vandeñs gaidẽlis C. tilvikas:
vandeñs lãšas nepérbėgo teig. apie gerai sutariančius: Kur dingo tos laimingos dienelės, kuomet, rodos, vandens lašelis tarpe mudviejų neperbėgo. Žem. Kaip mes surokavom, šešius metus išdraugavom – vandens lašas neperbėgo. Všv.
vandeñs lãšas nepérbėgo per tárpą teig. apie gerai sutariančius: Tu dabar taip susigiminiavai su ta Plestiene, kad jau ir vandens lašas per jūsų tarpą neperbėgo. Simon.
vandeñs lãšas neprasìsunkė teig. apie gerai sutariančius: Su broliais ir seserimis taip sugyvenau, jog vandens lašas neprasisunkė. rš.
nė̃ vandeñs lãšo visiškai nieko (negavo): Iš jos nė vandens lašo negausi. Šk.
vandeñs šáukšte nuskandìnti sakoma labai nekenčiant: Kad galėtų, vandens šaukšte nuskandintų. Pln. Turiu kaimynus, kurie mane šaukšte vandens nuskandintų. Simon.
vandeñs šáukšte paskandìnti sakoma labai nekenčiant: Ans mane pagatavas šaukšte vandens paskandinti. Krž. Kad primanytų, tai šaukšte vandens jį paskandintų, tik galva netelpa. Srd. Taip pat teisybė, kad Bona prakeikta vandens šaukšte mus paskandintų, jei tik sugebėtų. Sruog.
vandeñs šáukšte prigìrdyti sakoma labai nekenčiant: Morkuvienė – velnias – apskundė! Jie visi vieną dūdą... vandens šaukšte mus prigirdytų!. Paukš. Kad sumanytų, tai gal šaukšte vandenio prigirdytų!. Trgn. Vienas kitą gali vandenio šaukšte prigirdyt. Bgt.
daũg vandeñs nutekė́jo praėjo nemaža laiko: Kol į darbą paleis naują kalvę – daug vandens nutekės. Dvd. Nuo anų laikų nutekėjo daug vandens. Avyž.
daũg vandeñs nutekė́jo į mariàs praėjo nemaža laiko: Ne, Jeronimai, tamsta mane mylėjai, kaip ir aš nebuvau tamstai abejingas, bet nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo. Vien.
daũgel vandeñs prabė́go praėjo nemaža laiko: Daugel vandens prabėgo, daugel ko mačiau. Btg.
deviñtas vanduõ sakoma apie tolimą giminaitį: Kokia ji giminė – devintas vanduo. Bgt.
deviñtas vanduõ nuo kisiẽliaus R. sakoma apie tolimą giminaitį: Monika pašonėj neturėjo nei tėvų, nei brolių, gal tik vieną kitą giminę – devintą vandenį nuo kisieliaus. Cvir. Devintas vanduo nuo kisieliaus pusantro valako savininkas pakvietė mane visai vasarai daraktorium. Andr.
drum̃stas vanduõ sąlygos nusikalsti: Aišku, tokio verslo žmonėms, kaip mūsų seniūnas, karo aplinkybės – tai tas drumstas vanduo, kuriame taip gera žuvis gaudyti. Pt.
gyvàsis vanduõ antgamtinė malonė: Rasi pati būtum prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!. ŠR.
karštamè vandenyjè pagim̃dė apie darbštų: Ar tave, žmogeli, motina karštame vandenyje buvo pagimdžiusi, ar kas? – stebėjosi žmonės jo darbštumu. Krėv.
smagùsis vanduõ prš. alkoholinis gėrimas:
šálto vandeñs atsigérti sukaupti kantrybės: Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandens atsigerti. Lš.
šáltą vándenį pìlti ant galvų̃ raminti: Šitame dalyke taip išdykome, kad, jeigu ne p. K. Obelaitis, kuris pradeda pilti mums ant galvų šaltą vandenį, būtume visai pasiutę. Kudir.
švęstù vándeniu pakrãpyti prilupti: Ne pro šalį tą vaiką švęstu vandeniu pakrapyti, kad toks didelis neklaužada. Grz.
ródos vérdančiu vándeniu pérpylė
1.apie staiga supykusį: Stankienę rodos kas verdančiu vandeniu perpylė, pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštę prispaudė vyrui prie dantų. Žem.
