vãlios gyvulỹs išlepėlis, dykūnas: Kitą kartą taip nebuvo kaip dabar, kad vaikai yra valios gyvuliai. Yl. Vaikai yra valios gyvulėliai – nė kokio vargo nėr matę. Lnk.
vãlios paũkštis išlepėlis, dykūnas: Tėvai kalti – valios paukščius augina. Ms. Valios paukščiai dabar jauni – eina, kur nori. Bb. Valios paukštelis buvai – nemoki dabar kiaulių šerti. Šauk. Ar tokie valios paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj!. LzP.
niẽko vãlios jokios naudos: Pintys auga ant šakų – nieko valios nėr. Erž. Netiesk takų, tik susirubuliuos, ir tiek – nieko valios. Trg.
kad taũ vãliai toks keiksmas: Mašina pakratė, kad tau valiai!. Aps.
víena valià
1.be paliovos, tuo pradėjimu: Kai pradėjo rėkt viena valia, tai ir galo nėr. Ds. Kas skuba mesti šieną viena valia, tik švilpia švilpia. Slm.
2.nuolat, ištisai: Tos mašinos viena valia viena valia eina. Rd. Girta ir girta viena valia. Ps.
vãlią atidúoti leisti laisvai reikštis: Valia atiduota, vežk [šieno], kiek nori. Mžš.
vãlią dúoti
1.leisti nevaržomai elgtis: Duok vaikui valią, pats įkrisi į nevalią. Vkš. Duosi vaikui valią – tau nuo galvos plaukus nuraus. Lš. Tik duok valią paršui, tai tuoj akis kabina. Rs. Kaipgi tėvas šiteip duoda jum valią?!. Č. Teisiuosius kirst ir durt tau nedavė valią. Donel. Vincas tai davė valią savo jaunystei. Daut.
2.leisti reikštis: Ragana ir jos snaudalė savo džiaugsmui duoda valią. Nėr. Įsmeigęs akis į Gruzdžių trobas, duodavo armonikai valią. Mont. Aš per daug nesidarbuoju – kartais net per daug duodu valios savo tinginiui. Pč. O tu jam (nusidėjimui) valios neduok. Bret.
3.palikti netvarkomai eigai: Netaisiau nieko [dantų], daviau valią teipos, tai ką gi – išlėkė beveik visi, šitos šaknės išlakstė. Antš. Idant kantrūs būtumbim, norus mūsų sutrintumbim, neduok valios mūsų kūnui. Petk.
dúokit vãlią iš tiesų taip: Tai daug žmonių! – Duokit valią!. Skr.
vãlią dúoti ãšaroms apsiverkti: Gulbinienė krūptelėjo. – Žiauru!.. – davė valią ašaroms. Balt. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią. rš.
vãlią dúoti kójoms
1.pabėgti: Matyt, kad jis davė kojoms valią į karklynus, o kitaip būtų sučiupę. Krn. Ir mes keturi buvom vyrai, ale davėm kojoms valią. Žr. Pamačiau, kad atsiveja, tai nieko nelaukęs daviau kojoms valią. Gs. Per keletą minučių uostas apvalytas. Kas suspėjo, davė kojoms valią, kas dar norėjo priešintis, buvo uosto darbininkų kumščio paguldytas. Simon. Aleksius sustojo, tačiau buvo pasiruošęs kiekvienu momentu kojoms valia duoti. Bub.
2.išeiti: Atsisveikino su šeimininkais ir davė kojoms valią. LzP.
vãlią dúoti liežùviui plepėti, liežuvauti: Tam ir galva ant pečių, kad liežuviui valios neduotum. LTR. Kas liežuviui duoda valią, tas pats įkliūva į nevalią. LTR.
vãlią dúoti rañkoms
1.mušti: Liežuviu gali plakti, bet rankom neduok valios. Dauk.
2.liesti: Akimi žiūrėk, o rankom valios neduok. KrvP.
vãlią gáuti smarkiai reikštis: Žolė gavo valią, paravėk!. Pj.
vãlią įdúoti viską leisti: Pirma įduoda visą valią vaikui, o paskui ir nebsuvaldo. Ms.
vãlioje léisti nedrausminant auginti: Leisk jį valioje, tai jis kaži ką išdarys. Grž.
vãlią padúoti leisti nevaržomai elgtis: Nepaduok valios iš karto [vyrui], ant savo bent kiek pastatyk. Slm. Vaikui šitam visa valia paduota. Ant.
vãlią padúoti sùbinei vlg. ištvirkauti: Kam taip reikia subinei paduot valią. Skr.
vãlioje paléisti nedrausminti: Jo paleisti valioj vaikai – plaukia per visą kaimą. Slm.
vãlios prisiriñkti pasileisti, ištvirkti: Vladukas geras dar vaikas, kol namie buvo, o po tuos dvarus... valios tik prisirinko. Žem.
vãlią turė́ti viską tvarkyti: Čia ji valią turi didelę. Rs.
