaip ankščių, suktas be vieno galo. Krš.
velnių̃ prišveĩtęs labai suktas, blogas: Jauni velnių prišveitę, ar susišnekėsi. Krš. Velnių ta ne priėdusi, ale prišveitusi. Krš.
vélnią rašýti blogai ką dirbti: Musėt velnią rašo. Mžš.
vélnias ráuna toks keiksmas: Vot ligi ko prisiplepėjau, velnias mane rautų!... Myk-Put. Velnias rauna visus!. Pvn. Velnias rautų tuos akmenis ir kelmus!. Cvir. Tave, žalty, nė velnias neraus!. Trk.
velniaĩ ráutų keiksmas: Priekaboj dabar kiurksojo Vaciukas ir dar, velniai rautų – už Vaciaus, įsitvėręs į priekabos šoną, stovėjo ir pats Leškys. Ap. Velniai rautų tokį vyrą!. Jnš.
vélnias raũs vélnią bus baisu: Velnias velnią raus tame kare. Šts.
tegù vélnias ráuna toks keiksmas: Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas!. Myk-Put.
vélnias reñka kas bloga atsitinka: Girdėjau, skubos darbą velnias renka. Alz.
vélnio riẽstas ir ištríestas vlg. suktas, gudrus: Boba velnio riesta ir ištriesta. Erž.
vélnias riñko sakoma smarkiai mušant: Net velnias rinko, kaip moviau aš jam. Aln. Kad aš tau duosiu, tai net velnias rinks!. Sur.
vélnio rýtas ir išspjáutas LTR. suktas, gudrus:
vélnius ródyti siausti, išdykauti: Savo velnius vaikai rodo, neklauso. Nj.
ar vélnią rómija sakoma apie labai ilgai užtrukusį: Ko taip ilgai trunka, ar velnią ir romija?. Ms.
velniaĩ rū̃ksta smarkiai reiškiasi: Davė (lijo), kad velniai rūko. Žr. Gausi taip, kad velniai rūks!. Trk.
vélnius seikė́ti pū́rais smarkiai keikti: Pirmiaus velnius pūrais seikėdavo. LTR.
vélnias sė́ja rópes į vagàs labai raukšlėtas (veidas): Snukiai jau ne rėčiai, geldos, nieko neištaisysi – jau velnias ropes sėja į vagas. Skr.
vélnius sudìrbti ką bloga padaryti: Sudirba velnius ir patys išmauna. Grd.
vélnius sukélti parodyti nepasitenkinimą: Visus velnius sukėlė, riejas visi kaip subeprotėję. Krš.
sùk (jį...)vélnias Grl. tiek to, tesižino:
sùk velniaĩ ką padarysi, tiek to: Prisigėrei, suk velniai, atsigulk ir gulėk!. Grd.
sùk (tave...)velniaĩ
1.toks keiksmas: Rytiniai apeliai (tikrinimai) praeidavo gana greitai. Bet vakariniai – suk juos velniai! Kartais visiškai šlykščiai nusitęsdavo. Sruog.
2.tiek to, tesižino: Suk ją velniai, tegu eina!. Sk. A suk ją velniai, tegul neatvažiuoja, velniai nematė!. Žl. Suk jį velniai, kad ir brolis!. Dglš. Buvau užpykęs, o paskui stupijau – suk jį velniai!. Sug. Suk tave velniai su visa tavo pačia – kam man jos reikia. Ds.
vélnias sùpa vaikùs visur sekasi: Bagotam ir velnias vaikus supa. Ml.
vélnias susiláužytų ragùs apie blogą kelią: Kaip nesulaužysi ratų tokiam prasūkuotam kely – čia jau ir pats velnias ragus susilaužytų. Dkk.
vélnius sušaũkti galė́jo sakoma apie smarkų riksmą: Kai pradėjo rėkti, galėjo visus velnius sušaukti. Grž.
vélnius šáudyti dykinėti: Muiliai (dykinėtojai) visi taip gyveno, velnius šaudė. Lz.
vélnias šìka į kepùrę vlg. greitai turtėja: Gerai pasakyta: bagotam velnias ir kepurėn šika. Ut.
vélnią šokdìnti būti nenuorama: Jis visą gyvenimą velnią šokdino. Sur.