2.labai susigėdo: Užkaitau, rodos verdančiu vandeniu kas perpylė. Žem.
vandeñs atnèšti negãli visiškai neprilygsta: Tu negali anam ir vandens atnešti. Akm.
dum̃k mùšk bė́k vandeñs Kal. sakoma apie daugiadarbį ar darbštuolį:
vándenį drum̃sti kelti nesantaiką, kenkti: Ko ji čia nori, ko vandenį tarp mūsų drumsčia?!. Klvr. Prisipumpei kaip švabas ir eik miegoti, ko čia vandenį drumsti [savo kalbomis]. Avyž.
mìsk vìsk ir vándenį gérk nekreipk dėmesio: O ko tau reikia! Misk visk ir vandenį gerk! – sumaurojo Laužadis. rš.
nors vándeniu líek
1.sunku sutramdyti: Kai pradėjo muštis, tai nors vandeniu liek!. Arm.
2.apie kietai miegantį: Nors vandeniu liek, anas miegos. Pls.
vándenį líeti ant (kieno)malū̃no palaikyti: Tu lieji ant jų malūno vandenį, o mums šiaip ar taip pavyksta išlaikyti pusiausvyrą. Dvd.
vándenį mèsti šlapintis: Kaip pradėjęs pilti su brūkliu į nugarą, tad vandenį pradėjo mesti nuo pasturgalio. Dauk. Pasiutusi: spiria, kanda ir vandenį meta. Rdn. Ta kumelė kosi, perdžia ir vandenį meta. Grg.
vándenį mèsti į bãlą šelpti turtingą: Kam čia mest į balą vandenį. Gs.
vándenį mę̃sti painioti aplinkybes, kad sunku būtų susigaudyti: Jis tyčia menčia vandenį. Rs.
vandeñs nèdavė bùrnai praskaláuti apie šykštų: Ot ir sesuo: nedavė nė vandens burnai praskalauti. Krš.
vanduõ nepérbėgtų per tárpą teig. labai sutaria: Nė vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų – taip eina juodu susiglaudusiu. Simon.
vándeniu nepribyrė́jo savaime neatsirado: Vandeniu nepribyrėjo, vis reikėjo ažkrutėt. Plš.
vándenio neužmaĩšė nekliudė gyventi: Niekam ir vandenio anas neažmaišė – geras buvo žmogus. Rš.
vándenį numèsti nusišlapinti: Palaukit, vyrai, numeskim vandenį. Grg.
vándenį nusimèsti nusišlapinti: Atsiprašau, aš biškį vandenį nusimesiu. Pln.
kíek vandeñs nutekė́jo daug laiko praėjo: Prisakiau, kad kitąmet atvežtų jį visai vasarai. – Kiek dar vandens turės nutekėti, – atsiliepė Anelė. Bub.
vándenį padrum̃sti kiek kelti nesantaiką, pakenkti: Aš taip galvoju: kas nors, norėdamas padrumsti vandenį, kliudyti mūsų valdžiai, tokius dalykus prasimanydavo, ir tiek. rš.
vándenį paléisti į (kieno)malū̃ną pritarti: Deksnys, nesuprasdamas, kur suka tardytojas, paleido vandenį į jo malūną su tuo įkarščiu, jog net Diržys pamirksėjęs aštriai pabadė jį savo taikliu ir tiriamu žvilgsniu. rš.
vándenį paródyti prastai plauti: Prasta skalbėja – ji baltinius ne išskalbia, tik vandenį parodo. Gs.
vandenyjè plaũkti labai prakaituoti: Iš pirmo veiksmo išėjau tiesiog plaukdamas vandeny. Pn.
vandenyjè sùdegė apie pavainikio tėvą: Jo tėvas vandeny sudegė. Gs.
vanduõ ant (kieno)malū̃no ką palaikantis dalykas: Tokia vienybė man reikalinga, tai yra vanduo ant mano malūno!. Žem.
į plačiùs vándenis išeĩti sėkmingai reikštis: Į plačius mokslinius vandenis išėjo jaunieji matematikai. rš.
į plačiúosius vándenis išplaũkti padaryti karjerą: Jei jos duktė ištekėtų už tinkamo vyro, kad ir už to būsimo daktarėlio, tuomet ji iškart išplauktų į plačiuosius vandenis. Alan.
į šáltą vándenį eĩti irti, skursti: Vyras vėpla, boba dvakla, o namai į šaltą vandenį eina. Lel.
į vándenį mèsti lengvai, veltui išleisti: Manai, aš tam gausiu iš tėvo dalies, kad ją mesčiau tyčia į vandenį?. Simon.
iš vandeñs ištráuktas apie riebų: Riebi, kad sakysi iš vandenio karvė ištraukta. Trgn.
nė̃ už vándenį labai mažai (uždirbo): Neuždirbai nė už vandenį duonai, kur man susprogai!... Žem.
viršum̃ vandeñs laikýtis sunkiai verstis, skursti: Paskui gavau mėnesinę pašalpą, kad galėčiau šiek tiek laikytis viršum vandens. rš. Jie ėmė pardavinėti savo gražiuosius masyvius baldus, o prie viso to dar prisidūrė Anos algelė – taip jie ir laikėsi viršum vandens. Simon.
kaĩp vanduõ
1.apie greitai išleidžiamus pinigus: Pinigai jau eina kaip vanduo. Rm.