į vãlią pakankamai: Duonos į valią, užtenka. Krš. Čia man tų miltų užteks į valią. Pc.
į valiàs pakankamai: Turėjau dvi karves, bulvių ir daržovių į valias. Skr. Mislijau, kad trūks, o visko užteko į valias. Šv. Pašaro į valias turim. Ll. Rugių bus į valias, matai, kokie tankūs ir juodi. Avyž. Laisvo laiko turėjau į valias. Vencl. Ir puikių eglinių lentų jis turėjo užtektinai; sakė, į valias ir užmokesčio. Ap.
į sàvo vãlią léisti nedrausminant auginti: Vaikai, leisti į savo valią, užgėdina motiną savo. Valanč.
į valiàs išeĩti išdykti, pasileisti: O ką dirbs Gustis, gal į valias išeiti ir tapti vėjo botagu. Valanč. Matyt, kad per gerą vyrą turėjo ir išėjo į valias. Trg.
į vãlią išléisti išpaikinti: Lig mažus išleido vaikus į valią, dabar patys gailis. Užv. Tą vieną dukterį turiu, tai truputį išleidau į valią. LzP.
į valiàs išléisti išpaikinti: Ir ana, matyt, yra į valias išleista. KlvrŽ. Jų per daug į valias išleisti vaikai, todėl ir galą pasidarė. Žem. Poškos žmonys buvo išleisti į valias. Skdv.
į valiàs išsiléisti išdykti, išpaikti: Išsileido į valias [vaikas]. Kl.
į valiàs išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiui išvaryti į valias – tėvai auksu laiko. Rdn.
į vãlią léisti nedrausminant paikinti: Leisk vaiką valion – pats būsi nevalioj. Vb. Motina leidžia vaiką į valią. J. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti. Kb.
į valiàs léisti nedrausminant paikinti: Kam vaiką taip į valias leidi?!. Vkš.
į vãlią paléisti nedrausminant išpaikinti: Jei paleisite juos (vaikus) valion, žinokite tikrai, jog atšips dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų. Dk. Ing valios vaikai paleisti. Drsk.
ikì vãlios užtektinai: Duonos iki valiai, gana. Vlk. Medy grybų lig valios, kiek tik nori. Grv. Išsikalbėjo iki valios apie arklius, jomarką, mainus, apie bobas, kaip nereikia jų klausyti nei valios duoti, kaip vaikus prisimynus lupti.... Žem. Svarbiausia jai dabar buvo duoti iki valios išsiverkti. Mik. Šalčnyke pabūsiu iki valiai. Dv. Turi darbo žmoneliai iki valios, nėra kada maišytis po praeitus laikus. Ap. Išsiverkus iki valios, atlėgo širdis. Avyž. Tai ką aš dabar veiksiu? Laiko iki valiai. Mark.
iš vãlios pamažu: Arklių nevyk labai, tegu sau dribsi iš valios. Ūd. Jaučiais gerai arti buvo: eina sau iš valios iš valios. Dv. Gal dar kokią ir atsiminsiu iš valios. Vrn. Kad eina taikydama, iš valios, tai nepažint, kad šluba. Grv.
iš gerõs vãlios be priežasties, savaime: Iš geros valios pradėjo skaudėti. Dkš. Iš geros valios suka koją. Mrj. Pirštą pradėjo sopėti iš geros valios. Pv. Kursai ižg geros valios užgimė, galybe taipajag geros valios savos numirs. Dk.
iš gražiõs vãlios Al. be priežasties, savaime:
iš po vãlios pamažu: Iš po valios dieną nueisiu. Vlk.
po vãliai pamažu: Po valiai ėjau – koją skaudėjo. Dg. Po valiai [dirbdami] Dievui dūšią ataduosma (vis tiek reikės mirti). Trgn.
vien valiõs ištisai, be pertraukos: Jūs juk vien valios renkat obuolius. Ob.
Dievo valia žr Dievas
Dievo valiai palikti žr Dievas
trūbas paleisti į valią žr trūba