vélnias šóka kazõką apie smarkų vėją: Neik niekur – lauke velnias kazoką šoka. Krš.
velniaĩ šóka su rãganomis apie smarkų vėją: Šiandien velniai su raganom šoka, baisu lauk nosį iškišt. Jnš.
vélnius taisýti triukšmauti, dūkti: Velnius taiso, kvepia anam kalėjimas. Rdn. Bet dabar yra nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių nebtaiso. Trk.
vélnią tašýti būti užsispyrusiam: Ta boba savo velnią tašo, ir gana. Prn.
vélnias tráukia sakoma, kai kas bloga atsitinka, darosi: Velnias mane trauks, ale ir tave tetraukia!. Krš. Atsigavau – velnias netraukia. Skrb. Netrauks velnias, sako, pamušiu, ir eis. Kp.
vélnias (ką)tráukia tiek to, tesižinai: Velnias lai traukia visą pelną prieš tą baimę. Vvr.
vélnias traũks sakoma tikintis ko bloga atsitiksiant: Matyt, trauks velnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė. Sml. Trauks velnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis. Čk.
velniaĩ traũks sakoma tikintis ko bloga atsitiksiant: Bet tau dar nėr ko taip vaitoti baisiai. Sūnus sugrįš. Kazokus trauks velniai. Sruog.
tráuk (ką...)velniaĩ tiek to, tesižinai: Trauk tave velniai, einam!. Vkš. Tilps tilps, visada taip važiuojam, – sako Benas ir, trauk velniai tą visokį auklėjimą – vėl užrausta. Ap.
vélnias tráukia už liežùvio apie kalbų (išgėrusį): Prišnekėjau jiems niekų, – kai išgeri, tai pats velnias traukia už liežuvio. Ap.
velnių̃ tùri kaprizingas: Pasiutusiai turi tų velnių daugybes!. Rdn.
vélnias uždė́jo úodegą Plv. nemato akivaizdoje esančio daikto:
vélnias užkìšo úodegą nesuprantamai sugedo: Ėjo ėjo ta mašina ir neina – tik velniukas uodegą užkišo. Sdr.
vélnias ùžnešė pateko kur nepageidaujama: Gal velnias tave ten ir užnešė, šiton karčemon. Ds. Gal jumis pats velnias užunešė!. Pl. Ir per balkoną velnias užnešė!. Graž. Velnias jus tokiu laiku užnešė?!. Ap.
velnių̃ užvarýti subarti, nusikeikti: Užvarė velnių, atsėjo [invalidui] arus. Grd. Užvarau velnių, dar paklauso. KzR.
velniaĩ váikščioja akysè apie girtą: Taip girtas, kad net velniai akyse vaikščiojo. Klt.
vélnius varinė́ti
1.netinkamai elgtis, išdaigauti: Paleidai [vaiką] nuo skreito, jau toks ir pradeda velnius varinėti. Krš. Tokie tie proteliai, tik siunta, velniukus varinėja. Rdn.
2.užsispyrus aikštytis: Tai kad ji velnius varinėja, nieko nevalgo. Jrb.
3.sukčiauti: Tas irgi kokius velnius varinėja – skolos jau kada neatiduoda. Lkč.
4.vaidytis, keiktis: Kalbėk čia kaip žmogus, o velnių čia nevarinėk!. Ant.
vélnią varýti juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos velnią varo. Vgr.
vélnius varýti
1.vaidytis, keiktis: Tos bobelės sodoje velnius ir varydavo. Pj.
2.blogai elgtis: Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį velnią varys. Rdn.
vélnias vẽda vaikùs apie neįeinamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai ten velnias vaikus vedė – klampumynai. Kpč.
velniaĩ vẽda vaikùs
1.sakoma apie neįeinamą, apleistą ar nuošalią vietą: Aplinkui pelkės priaugusios krūmokšnių, kur velniai vaikus veda. Jnš. Velniai vaikus ir ves tarp to daržo, jeigu neišravėsi. Šln. Čia tokia netvarka, kad velniai vaikus veda!. Lkš. Tose balose velniai vaikus vesdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina. Pc.
