várnos akùtė toks juostos audimo raštas: Juosta austa varnos akute. Dv.
várnų lìzdas susivėlėlis, apsileidėlis: Merginos, pamačiusios tokį varnų lizdą, išsigando ir pykšt pykšt durimis išbėgiojo iš pirkios. Nėr.
várnos martì pikčiurna: Ė, pradės pykti varnos marti. Dr.
várnos nagaĩ raukšlės prie akių kampų: Vokų kampuose susidaro charakteringų raukšlių, vadinamų „varnų nagais". rš.
várnos pyrãgas Grv. skalsė:
várnos rūtà baltai žydinti pievų žolė: Čia bloga pieva – tik varnos rūtos teauga. Krp.
kur̃ várnos šárkos skreñda apie žiopsantį: Ta aiškina, o tas žiūri kur varnos šarkos skrenda – nesuka galvos. Slm.
baltà várna kuo nors labai išsiskiriantis iš savo aplinkos žmogus: Klasėje jis buvo balta varna: dvidešimties metų bernas, kurio vienmečiai jau pernai gavo brandos atestatus. Avyž. Veto! – oraus pasipiktinimo kupinu balsu pakartojo maištininkas, kitaip tariant, [rašytojų] cecho balta varna. Žil.
penkių̃ várnų nẽšamas apie liesą, perkarusį gyvulį: Arkliukas penkių varnų nešamas. Brž. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nešamą. Ps.
ne vakarýkščia várna B., Valanč. sumanus, apsukrus:
várnos dẽra greit dvės (apie arklį): Jau tavo kumelį varnos dera. Plv.
várnos dẽrina greit dvės (apie arklį): Ei, ponas, tavo arklį varnos derina!. Ūd.
várnas ganýti žioplinėti: Ko vėpsai neskaitęs; skaityk, ne varnas ganyk, neišmoksi lekcijos!. Žem. Tėvas Pikčiurna sėdėjo tos pačios saulės, kuri jam taip labai kenkė, atokaitoj, rūkė pypkę ir snaudė. – Varnas gano, – pykdavo motina Pikčiurnienė. Simon. Atsistojo Žilvis prie lentos ir, pasak Romo, varnas gano. Mar.
várnas gáudyti
1.žioplinėti: Mes mokinamės, o jis varnas gaudo. Alk. Nenorėjai mokyties, varnas gaudei, dabar kiaules šerk. Krš. Ko čia varnas gaudai, ar darbo neturi?. Lkč. Čia, broliuk, varnų negaudyk, kliudai vyrams čiužinėti!. Vencl. Man nevalia varnas gaudyti. Trein.
2.žvalgytis, dairytis: Petras neskuba pradėti naujos [pradalgės], gaišuoja su dalgiu ant peties, gaudo varnas. Balt.
várna įlė̃ks į nasrùs sakoma žiopsančiam: Na, ko čia dabar išsižiojusi spoksai į mane, dar varna tau įlėks į nasrus. Simon.
várnos išlójo saulėje išbalo: Reikėjo ilgiau ant tvoros laikyti [baltinius], kad varnos išlotų. Brž.
várnas káustyti dykinėti: Matau, kad sveiko Krokuvoje ne varnos kaustyta, bet atsidėjus mokytasi. Būg.
várnų káustyti išė̃jo Ds. pasidarė niekam tikęs, pasileido:
várna kavójasi kiek paaugę (javai): Jau dideli rugiai – varna kavojas. Grv.
várnoms krìsti mirti: Nors putrelės srėbk, juk krisi varnoms. End.
kur̃ várnos lẽkia
1.apie besižvalgantį: Žiūrėk, ką dirbi, bet nežiūrėk kur varnos lekia. Šn.