2.apie greitą bet ko praėjimą: Maniau – praeis metai, kiti, praeis daug laiko, ir viskas nutekės kaip vanduo. Ap. Tos atostogos kaip vanduo bėga. Rm. Prabėgo kaip vanduo gyvenimas. Btg.
kaĩp vandeñs labai daug: Bus uogų kaip vandens. Krš. Bus kalbų kaip vandenio. Prl. Medaus būdavo kaip vandenio. Vl. Pinigų dabar turiu kaip vandens. Kt. Kitą metą geriau įmėšlinsiu, bus uogų kaip vandens. Krš.
kaĩp vandenyjè
1.apie kietai miegantį: Vakar parėjęs iš miesto tai nors miegojau kaip vandeny. Pls.
2.apie ko dingimą, negalėjimą rasti: Dingo nauja šluota kaip vandeny. Ktk.
kaĩp vandeñs lašaĩ apie labai panašius: Kiek jau praėjo metų, kurių dienos viena į kitą panašios kaip vandens lašai. Simon.
kaĩp dù vandeñs lašaĩ apie labai panašius: Buvo broliai kaip du vandens lašai. Varn.
kaĩp vanduõ upè apie greitą sunaudojimą: Mūs duona eina kaip vanduo upe. Plv.
kaĩp vanduõ žùviai labai reikalingas: Man šokiai – kaip žuviai vanduo. Švaist.
kaĩp deviñtas vanduõ nuo kisiẽliaus apie tolimus giminaičius: Toks jis man giminė kaip devintas vanduo nuo kisieliaus. Rm. Jis man giminė kaip devintas vanduo nuo kisieliaus. Kt.
kaĩp kárštu vándeniu apipìlti apie staiga supykusį: Suvirpėjo moteriškė, lyg ją būtų kas karštu vandeniu apipylęs. Net kumščius sugniaužusi prišoko prie vyro. Krėv.
kaip karštamè vandenyjè mazgótas apie ūmaus būdo asmenį: Apsiramink, ko čia dabar puldinėji kaip karštam vandeny mazgotas. Brž.
kaĩp kárštu vándeniu pérpilti išsigąsti: Kaip tai? – lyg karštu vandeniu perpiltas atšoko žydas. Lauc. Marę, rodos, kaip karštu vandeniu perpylė. Raudona kaip žarija, o širdis tvaksi tvaksi!. Žem.
kaĩp káršto vandeñs užlíetas staiga susijaudinęs: Klebonas kaip karšto vandens užlietas pašoko iš lovos. Žem.
kaĩp šáltu vándeniu apipìlti prastomis žiniomis nemaloniai nustebinti: Lyg šaltu vandeniu mane apipylei. Vien.
kaĩp šáltu vándeniu pérpilti
1.išgąsdinti: Kaip šaltu vandeniu perpiltas Pundulevičia, patylėjęs valandėlę, vėl prabilo. Žem. Martynienė, kaip šaltu vandeniu perpilta, pakėlė galvą. Žem. Staiga jis mane kaip šaltu vandeniu perpylė. Tilv.
2.sujaudinti: Kai aš apie tai (apkalbas) išgirdau, mane tarytum kas šaltu vandeniu perpylė, tarytum krūtinę replėmis suspaudė. Šein.
kaĩp trẽčias vanduõ nuo kisiẽliaus apie tolimą giminaitį: Kokios čia be giminės – kaip trečias vanduo nuo kisieliaus. Ps.
kaĩp vérdančiu vándeniu apipìltas staiga supykęs: Užvirė, kaip verdančiu vandeniu apipiltas, Raivedys, išgirdęs tokias kalbas. Krėv.
kaĩp vándeniu apšùtintas paraudęs (iš gėdos): Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos. Krėv.
kaĩp vandeñs įė̃męs į bùrną sakoma apie tylintį, nenorintį pasakyti: Ko tyli, kaip vandens į burną įėmęs?!. Sk.
kaĩp vándeniu išlíeta apie ko lygumą, tiesumą: Vaga turi būt lygi – kaip vandeniu išlieta. Grv.
kaĩp vándenį laĩkant burnojè apie tylintį: Kitos ponios ir Irena tylėjo, tarytum vandenį burnoje laikydamos. Pt.
kaĩp vándeniu pérpilti labai sujaudinti: Kaip vandeniu perpylė mane, kai sužinojau, jog miręs. Št.
kaĩp vandeñs priė̃męs į bùrną sakoma apie tylintį: Kaip į burną vandens priėmę tylėjo ir smalsuoliai. Vien.