2.apie didelę netvarką: Nešvari boba – troboje velniai vaikus veda. Krš.
velniaĩ vel̃ka neig. danginasi: Kur naktį velniai velka, neik!. Krš.
vélnius vélti
1.negerus darbus dirbti: Velnius velia, negeri [žmonės] dabar dirba. Krš.
2.keiktis: Anas velnių nevėlęs negali nė trupučio pabūt. Ds. Gana tau velniai veltie. Ds.
vélnius ver̃sti krėsti piktas išdaigas, siautėti: Naktimis velnius verčia tokie kuliganai, Jezau, Jezau!. Krš. Liuob ten tame bendrabutyje vers velnius. Trk.
velniaĩs ver̃stis siautėti: Kaip pablūdę [jauni] – velniais verčias. Rdn. Gal [sūnus] dideliai velniais nesiverčia, kad daugiau moka stipendijos. Rdn.
vélnius žẽnyti bartis, keiktis: Kad tik kas – velnius ženija. Grv.
vélnias žìno nežinia: Kas ten uždegė, velnias čia žino, šiaudiniai, taigi, stogai, sausa. Pl. Velnias žino, kiek mes ten užtruksim. End. Ažpykus ana velnias žino ką daro. Dglš. Jau velnias žino, kame ans dabar. Trk. Ar velnias žinojo, ką ans mislijo. Klp. Velnias žino, kur jis sprandą nutrūko. Jrb.
velniaĩ žìno nežinia: Velniai žino, ko čia mes dar tupime. Cvir. Pradedu pasakoti nuo pradžios, ne taip, kaip tu: velniai žino iš kurio galo!. Cinz. Ir atsitik tu man taip, kad tame straipsnelyje viena ar dvi eilutės velniai žino kur nukrito. Ap.
vélnias žìno kíek daug: Blendžia, ė šieno velnias žino kiek. Dglš. Turi gyvulių velnias žino kiek. Dglš.
vélnias ant vélnio
1.labai blogas:
2.būtinai: Velnias ant velnio, aš turiu ruoplę perskelti!. Šts.
kad čià vélnias ant vélnio
1.būtinai: Turi mums prisūdyti ganyklas, kad čia velnias ant velnio!. Žem.
2.jokiu būdu ne: Kad čia velnias ant velnio... daugiau niekuomet manęs neprigaus, nė akių mano nebematys. Žem.
ant vélnio išjóti keikiamam išvykti: Sūnus ant velnio išjojo į Argentiną ir – nė žodžio motinai. Mont.
be vélnio
1.labai daug: Mokėjau be velnio dainų. Pnm.
2.kaip reikiant, neprastas: Šeimininkas be velnio. Pnm.
į vélnią labai (bjauriai): Paliekti prie mašinų į velnią nusitepęs. Grd.
į vélnius išeĩti pasidaryti nedoram, išdykti: Šiais laikais vaikai į velnius išėjo, negali susišnekėti. Rdn. Į velnius lepūnai išeina, ragai išauga. Krš.
į vélnią padìrbti niekais paversti: Ans jau mašinėlę į velnią padirbo. Trk.
į vélnius išvarýti išdykinti: Mokyklos kitus vaikus į velnius išvaro. Stl.
iš vélnio labai, smarkiai: Kužu kužu kad pasikužina, rodos, ten juos ėda iš velnio. Rs. Jos gi dailumėlis! Iš velnio ji moka šitaip žmogų pagauti!. Katil.
vélnias iš pùpų staiga, netikėtai: Pabrakšt – velnias iš pupų. Nei lauktas, nei ant alaus kviestas, vieną dieną ir atsirito deguto statinė per daržus. Cvir.
nuo vélnio
1.labai: Įbauginti žmonys [po karo] nuo velnio. Grd. Nuo velnio graži ta mergelka. Trk. Nuo velnio skūpas. Kal. Pasiutęs vyras nuo velnio. Vn. Gerai buvo nuo velnio vienam. Šv.