2.apie žioplinėjantį: Aš tik dirstelėjau pro langą, o sako, kad aš žiūrau ir žiūrau kur varnos lekia. Lš.
várna matýti apie prastą augimą: Šiemet rugiai – varna matyt. Ktk.
várna matýtis apie prastą javų augimą: Plaukia rugiai, o varna matytis. Grv.
várna neatnèš káulų labai toli (yra): Gal čia jo nė varna kaulų nebeatneš. Sim.
várna neàtnešė šū́do vlg. labai toli: Čia tavo varna ir šūdo būt neatnešus. Dglš.
várna nedúotų tìmpos sakoma apie labai liesą: Tai nutukęs. Varna timpos neduotų. Dkš.
várna negáutų ką́snio juok. apie labai liesą, sumenkusį: Tokia yr išdžiūvusi – varna kąsnio negautų, kožną dieną serga. End.
várna negáutų kir̃čio juok. apie labai liesą, sumenkusį: Liesi gyvuliai: varna kirčio negautų. Šts. Tokia ten ta motriška, nė varna kirčio negautų. Dr.
várna nènešė káulo toli (buvo): Nė varna kaulo nenešė, o sako, kad aš ėmęs. Šts.
várna nepalèstų juok. apie labai liesą, sumenkusį: O o – riebus, nė varna nepalestų!. Dkš.
várna neprilèstų juok. apie labai liesą: Arklys sulyso – varna neprilestų. KrvP. Senikė džiūsnikė – varna neprilestų. Up. Iš tos tavo dvasnos nė varna neprilestų. Užv.
várnoms nukrìsti Gršl. ištekėti:
várna nunèš juok. sakoma apie pernelyg išsipuošusį: Užteks tau ten čiūdytis, ir taip jau gražus, varna nuneš. Paį. Tave jau varna nuneš. Grv.
várna nunèš per vaĩką juok. sakoma nešvariam, nenorinčiam praustis: Varna per vaiką nuneš, jeigu nesiprausi. Plv.
várna nunèš už vaĩką juok. sakoma apie pernelyg išsipusčiusį: Žiūrėk, iš to gražumo kad varna nenuneštų už vaiką. Vdžg.
várnos pànešamas juok. apie liesą, perkarusį gyvulį: Tas arklys varnos panešamas, kriauklai išsikalę. Jdr.
várna panèštų įkir̃tusi apie liesą: Tokia sudžiūvusi, kad varna įkirtusi paneštų. Lkv.
várnas plė́šyti žiovauti: Jis iš nuovargio varnas plėšyti pradėjo. Mrj. Baik varnas plėšyti, einam pri večerės. Skd.
várnos pràlesė smakaũlę Slm. ne viso proto:
várnas skaičiúoti žiopsoti: Eina mužikėlis gatve varnas skaičiuodamas ir sutinka jauną vyrioką. rš.
várnas skaitýti žiopsoti: Varnas skaitydamas eina. Ds.
várnoms sulẽsinti nudvasinti: Visas kaimas griebėsi už galvos: pati darbymetė, arkliai kiauras dienas lauke matažinami, jei per naktis dar kertėj laikysi, bematant varnoms sulesinsi. Gric.
várnas šáudyti žiopsoti: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo. Vien. Reikia ne varnas šaudyti, o karavalataitį (ratelį) sukti. Grv. Ko stovi kaip žioplys ir šaudai varnas, bene pirmąroz kermošiuj. Žž. Krutėdamas varnų nešaudyk, tai eis sparčiai. Švnč.
varnẽlę užmùšti Dg. nusižiovauti:
po várnų netinka: Iš šio lauko mes bėgome nuduodami Romano kareivius, – kalbėjo Virpša, – dabar šita baika po varnų. Reikia pasirėdyti lietuviškai. Piet.
su várnomis neìšlėkė raminama ko pasigedus: Atsiras – su varnom neišlėkė. Brt.
kaĩp várna apie žioplą: Nestovėk išsižiojusi kaip varna! Kaip tu grėbi, grėblys iš nagų krinta.... Žem.
kaĩp várnų nukapótas liūdnas, nusiminęs: Ko tu čia taip murksai kaip varnų nukapotas?. Žem.
kaĩp várna į dausàs apie ilgai besirengiantį: Taisos taisos kaip varna į dausas. Skr. Ruošias lyg varna į dausas. Vl. Tiekias kaip varna į dausas. Vaižg.
kaĩp várna su kepaláičiais apie žiopsantį: Išleidė kaip varną su kepalaičiais, tai ir padirbo gerai (viską pagadino). Žg.
į dausas [iš]lėkti su varnomis žr dausos
Gervėčių varna žr Gervėčiai
kresna neišeis varnai žr kresna
pilvą nešti varnoms žr pilvas