kaĩp vandeñs prisė́męs bùrną sakoma apie tylintį, nenorintį pasakyti: Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę. Bor.
kaĩp vandeñs prisiė̃męs į bùrną sakoma apie tylintį, nenorintį pasakyti: Jeigu jie būtų sužinoję apie jus, būtų tylėję kaip vandens į burną prisiėmę. Vencl.
kaĩp vandeñs prisė́męs sakoma apie tylintį: Tyli kaip vandenio prisisėmęs. rš.
kaĩp vandeñs prisisė́męs į bùrną apie tylintį, nenorintį pasakyti: Krekla su Juzukevičium nors žino, bet kaip vandens burnon prisisėmę. rš.
kaĩp vandeñs prisisrė̃bęs į bùrną sakoma apie tylintį, nenorintį pasakyti: Tyli kaip vandens į burną prisisrėbęs. Krš.
kaĩp į vándenį
1.apie laikymą paslaptyje: Švoger, tu melagi! Argi iš tiesų išmokai varyti?.. Pasakyk, nebijok... man kaip į vandenį. Žem. Niekados negirdėsi iš manęs pikto žodžio, tavo praeitį kaip į vandenį. LzP.
2.apie dingimą: Jurgis Ladyga niekur nesirodo, dingo kaip į vandenį. Ap. Niekur nerado, Žuravliovas dingo kaip į vandenį. Vien. Prapuolė, kaip vandenin. Alz. Stasys mokosi vidurinėje, bet nei aš, nei mano tėvai nežinom, kur jis pradingo kaip į vandenį. Trein. Žmona Darata – prikepti blynų prikepė, bet nespėjo krosnyje žarijos išblėsti, pati – kaip vandenin. Zur.
3.apie staigų šaltį: O kokia šalta klėtis: išlipi iš lovos kaip į vandenį. Simon.
kaĩp į vándenį įkrìsti
1.dingti: Sulig diena išėjimo pragaišo, kaip į vandenį įkrito. Valanč. Vaikas dingo, lyg į vandenį įkrito. Mrj.
2.kietai užmigti: Vakar kai užmigau, kaip į vandenį įkritau. Ėr.
kaĩp į šáltą vándenį į̃merktas apie nejaukiai besijaučiantį kur: Jame esu kaip į šaltą vandenį įmerktas, kad nuvažiuoju. Plng.
kaĩp į vándenį įmèsti niekams išleisti, iššvaistyti: Man kartais atrodo, kad aš tuos pinigus kaip į vandenį įmečiau. Simon.
kaĩp į vándenį sukìšti niekams išleisti, iššvaistyti: Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum. Žem.
kaĩp iš káršto vandeñs staiga (šokti): Adomukas kaip iš karšto vandens šoko iš lopšio. Vaižg.
kaĩp iš vandeñs ištráuktas šlapias, išprakaitavęs: Viena karvė rytmetyje būdavo kaip iš vandens ištraukta. Vlkš.
kaip iš vándenio tráuktas šlapias, suprakaitavęs: Kožną rytą kaip iš vandenio traukta. Rsn.
kaĩp vanduõ nuo žąsiẽs
1.apie nekreipiantį dėmesio: Jei apšneku [neteisingai], eisiu į peklą, o tau kaip nuo žąsies vanduo nurietės. Krš. Nesiklausykit, parodykit, kad nežingeidu žinoti, ir nustos visi liežuviai, o nuo aplotųjų nurietės kaip nuo žąsies vanduo. Žem. Nuo jo kaip nuo žąsies vanduo. Kt. Bet jo pašaipa nuo Adomo nuvarvėdavo tartum nuo žąsies vanduo. Avyž.
2.apie greitą ko praėjimą: Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo. Žg.
kaĩp per vándenį lengva (atlikti): Su Mare iš giesmių knygų gieda „Kristaus kentėjimus", kaip per vandenį skaito. Simon. Eina kaip per vandenį. Kt.
kaĩp vanduõ po ledù apie lėtą, tylų judėjimą: Pas mus dar visa kas kaip vanduo po ledu, tyliai ir bailiai sruveno.... Bil.
kaip akmuo vandenyje žr akmuo
kaip akmuo į vandenį žr akmuo
kūdikį išpilti kartu su vandeniu žr kūdikis
kūlį ir vandenį likti žr kūlis
kaip ožka ant vandenio žr ožka
peklos vanduo žr pekla
kaip sėlenai vandens žr sėlena
stiklinę vandens neatnešti žr stiklinė
į ugnį ir į vandenį eiti (šokti) žr ugnis
ar ugnyje ar vandenyje žr ugnis
ugnį ir vandenį pereiti žr ugnis
kaip velnias švęsto vandens žr velnias
kaip žuvis vandenyje žr žuvis