2.pasiutęs, smarkus: Nuo velnio ir žmogus. Slnt. Nuo velnio boba, ana visur prilenda. End. Nu bet šią žiemą nuo velnio šalčiai. Pln.
nuo patiẽs vélnio labai: Du krepšiu agrastų kol nučiupinėjom, nubodo nuo paties velnio. Krš. Tas medis atrodo toli nuo paties velnio. Trk. Negražus nuo paties velnio, nosė kaip dalgis. Klm. Gailiu arklį nuo paties velnio. Šts.
nuo pusañtro vélnio labai blogas: Jau jis nuo pusantro velnio. Skr.
nuo víeno vélnio labai: Šalta yra nuo vieno velnio. Šts.
per vélnią
1.labai: Jo arkliai per velnią geri. Skr. Jis per velnią gudrus. Mrj. Pasiutusi boba per velnią, negali susišnekėti. Krš. Talentinga buvo artistė per velnią ir, anot jos, labai daili. Trein.
2.daug, užtektinai: Aš tų dainų kada ir per velnią mokėjau. Lp. Gavom po keturis kilogramus už darbadienį, tai duonos per velnią. Pn.
kàs per vélnias kas tai yra (piktai): Pajutęs, kas čia per velnias, jis bandė drąsintis. Ap.
po velniaĩs
1.toks keiksmas: Po velniais, eik sau iš kur atėjęs!. Skrb. Po velniais, iš to džiaugsmo nežinau nė ką daryti!. Žg. Kad tu nueitai po velniais!. Stk. Eina tegul po velniais toks žentas ir vaikas!. Šmn. Aš misliju, kad po velniais nepadirbtų mane kokiu zokoninku. Žem. Supyko panaktinis, skersai pažiūrėjo, girdi, kokių čia, po velniais, įgaliotinių ir durnių ieškai. Andr.
2.niekais: Kad nueina [kas] po velniais, su velniais ir eina. Blnk.
po vélnio
1.apie sugedusį, aplūžusį: Trobelės jau visai po velnio. End. Tie laikrodžiai visi po velnio – jomarkus rodo. Trk.
2.pabrėžiant gausumą: Brangus, po velnio!. Šn. Pensijas jie turi po velnio, geras. Sn.
3.sakoma norint atsikratyti: Eik po velnio, jug akis išmaišysi!. End. Eik tu po velnio su savo šautuvu!. Dr.
po velnių̃
1.apie sugedusį: Skūra dabar po velnių. prš.
2.apie netekimą, dingimą ko: Jeigu papurtinai [šaką], ir jau po velnių – neturi bičių [spiečiaus]. Jrb. Dabarčiuo tie piningai išėjo jug čystai po velnių. Plt. Vogė, nešė, kokią ūkę po velnių išvarė. Rdn. Kaipgi jį dabar bepakarsi, kad jis išmovė po velnių. Sruog.
3.pabrėžiant gausumą: Pinigų turi diedas po velnių!. Pbs.
4.toks keiksmas: Mėsos nėra, paklodžių nėra, džinsų nėra. O tai kas, po velnių, kaltas, kad nėra?!. Ap. Pamatysma vokietį ateinant, ant arklio dui ir nulėksma po velnių. Všv. Pažiūrėjo į laikrodį. – Po velnių! Nagi jau po devynių!. Švaist.
po kum̃po vélnio sakoma norint atsikratyti: Eikit jūs po kumpo velnio!. Plt.
po šim̃to velnių̃ sakoma norint atsikratyti: Eik tu po šimto velnių! Aš su tavim nevažiuoju!. Jdr.
eĩk po velnių̃ keiksmas: Eik tu po velnių! Ir nebandyk vėl raišioti [kilpų žvėreliams]. Ap. Eik sau po velnių tu su savo sutartim!. Šein.
eĩk po velniaĩs keiksmas: Eik tu, seni, po velniais apsisupęs kailiniais!. Ds. Eik tu po velniais su savo bulbom!. Trak.
po velniaĩs nueĩti niekais virsti: Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniais nueis. Jnšk.
po vélniu pagìmęs pašėlęs, išdykęs: Tenaik vaikai po velniu pagimę. Krš.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių. Simon. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų nepasiuntęs po velnių. Avyž.
velnióp eĩti
1.tvirkti, pasileisti: Išdyko, visi velniop eina. Krš.
2.žlugti, žūti: Viskas velniop eina. Drs.
velnióp išeĩti
1.ištvirkti, pasileisti: Tas lepinamasis visuomet taip ir išeina velniop. Trk. Ans išėjo velniop gatavai. Štk.
2.sužlugti, žūti: Kai mama mirė, tai ta ūkė velniop išėjo. Bsg.
velnióp nueĩti žlugti, žūti: Viskas velniop nuėjo, atpigo baisiausiai. Grd. Grapai, kunigaikščiai velniop nuėjo, o kas tu, juodas žmogeli!. Krš. Visas darbas velniop nuėjo. KzR. Šlykšti pasidarė Baraišienė. Visa raganų romantika velniop nuėjo. Švaist.
velnióp varýti gadinti: Lyna ir lyna, supjautą šieną velniop varo. Krš.
velnióp žiūrė́ti apgaudinėti: Buvom susitarę dviese su švogeriu pirkt [namą], ale matau, kad jis velniop žiūri – niekas neišeis. Sml.
prie vélnio išeĩti žūti, dingti, žlugti: Krovė turtą, o prie velnio išėjo. Vn. Pasakyk, kaip ten tą puodelį sudaužė? – Sakau – davė į malkas ir išėjo viskas prie velnio. Šv.
su vélniu
1.pašėlęs: Vis tiek ir ta Norbutaitė su velniu. Trk.
2.labai, be galo: Su velniu yra brangūs tie žirniai. Gršl. Išaus, pagalvok, tai jau pasirėdęs su velniu. Lk.
su velniaĩs smarkiai, intensyviai: Ans su velniais verčia visas skrynias, visus skurlius – nori atrasti tą laišką. Trk. Kad prieš penkiolika dvidešimt metų taip būtų buvę, aš būčiau su velniais ūkį tvarkęs. Krš. Nu kirsiu su velniais, nė vieno žodžio nenusileisiu. Bsg.
su pačiù vélniu
1.labai: Tai sunkus buvo darbas su pačiu velniu. Lnk. Matai, tavęs net vištos klauso. Talentingas su pačiu velniu. Saj.
2.smarkiai, greitai: Išbildėjo su pačiu velniu. Tv.
su vélniu apsikū́lusi pasiutusi, judri: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami!. Brs.
su vélniu pasibė́gusi labai pašėlusi, pasiutusi: Tokia bjaurybė, turbūt su velniu pasibėgusi. Krš.
su vélniu pasibur̃škusi labai pašėlusi, pasiutusi: Ji su velniu pasiburškus, jos nepaimsi!. Nm.
su velniaĩs sumaišýti iškeikti: Kai gerai su velniais poną plakamasis sumaišo, iškeikia, tada greičiau paleidžia. Žem.
pusiáu su vélniu neblogai, vidutiniškai: Kai apsišvarina, apsiskuta, tai dar pusiau su velniu – ne toks jau šlykštus. Lkč. Tai kaip pats belaikais? – O taip pusiau su velniu. Trk.
su vélniu iš pùsės prastai, nekaip: Kaip miegojai? – Su velniu iš pusės. Gs.
kad (tave...)vélnias keiksmas: Tokia buvo bloga šeimininkė, kad ją ir velnias!. Ml.
kad (tave...)velniaĩ keiksmas: Dar mažne į kalodnę (šaltąją) įkišo, kad aną velniai!... Žem. Pasiutęs gražumas! Kad tave velniai!. Kair. Vien gaidžiai, kad juos velneliai – skiauturės raudonos. Švnč. [Šernai] bulbas, būdavo, kad išknisa, kad juos velniai tuoj!. Plvn. Kad juos velniai! Leistų man, sutvarkyčiau. Ap.
mà (jį...)velniaĩ keiksmas: Skauda, oi, kaip skauda, bet ma jį velniai tą skausmą, tik duokit žinią, tegul atvažiuoja Teklė. Ap.
màt (jį...)velniaĩ
1.keiksmas: Jis liepia dar turėtis, sako, nebūkite kvailiai, spauskite poną, kol syvai trykš, mat jį velniai!. Žem.
2.tiek to: Ėjo sau ir nuėjo, ir mat jį velniai!. Ap.
ne vélnio o ko (piktai): Ne velnio ton balon ir lindai (ėmei sklypą pelkėje). Ds.
nė̃ vélnio
1.visai nieko: Nė velnio nesuprantu!. Krš. Nei velnio neuždirbau, nieko nemokėjo. Pnd. Man rodos, nė velnio iš jų negausi. Mžš. Sėdi per dienas paprūdėje, o nė velnio nenutveria [žuvų]. End. Važiuok, sako, nė velnio nežiūrėk, rasi sparmedžių rietuvę ir krauk. Ap.
2.visai, visiškai (ne): Betgi tu, Lapiniene, tai nė velnio nesensti. Ap. Jiems duonos nereikia nė velnio. Žal. Dirbti nė velnio, o nuporyt nuporina. Alvt.
3.keiksmas: Nė velnio – neauginsiu [kiaulių], menkai moka. Sn. Nė velnio! Blogiausiu atveju aš tave vesiu. Sruog. Raktų? Už traktorių aš atsakau... Nė velnio!. Ap.
nė̃ vélniui niekam (netinkamas): Nė velniui netikęs tas anos vaikas. End. Toji merga nė velniui neverta. Grv. Tas jau nė velniui nevertas. Jnk.
nė̃ velniáms niekam (netinkamas): Tokia esu serganti, nė velniams netikusi. Ub.
neĩ vélnias neĩ gegùtė niekam netinkamas, prastas: Iš tokio žmogaus – nei velnias nei gegutė. Krž. Iš jo šito darbo neišeis nei velnias nei gegutė. Dkš. Užaugino mane močiutė, o nei velnias nei gegutė. Lnkv.
tegùl (tave...)velniaĩ toks keiksmas: Viskas įbrangę, tegu juos velniai!. Snt. Į vestuves anė kojos, nė pro duris, nei vaikai, nei niekas... tegul juos velniai!. Žem. Trenk kūju, ir tegu jį velniai! – pasigirsta storas balsas. Ap. Tegul velniai tą senį!. Cinz.
kaĩp vélnias
1.apie juodą: Juodas [vėdaras] kaip velnias, o skanus kaip pasiutęs. Stk.
2.labai: Noriu ėsti kaip velnias!. Krš. Didelis kaip velnias, durnas kaip perkūnas. KrvP. Bjauri kaip velnias, o pikta jau – kaip raganų motina. Katil.
3.apie drąsų: Jie puikiai tarp savęs susigyvenę ir drąsūs kaip velniai. Vencl.
4.apie greitą: Žmogus plaukus turi čigono, o eiti greitas kaip velnias. Ap.
kaĩp iš vélnio añčio labau daug: Ir tų mašinų priviso kaip iš velnio ančio. Gric.
kaĩp vélnias dū̃šią sakoma apie ką be reikalo tampomą: Tąsai tą vaiką be reikalo kaip velnias dūšią. Skdt.
kaĩp vélnio grìkiai sakoma apie retus plaukus: Barzda kaip velnio grikiai. Ut. Plaukai reti kaip velnio grikiai. Dgl.
kaĩp vélnias jáujoje sakoma apie triukšmadarį: Ko jis ten trankosi kaip velnias jaujoje?. Sruog.
kaĩp vélnias krỹžiaus sakoma apie labai ko vengiantį: Triukšmo ne tik nemėgstu, bet bijau kaip velnias kryžiaus. Bil. Sunkesnio darbo jis bijo kaip velnias kryžiaus. Jnš. Kaimo žmogus kredito bijo kaip velnias kryžiaus. Myk-Put. Bijo knygos kaip velnias kryžiaus. Tr.
kaĩp į vélnio maĩšą sakoma nuolat ką nors duodant ir nepasotinant: Viską, ką kitur uždirbu, ką algos gauna, į tą ūkį kaip į velnio maišą sukišu. Marc.
kaĩp vélnias mõčią apie energingą grobimą: Griebė greitosiom, kas avį, kas gėriokus, kas šluotą su kastuvu ir viską kaip velnias močią – į gurbą apžergę išbogino. rš.
kaĩp į vélnio nagùs sakoma apie patekusį į sunkią padėtį: Ta mergelė tai pateko kaip į velnio nagus. Skr.
kaĩp iš vélnio rãgo
1.smarkiai: Eina kaip iš velnio rago. KrvP. Kad suriko kaip iš velnio rago. Jnš.
2.gerai, puikiai: Gyvenam kaip iš velnio rago. Brb.
kaĩp iš vélnio rañkų gáutas sėkmingai: Eina kaip iš velnio rankų gautas. KrvP.
kaĩp vélnias rópėse
1.sakoma apie tinginį: Sėdi kaip velnias ropėse. Lš.
2.sakoma apie prastą pareigūną: Sėdi kaip velnias ropėse ir jodo žmones. Trgn.
kaĩp devynì velniaĩ apie smarkiai bėgantį: Dulmargė išpančiota bėga kaip devyni velniai. Šts.
kaĩp šim̃to velnių̃ apsė́stas labai smarkiai (šaukia): Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas. KrvP.
kaĩp vélnias švę̃sto vandeñs sakoma apie ko vengiantį: Bijo kaip velnias švęsto vandens. Grg.
kaĩp vélnio apsė́stas smarkiai (rėkia): Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas. Paukš.
kaĩp velnių̃ apsė́stas piktas, įtūžęs: Valandoti abudu, čia geri, čia kaip velnių apsėsti. Krš.
kaĩp vélnio drãskomas sakoma apie smarkiai šaukiantį: Ko plyšti kaip velnio draskoma. Rs.
kaĩp velnių̃ pristótas piktas, įtūžęs: O urėdas... tartum velnių pristotas.... Žem.
kaĩp vélnias sė́do į pipirùs PnmA. prastai pateko:
kaĩp vélniui sukìšti į sùbinę vlg. be naudos (ką padaryti): Penkerius poterius kaip velniui į subinę sukišau. Slnt.
kaĩp vélnias ant lùkšto sakoma apie šykštuolį: Dreba kaip velnias ant lukšto. Krž.
kaĩp vélnias į ẽpušę sakoma apie prisirišimą prie ko: Prisirišo jis į mergą kaip velnias į epušę. Nmn.
kaĩp vélnias į gegùtę sakoma apie piktą žvilgsnį: Eina pro šalį, tik dilbt akim kai velnias į gegutę. Km.
kaĩp vélnias į gẽgužę sakoma apie piktą žvilgsnį: Žiūri kaip velnias į gegužę. Krž.
kaĩp vélnias į mõčią sakoma apie įtariamą žvilgsnį: Žiūri kaip velnias į močią. Dgl. Ko tu spoksai kaip velnias į močią?. rš.
kaĩp vélnias į sàvo mótiną sakoma apie įtariamą žvilgsnį: Ko žiūri kreivom akim kaip velnias į savo motiną. Srd.
kaĩp vélnias į vė́darus sakoma apie piktą žvilgsnį: Ko veizi kaip velnias į vėdarą. Ggr.
kaĩp iš vélnio
1.daug: Ale turi jau tų batų kaip iš velnio. Trg.
2.smarkiai: Kai pataisė pečių, tai dabar traukia kaip iš velnio. Sb.
kaĩp vélnias nuo krỹžiaus sakoma apie labai ko vengiantį: Gal kada ir buvo gerai, bet prieš mirtį tai, atleisk jam Viešpatie, būdavo, nuo vekselio kaip velnias nuo kryžiaus bėga. Vien.
kaĩp vélnias po kamãrą sakoma apie triukšmadarį: Daužykis kaip velnias po kamarą, per daug išdykaujat. KrvP.
kaĩp vélnias po pẽklą sakoma apie triukšmaujantį, nerimstantį: Daužos kaip velnias po peklą. Snt. Ko tu grūdies kaip velnias po peklą?!. Nmn. Pluša kaip velnias po peklą. Btg.
Dievas burnoje velnias už ančio žr Dievas
nei Dievui garbė nei velniui pagaikštis žr Dievas
nei Dievui pypkė nei velniui kačerga žr Dievas
nei Dievo rykštė nei velnio pagaikštis žr Dievas
nei Dievui žvakė nei velniui kačerga žr Dievas
nei Dievui žvakės nei velniui šakės žr Dievas
nei Dievui žvakė nei velniui ant šakių žr Dievas
dūšią atiduoti velniui žr dūšia
su kelmais ir velniais sumaišyti žr kelmas
vienų metų su velniu žr metai
pupų velnias žr pupa
pusė velnio žr pusė
su puse velnio žr pusė
ragus maustyti velniui žr ragas
ragus nusukti velniui žr ragas
rogutėlės po velniui žr rogės
kaip skudurų velnias žr skuduras
smalą minkyti velniams žr smala